<h2>Nepritaria, kad prie miško liestųsi verslo ranka</h2>
<p>Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu pakeisti unikalaus greta Kauno miesto esančio Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę jam suteikiant II B kategoriją. Mišką siekiama apsaugoti nuo planų jį išvagoti vykdant smėlio ir žvyro kasybos darbus, o taryba net kreipėsi į Vyriausybę prašydama platesnių teisinių saugiklių šiai vietovei išsaugoti. Tuo tarpu numatyti žvyro kasėjų darbai prieštarauja Vyriausybės tikslui padidinti šalies saugomų teritorijų skaičių, ir kol vienos istorinės teritorijos darkomos, šalyje steigiami nauji draustiniai.</p>
<p>Kauno rajono tarybos nariai pritarė šio miško išsaugojimui ir apgynimui nuo verslo interesų daromos žalos, mat kai kurie žvyro kasėjai jau dabar esą vykdo naudingųjų iškasenų žvalgybą. Anot tarybos narės Violetos Boreikienės, dėl didelės rekreacinės ir gamtinės vertės Pakarklės miškas jau daug metų turėjo rekreacinio miško statusą, tačiau Vyriausybė 2016 m. jį panaikino ir priskyrė jį IV ūkinių miškų kategorijai[3].</p>
<blockquote>
<p>„Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai mažai“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau ne tik tarybos nariai, bet ir visuomenė šiam žingsniui išreiškė aiškų nepritarimą. Šiuo tikslu net buvo suburta iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Pakarklės mišką“ ir Kauno rajono savivaldybei buvo perduotas net 2 919 gyventojų prašymas apsaugoti mišką nuo verslo nagų.</p>
<blockquote>
<p>„Negrąžinus Pakarklės miškui II B miškų grupės statuso ir ūkio subjektams įgyvendinus galimybę miško teritorijoje vykdyti ūkinę veiklą, būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, biologinei įvairovei, apylinkių bendruomenių gyventojams ir jų sveikatai, sunaikintas poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, prarastos dar neištyrinėtos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, kultūrinis sluoksnis ir kraštovaizdis“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės kreipimesi[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/buldozeris.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vienur niokoja, kitur – kuria?</h2>
<p>Tačiau kol reikia kovoti dėl vieno miško išsaugojimo, kitur Lietuvoje, priešingai, steigiami nauji draustiniai, o seni – plečiami. Vyriausybė pritarė, kad būtų įsteigta 11 naujų draustinių ir dar plečiamos 6 esamų draustinių ribos. Naujuose draustiniuose esą bus saugomi baliniai vėžliai, kitos retos gyvūnų ir augalų rūšys, jų buveinės, o patys draustiniai padės atkurti pelkių ekosistemas[5].</p>
<p>Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, paskutinį kartą naujas draustinis buvo įsteigtas prieš septynerius metus, o dabartiniais sprendimais esą artėjame prie Vyriausybės užsibrėžto tikslo saugomas teritorijas išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.</p>
<p>Skelbiama, kad šiais metais sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę bendra suma iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų sudarys 5 mln. eurų[5].</p>
<blockquote>
<p>Bus vykdomi šių draustinių ribų pakeitimai: Rėkyvos valstybinio botaninio-zoologinio, Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio, Šalčios valstybinio hidrografinio, Širvintos valstybinio kraštovaizdžio, Lygiaraisčio valstybinio telmologinio ir Visinčios valstybinio hidrografinio draustinių.</p>
</blockquote>
<p>Taip pat numatoma išplėsti ir šiuos draustinius: Rėkyvos pelkę, Grūžių mišką, Šalčios ir Visinčios upių slėnius, Širvintos upę ir jos slėnius, Astruvkos mišką, Visinčios upės slėnį ties Gudeliais.</p>
<blockquote>
<p>Į valstybinių gamtinių draustinių sąrašą (šiuo metu jame yra 402 draustiniai) bus įtraukti ir Avižienių ir Bestraigiškių herpetologiniai, Ažukriaunio, Kalvelių ir Strėvininkų botaniniai-zoologiniai, Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių ir Vilūniškių telmologiniai, Norkiškės ir Šilo botaniniai draustiniai.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu Lietuvoje saugoma teritorija iš viso užima 1 151 tūkst. ha, o tai sudaro maždaug 17,63 proc. Lietuvos teritorijos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rezervatas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Savo planų neatsisakė</h2>
<p>Kova dėl Pakarklės miško apsaugojimo prasidėjo dar pernai metais, kai bendrovė „Rizgonys“ Pakarklės miške suplanavo karjero kasimo darbus. Apie tai dar praėjusiais metais pranešė sunerimę Kriemalos gyventojai. Anot jų, UAB „Rizgonys“ nusitaikiusi ir į jų vietovę, mat remiantis plėtros planais, pasirodo, jog norėta iškirsti net 8 ha miško, o nuo planuojamo karjero iki draustinio – vos keli šimtai metrų[7].</p>
<p>Nepritardami numatytiems darbams gyventojai ėmėsi veiksmų: surašė deklaraciją, prieštaraujančią numatytiems planams, surengė piketą ir įvairiausioms institucijoms išsiuntinėjo raštus.</p>
<p>Gyventojų prašymus kaipmat išgirdo Kauno rajono savivaldybė, nepritarusi numatytiems bendrovės darbams, o pasak mero V. Makūno, pirmiausiai verslui derėtų sutvarkyti išdarkytą senųjų Kvesų karjerų teritoriją, o ne imtis naujų darbų.</p>
<p>Tačiau ramybė ilgai netruko, mat jau šių metų pradžioje buvo pranešta apie bendrovės pradėtus naujus gelmių tyrimus tame pačiame miške, tik kiek mažesnėje teritorijoje, nei buvo iš pradžių[7].</p>
<p>Praėjusiais metais, komentuodamas tokį UAB „Rizgonys“ sprendimą V. Makūnas pabrėžė abejojantis, jog bendrovei iškasus karjerą, ekonominė nauda atpirks gamtai padarytą žalą, mat dėl žvyro planuojama iškirsti didžiulį brandaus miško plotą[8].</p>
<blockquote>
<p>Mero tvirtinimu, Kauno rajono teritorijoje esantys Vilemų, Kvesų, Drąseikių karjerai yra netvarkingai eksploatuojami ir daro negrįžtamą žalą aplinkai bei greta gyvenantiems žmonėms, kurie yra iš visų pusių apkasti.</p>
</blockquote>
Naujienos
Bendruomenė
