Karinę pagalbą JAV teikia dešimtims pasaulio valstybių
Kiekviena pasaulio valstybė yra unikali: ne tik savo žmonėmis, kultūra ar gamta, tačiau ir iššūkiais, su kuriais susiduria kasdien. Dar labiau skiriasi ne tik problemos, tačiau ir pajėgumai jas spręsti. Jeigu vienos pasaulio šalys turi pakankamai pinigų ir gali pasigirti tiek stipria ekonomika, tiek ir galinga kariuomene, kitos neturi nieko.
Dėl to, galingiausios ir didžiausios šalys yra linkusios tiekti savo pagalbą. Tokia parama dažnai yra ne kas kitas kaip savų interesų apsauga, kartais tai yra ir įvaizdžio reikalas, politinė būtinybė. O kalbant apie daugiausiai pagalbos kitoms šalims suteikiančias vyriausybes, būtina išskirti neretai galingiausia pasaulio valstybe vadinamas Jungtines Amerikos Valstijas.
Prieš keletą dienų pasirodė informacija apie tai, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atnaujinti kai kurių bombų siuntimą į Izraelį, kuris buvo sustabdytas anksčiau šiais metais, kai jų eksportas buvo plačiai kvestionuojamas po itin žiauraus Izraelio puolimo Gazos Ruožo pietiniame Rafos mieste[1].
Po praėjusių metų spalio 7 d. „Hamas“ grupuotės įvykdyto išpuolio Izraelyje, JAV savo artimam partneriui ne tik leido parduoti ginklus, bet ir suteikė milžinišką karinę ir finansinę pagalbą. Šių metų balandį Kongresas patvirtino didelę karinę pagalbą Izraeliui ir Ukrainai. Iš viso 95 mlrd. dolerių, iš kurių 60 mlrd. dolerių buvo paskirta Ukrainai, 26,4 mlrd. dolerių Izraeliui ir 8,1 mlrd. dolerių Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui[2].
Neabejotina, kad JAV yra didžiausia pasaulyje karinės pagalbos teikėja. Pastaraisiais metais tai yra ypač akivaizdu, kalbant tiek apie Izraelį, tiek ir apie Ukrainą, tačiau iš tiesų tokia praktika šalis užsiima jau nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o kai kuriais atvejais – ir dar anksčiau. Tad kurios valstybės pastaraisiais metais sulaukia daugiausiai paramos iš Amerikos?
Kuo skiriasi karinė pagalba nuo užsienio paramos?
Karinė pagalba ir užsienio pagalba yra dvi skirtingos pagalbos rūšys, kurias viena šalis teikia kitai šaliai, tačiau jų tikslai skiriasi.
Pagrindinis karinės pagalbos tikslas yra stiprinti pagalbą gaunančios šalies karinius pajėgumus. Ji dažnai teikiama siekiant padėti sąjungininkams apsiginti, palaikyti regioninį stabilumą, kovoti su terorizmu arba neutralizuoti priešiškų valstybių įtaką. Pavyzdžiui, šiuo metu JAV teikia didelę karinę pagalbą Ukrainai.
Karinę pagalbą paprastai sudaro ginklai, šaudmenys, karinis mokymas, gynybos įranga ir žvalgybos parama. Ji taip pat gali apimti finansavimą pirkti naikintuvus, tankus ir pan.
Tokios paramos gavėjai paprastai yra tos šalys, kurios yra strateginės sąjungininkės, dalyvaujančios konfliktuose, arba šalys, turinčios bendrų saugumo interesų.
Užsienio pagalbos tikslas yra remti pagalbą gaunančios šalies ekonominį vystymąsi ir gerovę. Ja siekiama mažinti skurdą, gerinti sveikatos apsaugą ir švietimą, palaikyti ekonominį stabilumą, skatinti socialinį ir politinį vystymąsi. Tokios pagalbos pavyzdžiu gali būti Etiopija ar kitos Afrikos, Viduriniųjų Rytų regiono šalys.
Užsienio pagalba gali būti teikiama kaip finansinės dotacijos, paskolos, techninė pagalba, parama maisto produktais ir žemės ūkiu, sveikatos priežiūros ištekliai, švietimo programos ir infrastruktūros plėtra.
Užsienio pagalbą paprastai teikia turtingesnės valstybės, tarptautinės organizacijos (pvz., Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos) ir nevyriausybinės organizacijos.
Pagalbos gavėjai dažnai būna besivystančios šalys, valstybės, atsigaunančios po nelaimių, arba tos, kurios susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis.
Abi pagalbos rūšys gali būti naudingos puoselėjant tarptautinius santykius ir siekiant geopolitinių tikslų, tačiau jos veikia skirtingose srityse ir daro skirtingą poveikį pagalbą gaunančioms šalims, taip pat gali atnešti skirtingą naudą pagalbos tiekėjui.
Didžiausia paramos dalis – Ukrainai, tačiau pagalbos sulaukia net Bulgarija
Ekspertai teigia, kad JAV karinės pagalbos mastas ir apimtis atspindi jos strateginius prioritetus ir įsipareigojimą remti sąjungininkus, skatinti pasaulinį saugumą. Nacionaliniai strateginiai prioritetai yra akivaizdūs, kai pamatome, kokios šalys iš tiesų yra remiamos.
2023 m. JAV pagalbą Izraeliui daugiausia sudarė karinė pagalba, o kitoms šalims, pavyzdžiui, Zimbabvei ir Afganistanui – tik ekonominė pagalba. Galima numanyti, kad Izraelio (ar Ukrainos) atveju, karinė pagalba yra strategijos dalis, kitų šalių – siekiant įtvirtinti palankų savo įvaizdį, kaip nuskriaustųjų gelbėtojos, taikos puoselėtojos ir t.t.
Nuo pat Izraelio įkūrimo 1948 m. jis yra didžiausias bendras JAV užsienio pagalbos gavėjas[3]. Iš viso jam suteikta apie 300 mlrd. dolerių ekonominės ir karinės pagalbos. Maždaug 220 mlrd. dolerių (74 proc.) iš šios sumos sudarė karinė pagalba, o likusius 80 mlrd. dolerių (26 proc.) sudarė ekonominė pagalba.
Keletą pastarųjų metų, po Rusijos invazijos, Ukraina taip pat gauna didelę karinę pagalbą iš JAV. Neseniai, kovo mėnesį, buvo patvirtintas 300 mln. dolerių skubios karinės pagalbos paketas, kuriuo siekiama papildyti išsekusias karines atsargas. Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV Kongresas patvirtino penkis pagalbos šiai šaliai paketus, kurių bendra suma siekia 175 mlrd. dolerių.
Tačiau Amerika paramą teikia ir konfliktuose šiuo metu tiesiogiai nedalyvaujančioms šalims. Nuo 1979 m. Egipto ir Izraelio taikos sutarties, JAV taip pat teikė karinę pagalbą Egiptui, kad padėtų sustiprinti gynybinius pajėgumus ir kovoti su terorizmu. 2023 m. Egiptas gavo 1,3 mlrd. dolerių JAV karinės pagalbos.
Tiesa, pastaraisiais metais JAV pradėjo atsisakyti teikti karinę pagalbą Egiptui, motyvuodamos šalies žmogaus teisių padėtimi. Joe Bideno administracijos sprendimu, iš Egipto buvo atšaukta 85 mln. dolerių karinė pagalba, kuri buvo perskirstyta: 55 mln. dolerių skirta Taivanui, o 30 mln. dolerių gavo Libanas.
Galbūt kiek netikėta, tačiau JAV taip pat teikia karinę pagalbą Bulgarijai. Pagal 2006 m. pasirašytą JAV ir Bulgarijos gynybinio bendradarbiavimo susitarimą ir saugumo partnerystę, pagal kurią JAV kariuomenei suteikiama teisė naudotis Bulgarijos kariniais objektais, per pastaruosius penkerius metus JAV Bulgarijai skyrė daugiau kaip 238 mln. dolerių kariniam mokymui, kibernetiniam saugumui ir karinei įrangai atnaujinti.
Šalys, gavusios daugiausia užsienio pagalbos iš JAV 2022 m:
- Ukraina (12,4 mlrd. JAV dolerių)
- Izraelis (3,3 mlrd. JAV dolerių)
- Etiopija (2,2 mlrd. JAV dolerių)
- Afganistanas (1,39 mlrd. JAV dolerių)
- Jemenas (1,38 mlrd. JAV dolerių)
- Egiptas (1,37 mlrd. JAV dolerių)
- Jordanija (1,19 mlrd. JAV dolerių)
- Nigerija (1,15 mlrd. JAV dolerių)
- Somalis (1,14 mlrd. JAV dolerių)
- Pietų Sudanas (1,12 mlrd. JAV dolerių)[4].
Šalys, gavusios mažiausiai užsienio pagalbos iš JAV 2022 m:
- Šiaurės Korėja (264 JAV dolerių)
- Prancūzija (25 tūkst. JAV dolerių)
- Jungtinė Karalystė (25 tūkst. JAV dolerių)
- Butanas (31 tūkst. JAV dolerių)
- Portugalija (48 tūkst. JAV dolerių)
- Norvegija (53 tūkst. JAV dolerių)
- Sent Kitsas ir Nevis (65 tūkst. JAV dolerių)
- San Tomė ir Prinsipė (146 tūkst. JAV dolerių)
- Surinamas (193 tūkst. JAV dolerių)
- Tuvalu (200 tūkst. JAV dolerių).
Amerikos parama užsieniui siekia Antrojo pasaulinio karo laikus
Dar 1940 m. rugsėjį, prieš JAV oficialiai įsitraukiant į Antrąjį pasaulinį karą, JAV jau teikė didelę karinę pagalbą sąjungininkėms, taip siekiant stiprinti savo saugumą ir laimėti laiko pasirengti karui.
Pagal 1941 m. prezidento Franklino D. Ruzvelto pasirašytą „Lend-Lease“ programą JAV suteikė didžiąją dalį karinės pagalbos, kurią gavo Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, jau kovojančios su Vokietija ir Japonija, kol tų pačių metų gruodį JAV galutinai įsitraukė į karą.
Karui pasibaigus, 1951 m., Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai buvo didžiausios amerikiečių paramos gavėjos, tačiau 1961 m. prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris savo atsisveikinimo kalboje per televiziją įspėjo apie pavojus, kurie gali kilti, jei JAV pernelyg išplės karinę pagalbą kitoms šalims.
Vis dėlto, į tai atsižvelgta nebuvo. Keičiantis administracijoms ir bėgant metams, JAV vis labiau įsitraukė į globalias situacijas, problemas ir jų sprendimo būdus.
Tai ne visais atvejais patinka patiems amerikiečiams. Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, dauguma amerikiečių mano, kad užsienio pagalbai išleidžiama per daug federalinio biudžeto lėšų.
Kita vertus, dauguma amerikiečių pervertina tikrąją biudžeto dalį, kuri skiriama užsieniui. Anksčiau atlikta Kaiserio šeimos fondo apklausa parodė, kad respondentai mano, jog užsienio pagalba vidutiniškai sudaro 26 proc. federalinio biudžeto. Iš tikrųjų užsienio pagalba paprastai sudaro mažiau nei 1 proc. trilijonų dolerių vertės JAV federalinių išlaidų.
