<h2>ES valstybės pristigo ginklų, bet Rusija atrado naują sąjungininkę</h2>
<p>Karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei šešis mėnesius, o Vakarams ir toliau aktyviai remiant Ukrainos pajėgas, Europos Sąjungoje (ES) pradedama kalbėti apie naują problemą – pastebimas akivaizdus ginklų atsargų išsekimas.</p>
<p>ES valstybės aktyviai tiekia ginklus Ukrainai, tačiau, tokiu būdu pačios išnaudojo beveik visas karines atsargas. Šia niūria žinia pasidalijo pats ES užsienio reikalų vadovas Josephas Borrellis[1].</p>
<p>Pasak aukščiausio rango ES diplomato, svarbu nieko nelaukti ir ginklų atsargas nedelsiant pildyti. Vis dėlto, J. Borrellis Bendrijos nares ginkluotis ragina bendru ES lygmeniu; kitu atveju, nesuplanuotas atskirų šalių ginklavimasis taps tikru pinigų švaistymu.</p>
<p>Tačiau, kol ES pripažįsta sudėtingą situaciją dėl išsekusių ginklų atsargų, karą pradėjusi agresorė Rusija atrado naują sąjungininkę, kuri nevaržomai gali suteikti reikiamų ginklų. Rusijai susiduriant su didele ginkluotės trūkumo problema, Kremliaus žvilgsnis pakrypo link Šiaurės Korėjos[2].</p>
<p>Remiantis JAV žvalgybos duomenimis, Rusija jau pradėjo derybas, siekiant įsigyti milijonus artilerijos sviedinių ir raketų. Tai tik dar vienas įrodymas, kad JAV ir ES sankcijos Rusijos nepažaboja, o laikui bėgant ir karo nuovargiui tik stiprėjant, šalis agresorė atranda vis naujų partnerių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-8yw6tsb8tnc-unsplash-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parama Ukrainai išsunkė Bendrijos ginklų atsargas</h2>
<p>Per neseniai vykusius debatus su ES teisės aktų leidėjais, aukščiausio rango Bendrijos diplomatas J. Borrellis paragino valstybes nares papildyti savo ginkluotės arsenalus, sakydamas, kad geriausia tai padaryti yra drauge, nes būtent taip tai valstybėms kainuotų pigiau.</p>
<blockquote>
<p>„Daugumos valstybių narių karinės atsargos yra labai išsekusios, nes mes suteikėme daug pajėgumų ukrainiečiams. Atsargos turi būti papildytos. Geriausias būdas jas papildyti – tai daryti kartu. Tai bus pigiau", – teigė J. Borrellis.</p>
</blockquote>
<p>Sumažėję ES ginkluotės kiekiai negali stebinti. Bendrijos narės tiekia karinę pagalbą Ukrainai ir tai daro savosios ginkluotės sąskaita.</p>
<p>Siekiant užtikrinti greitesnį ginklų įsigijimą ir jų pristatymą karo niokojamai šaliai, didelė dalis ginkluotės, kurią gauna Ukraina, yra tiekiama iš ES šalių atsargų, o ne gaminama pagal specialų užsakymą. Nors tai pagreitina ginkluotės perdavimo procesus, kartu tai reiškia, kad kai kurios valstybės narės pradeda susidurti su ginkluotės atsargų trūkumu[3].</p>
<p>Europos Komisijos (EK) duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios šių metų vasario 24 d., ES skyrė Ukrainai apie 2,5 mlrd. dolerių ginkluotei[4].</p>
<p>Tai didžiulė parama šaliai, kuri vis dar nėra Bendrijos narė. Taip nuskriaudus save, dabar ES narės bus priverstos išleisti papildomus milijonus naujam ginkluotės atsargų sukaupimui. </p>
<p>Dauguma ES politikų akcentuoja , kad tokio masto pirkimas privalo būti kolektyvinis. Jei ES šalys nesuderins karinės įrangos pirkimo, karinių reikalavimų ir pirkimų grafikų bei neprivers bendradarbiauti konkuruojančių gynybos pramonės šakų, jos rizikuoja, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus iššvaistyti milžinišku mastu[5].</p>
<blockquote>
<p>„Visi suprantame, kad turime išleisti daugiau, bet turime išleisti geriau", – sako už gynybos ir kosmose pramonę atsakingas ES Komisijos narys Thierry Bretonas. </p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, net ir didžiosios Bendrijos šalys šiuo metu nesiima jokių veiksmų arba ginkluotis ruošiasi individualiai. Dalis ginklus planuoja pirkti iš JAV, taip dar labiau įtvirtindamos šios šalies dominavimą ir ES priklausomybę nuo valstijų. Kai kurios, nepaisant „Brexit“ ir kiek atvėsusių santykių su Jungtine Karalyste, gnkluotę rengiasi pirkti būtent iš šios valstybės.</p>
<blockquote>
<p>„Pagrindinė problema išlieka ta, kad Europos šalims vis dar trūksta tikro bendradarbiavimo mąstysenos, kai kalbama apie bendrą gynybos pajėgumų kūrimą, įsigijimą ir eksploatavimą", – teigia Ianas Bondas ir Luigi Scazzieri iš Europos reformų centro.</p>
</blockquote>
<p>Siekdama organizuoti Europos išlaidų gynybai didinimą, EK yra pasiūliusi naujų paskatų, įskaitant pradinį 500 mln. eurų fondą dvejiems metams ir PVM lengvatą, kad paskatintų šalis nares ginklus gaminti ir pirkti bendrai[6].</p>
<p>Taip ginklai būtų perkami mažiausiai keturiomis grupėmis, siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi ir užtikrinant, kad jų naujos sistemos būtų sąveikios. </p>
<p>Vis dėlto, ši iniciatyva nėra be trūkumų. 27 ES valstybės narės gynybos išlaidoms skiria ypač skirtingas pinigų sumas. Koordinacijos stoka neretai sulaukia kritikos, tačiau Briuselio siekiai užtikrinti didesnę vienybę gynybos srityje iki šiol nebuvo sutikti palankiai. Šalių saugumas ir gynyba, bent jau tol, kol kyla realus pavojus, vis dar yra laikomas nacionaliniu klausimu.</p>
<h2>Ukraina siūlo mainus</h2>
<p>Nors ES Ukrainai ginkluotės negaili, Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas paragino Bendriją dar padidinti ginklų tiekimą ir mainais už tai, pasiūlė dalytis dujomis su Europa[7], kai Rusija paskelbė nutraukianti tiekimą „Nord Stream 1" dujotiekiu tol, kol Vakarai nenutrauks šaliai taikomų sankcijų[8].</p>
<blockquote>
<p>„Mums reikia daugiau modernių ginklų, pavyzdžiui, oro gynybos, priešraketinės gynybos ir laivų gynybos. Mes galime didele dalimi pakeisti Rusijos importą", – sakė D. Šmyhalas pirmadienį Briuselyje, pabrėždamas, kad Ukraina turi 30 mlrd. kubinių metrų dujų saugyklose.</p>
</blockquote>
<p>Nors tokiu pasiūlymu Ukraina siekia sulaukti dar gausesnės karinės paramos, tai ne vienintelis šalies pasiūlymas energinės krizės ištiktai Europai.</p>
<p>D. Šmyhalas neseniai pasiūlė eksportuoti Ukrainos elektros energiją į Vokietiją ir teigė, kad tai būtų „labai geras sandoris abiem pusėms". Taip Ukraina padėtų didžiausiai Europos ekonomikai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos energijos:</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu Ukraina eksportuoja elektros energiją į Moldovą, Rumuniją, Slovakiją ir Lenkiją. Tačiau esame visiškai pasirengę išplėsti eksportą į Vokietiją. Mūsų atominių elektrinių dėka Ukrainoje turime pakankamai elektros energijos", – sakė Ukrainos ministras pirmininkas[9].</p>
</blockquote>
<p>Elektros energijos suvartojimas Ukrainoje sumažėjo nuo Rusijos invazijos pradžios dėl masinio pabėgėlių išvykimo ir ekonominio nuosmukio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/micha-brandli-h8nyvhborw8-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusijai ginklų gali ir nepritrūkti: naują galimybę atrado Šiaurės Korėjoje</h2>
<p>Kol Europa skaičiuoja paskutines savo ginklų atsargas, Rusija nesnaudžia. Remiantis neseniai paviešintais JAV žvalgybos duomenimis, Rusija rengiasi pirkti milijonus artilerijos sviedinių ir raketų iš Šiaurės Korėjos[10]. </p>
<p>Informacija atskleista praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija gavo pirmąsias Irano pagamintų bepiločių lėktuvų siuntas. Šie pirkiniai planuoto proveržio Rusijai nesuteikė, dėl kai kurių ginklų broko, todėl papildomos paspirties nuspręsta ieškoti kitur.</p>
<p>Pentagono spaudos sekretorius, brigados generolas Patas Ryderis spaudos konferencijos antradienį metu teigė, kad JAV turima informacija, Rusija į Šiaurės Korėją kreipėsi siekdama įsigyti šaudmenų:</p>
<blockquote>
<p>„Tai rodo, kokioje padėtyje atsidūrė Rusija, kalbant apie jos logistikos pajėgumus, susijusius su Ukraina. Mes vertiname, kad Rusijai šioje srityje reikalai klostosi prastai," – teigia P. Ryderis[11].</p>
</blockquote>
<p>Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby žiniasklaidai pabrėžė, kad kol kas nėra jokių požymių, kad ginklų įsigijimo sandoris tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos jau įvyko arba kad kokia nors Šiaurės Korėjos amunicija jau yra naudojama kovos lauke Ukrainoje.</p>
<p>JAV vyriausybės pareigūnai teigia, kad Rusijos sprendimas kreiptis į Iraną, o dabar ir į Šiaurės Korėją, yra ženklas, kad JAV ir Europos įvestos sankcijos ir eksporto kontrolė kenkia Maskvos galimybėms gauti atsargų savo kariuomenei.</p>
<blockquote>
<p>„Kremliui turėtų kelti nerimą tai, kad jam apskritai tenka ką nors pirkti iš Šiaurės Korėjos", – sako Masonas Clarkas, vadovaujantis Rusijos grupei Karo studijų institute.</p>
</blockquote>
<p>Dėl Amerikos ir Europos sankcijų Rusija negalėjo pirkti ginklų arba elektronikos šiems ginklams gaminti. Maskva tikėjosi, kad Kinija nepaisys šių eksporto kontrolės priemonių ir toliau tieks produkciją Rusijos kariuomenei, bet kol kas, Pekinas nebandė parduoti nei karinės įrangos, nei komponentų.</p>
