<h2>Situacija Lietuvoje gerės: ekonomika augs, kainų augimas lėtės</h2>
<p>Dėl ekonomikos lėtėjimo ir kone kasdien į viršų žiebiančių kainų lietuviams riečiantis į ožio ragą bei baiminantis masinių atleidimų ir naujos nedarbo bangos, Vyriausybė, panašu, neketina spręsti problemų, su kuriomis susiduria arba greitu metu susidurs didžioji dalis gyventojų. Maža to, gresianti darbuotojų atleidimų banga Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei atrodo kaip nedidelė problema. Jokių grėsmių neįžvelgia ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri ateinančiais metais net prognozuoja ekonomikos augimą nepaisant to, kad savo veiklą jau yra priverstos stabdyti didžiosios šalies įmonės, bankrutuoja vidutinis ir smulkusis verslai, o iš šalies pamažu traukiasi IT užsienio kapitalo bendrovės. Tik panašu, kad optimistinės G. Skaistės prognozės neguodžia net 78 proc. šalies gyventojų, kurie jaučia, kad ekonominė padėtis jau pablogėjo. </p>
<p>Finansų ministerija nepripažįsta, kad Lietuvos ekonomika sparčiu žingsniu eina į krachą. Pirmadienį spaudai išplatintame ministerijos pranešime teigiama, kad nors ekonomika augs lėčiau, bet vis tiek augs, o gyvenimas Lietuvoje nesustos gerėti. Ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2023–2025 metams rašoma, kad šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o kitąmet numatomas 1,4 proc. augimas[2].</p>
<p>Padėtis darbo rinkoje neva taip pat išliks stabili – šiemet numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc., o tai yra žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.</p>
<p>Net ir kainų augimas turėtų sulėtėti nuo 17,8 proc. iki 6 proc. ir, žinoma, turėtų didėti atlyginimai. Žodžiu, pagal tokias prognozes bus gera gyventi kaip pasakoje.</p>
<blockquote>
<p>„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė[2].</p>
</blockquote>
<p>Ji atkreipė dėmesį, kad pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas, ilgalaikiai sprendimai, kurie padės sumažinti kainas ateityje tiek verslui, tiek žmonėms. Bus pasiūlyti ir sprendimai perkamosios galios išlaikymui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-19.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaip yra iš tikrųjų?</h2>
<p>Tačiau, panašu, kad tai tėra Finansų ministerijos ir jai vadovaujančios ministrės fantazijos, mat stebintys situaciją galėtų papasakoti ką kitą. O norint papasakoti net ir labai situacijos stebėti nereikia, nes viskas ir taip akivaizdu – savo veiklą jau stabdo, o tiksliau – yra priverstos stabdyti, didžiosios Lietuvos įmonės, kurios iki šiol nešė milžiniškus pinigus mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą ir suteikė darbo vietas tūkstančiams žmonių.</p>
<p>Tarp tokių – ir „Lifosa“, kuriai vėl teko sustabdyti savo veiklą. Tik dabar – dėl amoniako trūkumo[3]. Tarp tokių – ir „Achema“, kuriai dėl brangstančių dujų nebeapsimoka gaminti trąšų ir dalį jų kaip žaliavą parduoti tai pačiai „Lifosai"[4]. Tarp tokių ir „Grigeo“, kuri dėl aukštų elektros kainų sustabdė gamybą[5].</p>
<p>Liūdna situacija laukia ne tik daugiau nei vidutinį šalies atlyginimą gaunančių šiose įmonėse dirbančių darbuotojų, bet ir paties valstybės biudžeto. Štai remiantis viešai prieinama informacija, „Lifosoje“ dirba 915 apdraustų darbuotojų, o vidutinis atlyginimas siekia 2 056,51 eurus[6]. „Achemoje“ dirba 1 244 darbuotojai, vidutinis atlyginimas siekia 2 966,46 eurus[7], o „Grigeo“ dirba 284 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje yra 2 857,54 eurai[8]. Pabandykite paskaičiuoti, kokia bedarbių lavina vien iš šių trijų įmonių laukia Užimtumo tarnybos… O kur dar kitos įmonės, kurios neatlaikys mokestinio spaudimo?</p>
<blockquote>
<p>Visgi geriausiai ekonominę situaciją gali apibūdinti ne kas kitas, o Lietuvoje gyvenantys gyventojai, kurie greičiausiai savo kailiu pajunta „gerovės valstybės“ rezultatus. Liepos mėnesį atlikta apklausa parodė, kad net 78 proc. gyventojų mano, jog ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu pablogėjo ir tik 1 proc. mano, kad ji pagerėjo[9].</p>
</blockquote>
<p>Tai liečia ne tik mažiausias pajamas gaunančius asmenis, bet ir 851–1 600 eurų per mėnesį uždirbančius žmones, iš kurių 75 proc. taip pat mato prastėjančią ekonominę situaciją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/piniginee-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekonomikos ministrei nusispjaut?</h2>
<p>Niūrias nuotaikas dar labiau sustiprina atsainus valdančiųjų požiūris ir kartas nuo karto pasigirstantys arogantiški pasisakymai. Žmonės supranta, kad esant duobėje, valstybė iš jos tikrai nepadės išsikapanoti. O kaip liaudies išmintis byloja, ubago lazdos verčiau neišsižadėti, mat vieną dieną ji gali imti ir atsidurti kiekvieno iš mūsų rankose.</p>
<p>Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, A. Armonaitė numojo ranka – juk nieko čia tokio, situacija kažkada stabilizuosis[11]. </p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – teigė A. Armonaitė[11].</p>
</blockquote>
<h2>Darbo rinka susidūrė su paradoksu</h2>
<p>Užimtumo tarnyba pirmadienį paskelbė, kad šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų), o tai yra 16 pranešimų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu[12].</p>
<blockquote>
<p>Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, kad dabar darbo rinkoje susiduriama su paradoksalia situacija, kai rugpjūtį 30 proc. augo darbo jėgos paklausa ir tuo pačiu regimas didesnis darbuotojų atleidimų skaičius. Visgi, anot jo, tai gali labiau paliesti mažesnes įmones, kurios neturi pakankamai finansinių atsargų.</p>
</blockquote>
<p>Tarnybos duomenimis, didžiausi šių metų grupės darbuotojų atleidimai numatomi įmonėse „LTG Cargo“ (1 207), „Lietuvos paštas“ (592 – tai pirminis planuotas atleisti darbuotojų skaičius, įmonė kas mėnesį tikslina skaičių), LTG INFRA (469), „Kaišiadorių paukštynas“ (395), „Lietuvos geležinkeliai“ (274), „Birių krovinių terminalas“ (136). </p>
<p>Vos po kelių dienų ta pati Užimtumo tarnyba jau išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad darbo vietų tikrai nepritrūks, mat tarnybos portale darbdaviai rugpjūtį pateikė 36 tūkst. darbo skelbimų, kas yra 30 proc. daugiau nei liepą[13]. </p>
<blockquote>
<p>Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė transporto ir saugojimo – 5,5 tūkst. (19,9 proc.), prekybos – 4,4 tūkst. (15 proc.), apdirbamosios gamybos – 3,9 tūkst. (14,3 proc.), administracinę ir aptarnavimo – 3,9 tūkst. (14,1 proc.), statybos – 2,4 tūkst. (8,8 proc.) veiklą vykdančios įmonės.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darb.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sunkumus krauna ant vargingiausių gyventojų pečių</h2>
<p>Reaguodamas į tokį ministrės atsainų požiūrį, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pažėrė kritikos, kad užuot ištiesusi ranką vargingiausiems gyventojams, A. Armonaitė griebiasi priešingos retorikos ir nori gyventi geriau būtent mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita[15].</p>
<p>Kaip teigia L. Kukuraitis, dalyvaudama radijo laidoje ministrė pareiškė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA) ateinančiais metais reiktų didinti tik 70 eurų (iki 800 eurų), o ne iki Lietuvos banko siūlomų, pagal Trišalės tarybos priimtą formulę apskaičiuotų 867,67 eurų.</p>
<blockquote>
<p>„Galimas MMA didinimas skaičiuojamas remiantis 2021 metų statistika, tad Lietuvos banko kitiems metams siūlomas 867,67 Eur MMA teoriškai turėtų būti mokamas dar šiemet. Dėl to ministrės planai dvigubai mažinti pagal visų sutartą MMA didinimo formulę paskaičiuotą augimą yra socialiai neteisingas ir nesuvokiamas būtiniausių kainų augimo kontekste“, – teigia L. Kukuraitis[15].</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaro sako, kad visose vyriausybėse iki šiol MMA didinimo klausimai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojama sritis, o dabar staiga vadeles perima Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. L. Kukuraičio įsitikinimu, ministrė tiesiog taip maskuoja savo darbo trūkumus užuot kūrusi efektyvias verslo paramos dėl išaugusių būtinųjų kaštų programas, taip perkeldama visą naštą ant mažiausiai uždirbančiųjų pečių.</p>
<p>Tačiau ministrė esą ruošiasi siūlyti didinti darbuotojų gaunamas pajamas „į rankas“ didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Pasak L. Kukuraičio, nors pasiūlymas NPD pritaikyti minimaliajai algai ir sulauktų palaikymo Seime, niekas net neįsivaizduoja, kad tai būtų galima daryti užšaldant MMA augimą.</p>
<h2>Smogs ir geriamojo vandens kainos</h2>
<p>Brangstanti elektra jau greitai nebus vienintele priežastimi, dėl kurios dalis įmonių nuspręs stabdyti savo veiklą. Jau skelbiama, kad ne procentais, bet kartais brangs ir vanduo, o didžiausią smūgį pajus mažųjų savivaldybių gyventojai. </p>
<p>Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius teigia, kad vandens kainų šuolis bus ženklus[17]. Anot Vandens tiekėjų asociacijos, vandens kainas esą būtina peržiūrėti ne kartą per metus, o kaskart reaguojant į energijos kainų pokyčius rinkoje.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu mes už savo paslaugas gaudavome tūkstantį eurų, iš kurių 250 eurų išleisdavome pirkdami elektros energiją, tai keturis kartus pabrangus elektros energijai, mes visus pinigus turėsime išleisti atsiskaitydami su energetikais“, – LRT žinioms teigė B. Miežutavičius[17].</p>
</blockquote>
<p>Optimistinėmis prognozėmis visuomenės maitinti neskubėjo ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, greitų sprendimų čia nebus, o valstybės biudžetas taipogi ne guminis, kad kompensuoti viską, įskaitant ir elektrą, ir vandenį, ir kurą bei kitus dalykus. Vienintelis kelias, pasak M. Sinkevičiaus, tikriausiai būtų kainų kilimo lubų nustatymas.</p>
