Lietuvoje veikiantiems bankams savo viršpelniu gali tekti dalintis su visais
Dėl augančių palūkanų normų didėjant būsto paskolos įmokoms, jau dabar svarstoma, kokių veiksmų galima būtų imtis siekiant nenuskandinti jaunų šeimų. Tačiau patys Lietuvoje veikiantys ir įkainius bei palūkanas keliantys bankai toli gražu neskursta, veikiau priešingai. Skelbiama, kad jei tokiais tempais bankai ir toliau judės, jų pelnas greitai gali pasiekti ir milijardą eurų. Apie tai prakalbęs Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus siūlo bankų generuojamą viršpelnį pasiimti. O štai Lietuvoje, atsižvelgiant į besiritančią bankrotų laviną, jau grūmojama antra infliacijos banga.
Dabartinę bankų situaciją galėtume sugretinti su „Ignitis“, kai žmonės smaugiami išaugusių elektros kainų, o tuo tarpu akcininkai tarpusavyje dalinasi milijoninius pelnus. Taip nutiko ir su vietiniais bankais, kurie nėra palankūs vartotojui, kelia įkainius, būsto paskolų palūkanas, o patys nemoka palūkanų savo pinigus indėliuose laikantiems gyventojams.
Lietuvoje palūkanos yra didžiausios iš visos euro zonos
Į Lietuvoje veikiančių bankų viršpelnius jau dėmesį atkreipė ir Lietuvos banko vadovas G. Šimkus, kuris neatmetė galimybės, kad bankams gali tekti savo gautu pelnu pasidalinti[3]. Anot jo, didžiausias palūkanų normas iš visos euro zonos Lietuvoje šiuo metu lemia tai, kad didžioji dalis paskolų esą išduodamos su kintančiomis palūkanomis, kas galiausiai greičiau persiduoda vartotojams.
Analizuojant 2022 metų lapkritį būsto paskolų palūkanas Euro zonoje, matyti, kad pirmąja vieta pagal palūkanų dydį dalinasi Lietuva ir Latvija (po 4,09 proc.), kai tuo tarpu Euro zonos vidurkis siekia 2,81 proc. Mažiausios palūkanos lapkritį fiksuotos Prancūzijoje (1,91 proc.).
O kol paskolų palūkanos Lietuvoje auga it ant mielių, indėlių palūkanos didėja vangiai, nors net 87 proc. lėšų laikoma būtent juose. Skelbiama, kad šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau indėlių nei paskolų, kas galiausiai lemia tai, kad šie sparčiai didina savo pelnus.
Jau nuo pernai metų pradėti skaičiuoti milijoniniai pelnai
Finansų įstaigos didėjančius pelnus pradėjo justi dar pernai metais, o didieji bankai džiaugėsi uždirbtu šimtamilijoniniu grynuoju pelnu, kuris viršijo 2021-ųjų rodiklius. Skelbiama, kad „Swedbank“ 2022 metais uždirbo 143 mln. eurų grynojo pelno (64 proc. daugiau nei 2021 m.), bankas „Luminor“ per praėjusius metus uždirbo 124,7 mln. eurų (67 proc. daugiau nei 2021 m.), SEB bankas – 172,3 mln. eurų (49 proc. daugiau nei 2021-aisiais)[3].
Lietuvos banko vadovas jau dabar svarsto, kad šiemet bankų pelnai gali pramušti dar didesnes aukštumas ir pasiekti beveik 1 mlrd. eurų.
Lietuvos bankas rekomenduoja klientams rinktis terminuotuosius indėlius ir kredito įstaigas su palankesnėmis sąlygomis, o taupymui pasirinkti kitas žemos rizikos priemones (pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijas, kurių pajamingumas siekia 4 proc.).
Pasak G. Šimkaus, Lietuvos bankas žada imtis fiksuotų palūkanų paskolų produktų peržiūros, taip pat ketinama sustiprinti indėlių draudimo fondą, kada bankai turės mokėti didesnes įmokas, o jei pelno šuolis tęstųsi ir šiemet, tikslinga jį būtų perskirstyti fiskaliniu būdu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad normaliais laikais bankų pelnas siekdavo apie 300 mln. eurų, kai tuo tarpu dabar prognozuojamas milijardo eurų pelnas. Tuo atveju, jei nebus pokyčių, ministrė siūlo vertinti galimybę šiuos disbalansus bankų pajamose išspręsti fiskalinėmis priemonėmis[3].
Pasak G. Skaistės, kadangi tokia situacija dėl didžiulio bankų pelno susidarė dėl karo, situaciją būtų galima išspręsti valstybei paimant iš bankų šias lėšas ir jas skiriant krašto apsaugai.
Bankams siūlo nustatyti pelno mokestį pagal Euribor
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis atkreipė dėmesį, kad didžiųjų godumui ribų nėra. Štai ūkininkai už litrą pieno šiuo metu esą gauna 0,16-0,27 centus, kai tuo tarpu parduotuvėje pienas kainuoja 2-3 eurus. O dabar dar ir paaiškėjo, kad šiemet bankų prognozuojamas pelnas sieks milijardą eurų.
„Kai apie tai rašiau sausio pradžioje tai bankų žiurkytės ir jų gerai samdomi žurnalistai klykė, kad kremlinis Žemaitaitis meluoja ir taip būti negali. O va praėjo mėnuo jau ir LB vadovas Kremliniu tapo“, – rėžė R. Žemaitaitis.
Parlamentarą labiausiai piktina tai, kad kol jaunos šeimos negali net maisto įpirkti, nes „bankų šulams dirba“, bankai sau kraunasi milijardinį pelną.
R. Žemaitaitis pasiūlė pelno mokestį bankams nustatyti pagal Euribor: 1 % Euribor atitiktų 10 %, 1-1,5 % – 15 % pelno mokesčio, 1,5-2 % – 20 % pelno mokesčio, 2-2,5 % – 25 % pelno mokesčio.
Pasak Seimo nario, nustatant tokią tvarką būtų apsaugoti ir žmonės, ir palūkanos esą būtų stabilios.
Lietuvoje prognozuoja antrąją infliacijos bangą
Kol vietiniai bankai į savo kišenes žarstosi šimtamilijoninius pelnus, Lietuvos verslai jau išgyvena sunkmetį. O kai kurie net ir jo neišgyvena, todėl yra priversti bankrutuoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tokį reiškinį, kai Lietuvoje bankrotų skaičius išaugo net trečdaliu, aiškino tuo, jog dabar jau pasibaigė valstybės parama verslams, kuri buvo susijusi su COVID-19 pandemija ir valstybė sugrįžo prie įprasto reguliavimo[5].
Ekonomistas akcentavo, kad šiuo metu didžiausias bankrotų botagas krečia smulkųjį ir vidutinį verslą. Tą lėmė kylančios palūkanos, lėtėjanti ekonomika, krentanti mažmeninė prekyba, bendras neapibrėžtumas bei pakilusios energetikos kainos. Tad iš rinkos, pasak jo, teko pasitraukti nemažai daliai įmonių, kurios nesugebėjo subalansuoti savo finansų.
A. Izgorodinas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu gyventojai iš bankų skolinasi rekordiškai brangiai, todėl normalu, kad greta to žengia ir sumažėjęs vartojimas, kadangi paskolų įmokoms padengti reikia sukaupti daugiau pinigų.
Visgi, geresnių laikų ekspertas nežada, mat ECB bazines palūkanas kels iki šių metų pabaigos ir, jei jos dabar siekia 2 proc., iki metų pabaigos pakils iki 3 proc.
„Kadangi įmonės ir toliau skolinsis iš bankų vis brangiau ir brangiau, automatiškai dalis smulkesnių bendrovių tiesiog nesugebės sugeneruoti tokios apyvartos, kad išsilaikytų rinkoje“, – teigė A. Izgorodinas[5].
Bankrutuojantys smulkūs ir vidutiniai verslai neabejotinai kirs ir per darbo rinką, o smulkus ir vidutinis verslas esą generuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tad A. Izgorodinas prognozuoja, jog pradėjus silpti mažiesiems, kaip kortų namelis pradės griūti ir šalies darbo rinka.
