<h2>Ne tik stipendijos, bet ir nemokamas mokslas</h2>
<p>Nuo karo Ukrainoje bėgantys studentai Lietuvoje gali tikėtis ne tik prieglobsčio, bet ir finansinės paramos įsitvirtinant. Pranešama, kad ukrainiečiams studentams kas mėnesį bus skiriamos 300 eurų siekiančios stipendijos, o aukštosioms mokykloms numatoma bent iš dalies kompensuoti patirtas išlaidas dėl nemokamo mokslo ukrainiečiams suteikimo. Tuo tarpu dėl stipendijų Lietuvos studentai turi gerokai „paplušėti“, o dėl juokingo jų dydžio šalyje dirba net kas antras bakalauro studijų studentas.</p>
<p>Prieš kelias dienas švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė įsakymą, kuriuo numato finansinę paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tokiu sprendimu ne tik bus padedama atvykstantiems iš Ukrainos studentams, bet ir aukštosioms mokykloms, kuriose ženkliai padidėjo studentų srautai[1].</p>
<p>Pranešama, kad valstybės skirti 360 tūkst. eurų tikslinėms išmokoms bus paskirstyti šalies valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurios pačios galės išmokėti stipendijas studentams iš Ukrainos, atsižvelgdamos į jų realius poreikius. Skaičiuojama, kad iš šios sumos stipendijas pavyks skirti maždaug 200 studentų, tačiau dar tikimasi, kad Vyriausybė papildomai skirs 900 tūkst. eurų – tada stipendijos pakaks dar 500 ukrainiečių studentų.</p>
<blockquote>
<p>Mėnesinės išmokos Lietuvoje studijuojantiems ukrainiečiams bus skiriamos atsižvelgiant į jų pagrindinius pragyvenimo poreikius[3].</p>
</blockquote>
<p>Be visa ko, nuo rugsėjo mėnesio jau yra svarstoma, kad ukrainiečius priėmusioms aukštosioms mokykloms būtų bent iš dalies kompensuojami patirti nuostoliai netaikant mokesčio už studijas ukrainiečiams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praneša teiksianti papildomą prašymą dėl dalinio studijų kainos padengimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studijos-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos studentų skatinamosios stipendijos nė neprimena skiriamų ukrainiečiams</h2>
<p>Tuo tarpu situacija stipendijų norintiems Lietuvos studentams – kiek sudėtingesnė. Norėdamas gauti socialinę stipendiją studentas turi atitikti valstybinio studijų fondo nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, turėti teisę gauti socialinę pašalpą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, arba turėti nustatytą 45 proc. ar mažesnį darbingumo lygį (arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį), o taip pat jei yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam buvo nustatyta globa arba vienas iš tėvų yra miręs[3].</p>
<p>Tokią socialinę stipendiją, kurios dydis siekia 273 eurus per mėnesį, gali gauti visi aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, o taip pat vientisųjų ir profesinių studijų studentai, atitinkantys aukščiau paminėtus kriterijus.</p>
<p>O štai už puikius studijų rezultatus studentai gali gauti ir skatinamąsias stipendijas. Žinoma, į jas pretenduojant studento veikla akademinėje erdvėje turi „blizgėti“, o apie mokymąsi paskutinėmis paromis tokiu atveju galima pamiršti. Tokios stipendijos yra mokamos kas mėnesį ir gali būti skiriamos du kartus per metus.</p>
<p>Štai Vilniaus universitete (VU) už puikius mokymosi rezultatus gali būti skiriamos dviejų dydžių stipendijos[4]: 63 ir 105 eurų. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmo kurso studentams nuolatinių studijų studentams skiria 2 bazinių socialinių išmokų dydžio skatinamąsias stipendijas (84 eurai)[5]. </p>
<p>Panašu, kad veikiausiai nei viename Lietuvos universitete už nepriekaištingus akademinius rezultatus nėra skiriama 300 eurų dydžio stipendija. O štai nedirbančių Lietuvos studentų situacija – apgailėtina ir nė kiek nemotyvuojanti. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studentai-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Stipendijos nesiekia net skurdo ribos</h2>
<p>Kad Lietuvos studentų stipendijų situacija yra kritinė, pastebėjo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas. Anot jo, stipendijos turi būti didinamos ir ženkliai, kad bent jau pasiektų skurdo ribą šalyje. Todėl šalyje esą susiduriama su situacija, kai dalis studentų renkasi greta studijų dar ir dirbti, o dėl to nukenčia ir mokslai.</p>
<p>Kad situacija pasikeistų, pasak V. Kučinsko, privalu didinti finansavimą, kad studentas bent jau laikinai galėtų išgyventi tik iš gaunamos stipendijos.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Dabartinė parama netenkina minimalių studento poreikių, todėl jis renkasi dirbti. Tad kol mes turėsime tokią situaciją, tol studentai nebus suinteresuoti laikyti studijas prioritetu ir rinksis darbą vietoje paskaitų“, – teigė V. Kučinskas[7].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu vidutinė stipendija Lietuvoje siekia 70 eurų ir ją gauna tik maža dalis (maždaug 15 proc.) Lietuvos studentų. Tuo tarpu skurdo riba šalyje siekia 250 eurų vienam žmogui[7].</p>
<p>O tai, kad didžioji dalis studentų įstoję į aukštojo mokslo įstaigas kuo skubiau ieško ir pragyvenimo šaltinio, rodo ir atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad Lietuvoje dirba kas antras bakalauro studentas[9]. </p>
<p>„SoDros“ duomenys parodė, kad Lietuvoje studijų metu dirba 53 proc. kolegijų, 58 proc. universitetinių bakalauro studijų ir 75 proc. magistro studijų studentų. Visgi, tai akivaizdžiai turi neigiamos įtakos mokslo kokybei ir rezultatams, mat nedirbantys studentai dažniau mokosi puikiais balais nei dirbantys[9].</p>
<p>Net 72 proc. jaunuolių, pasirinkusių sudėtingesnį studijų pradžios kelią kartu ir dirbant, teigia, kad tokiam jų pasirinkimui įtaką padarė noras turėti savų lėšų, o štai 67 proc. teigia, kad nori išmėginti save darbo rinkoje.</p>
<p>Dar 2020-aisiais apie liūdną studentų situaciją prakalbo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, kurios teigimu, dirbti studentus varo ne kas kitas, kaip pinigų stygius, o štai už puikius rezultatus skiriama stipendija yra net kelis kartus mažesnė už patiriamas pragyvenimo išlaidas, siekiančias maždaug 420 eurų per mėnesį[10]. </p>
