Lietuviai investuoja nedrąsiai
„Turtingi galite tapti tik tuomet, jei jūsų pinigai dirbs. O jei jie dirbs daugiau už jus, jums dirbti iš viso nereikės“, – sako finansų konsultantas Aleksandras Lukjanovas. Pasak jo, fizinių asmenų finansinis raštingumas Lietuvoje vertinamas vos 43 balais iš 100, o investuoti ryžtasi tik nedidelė dalis šalies gyventojų.
Visgi paskelbus COVID-19 pandemiją, į A. Lukjanovą kreipiasi vis daugiau žmonių, norinčių įdarbinti pinigus ir gauti pasyvių pajamų. Pasak jo, prieš pradedant investuoti svarbiausia atlikti keletą žingsnių.
Pirmiausia reikėtų atsikratyti visų brangių paskolų, pavyzdžiui, vartojimo kreditų. Jų metinės palūkanos gali siekti net 18 % – tokių, anot specialisto, iš viso reikėtų vengti, o jei visgi nepavyko susilaikyti, reikėtų kuo skubiau grąžinti. Tuo tarpu būsto kredito palūkanos nedidelės – jį grąžinti anksčiau skubos nėra.
Tuomet reikėtų sukaupti šiek tiek santaupų – jų turėtų užtekti išgyventi bent tris, o idealiai – šešis mėnesius.
„Jei netektumėte darbo, ar įvyktų kokia nors nelaimė, svarbu, kad turėtumėte iš ko gyventi, kol susirasite kitą“, – patarė pašnekovas. Tuomet reikėtų pasidomėti apie įvairius investicinius įrankius bei išsirinkti kurie jų – labiausiai tinkami.
Investiciniai įrankiai visų pirma skirstomi pagal rizikos laipsnį. Rizikos laipsnis atitinkamai lemia galimą investicijų grąžą. Pagal rizikos laipsnį skiriamos keturios investicinių įrankių grupės – mažos, vidutinės, aukštos ir superaukštos rizikos.
Kuo didesnė rizika – tuo didesnis pelnas
Prie mažos rizikos priskiriami tie įrankiai, į kuriuos investavus rizikos beveik nėra, tačiau ir pelno nėra – jie tik užtikrina, kad pinigai nenuvertėtų, arba nuvertėjimas būtų nedidelis. Pavyzdžiui, padėjus indėlį metinės palūkanos gali siekti nuo 0 iki 3 %, bet infliacija Lietuvoje pernai taip pat siekė 3 %, tad indėlis geriausiu atveju tik išlaikė savo vertę.
Prie vidutinės rizikos įrankių priskiriami tie, į kuriuos investuojant rizika – didesnė, tačiau jie atneša pelno. Pelnas įprastai svyruoja nuo 5 iki 10 % per metus. Prie tokių priskiriamas investavimas į investicinius fondus, nekilnojamąjį turtą, skirtą ilgalaikei nuomai, investicinis gyvybės draudimas, taip pat – pensijų fondai, auksas, sidabras bei kiti taurieji metalai.
Prie aukštos rizikos įrankių priskiriamas investavimas, kai rizika didelė, tačiau atnešamas pelnas – gerokai didesnis, įprastai iki 15 %. Tai investavimas į įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą, skirtą trumpalaikei nuomai, pinigų skolinimas per tarpusavio skolinimosi platformas.
Superaukštos rizikos įrankiai laikomi tokiais, į kuriuos investuojant, rizika prarasti pinigus – labai aukšta, tačiau pasisekus uždirbama pinigų suma – pakankamai didelė. Prie šių įrankių priskiriamas investavimas į kriptovaliutą, investavimas į savo verslą ar į startuolį.
„Galite nieko netekti, bet jeigu pasiseks, metinės palūkanos gali būti keli šimtai procentų. Pavyzdžiui, esu investavęs į bitkoiną. Jo kaina per du metus pakilo 26 kartus, o šiemet nukrito beveik dvigubai“, – davė pavyzdį A. Lukjanovas.
Investavimo įrankiai taip pat skirstomi pagal likvidumą ir pagal tai skiriami į tris grupes – likviduojami lengvai, vidutiniškai sunkiai ir sunkiai. Lengvai likviduojami – auksas, sidabras ir kiti taurieji metalai, investicinių fondų paketai, akcijos.
Vidutiniškai sunkiai likviduojamas pastatytas nekilnojamasis turtas, kriptovaliuta. Sunkiai likviduojamas yra nebaigtas statyti nekilnojamasis turtas, kolekcinės monetos ir meno kūriniai, taip pat pinigai, paskolinti per tarpusavio skolinimosi platformas, ar investuoti į savo verslą ar startuolį.
Renkantis investicinius įrankius svarbu atsižvelgti į tikslus, turimas santaupas, sumą, kurią žmogus gali reguliariai atidėti investavimui, atsižvelgti į tai, kokią riziką gali toleruoti ir į tai, kaip greitai savo investiciją galėtų atgauti, jei staiga jos prireiktų.
Populiariausi investavimo būdai Lietuvoje
Vieni iš populiariausių investavimo būdų tarp lietuvių – investicinis gyvybės draudimas bei antrosios ir trečiosios pakopų pensijų fondai.
„Daug kas supranta, jog gimstamumas mažėja, o gyvenimo trukmė ilgėja. Man dabar – 31, ir manau, jog kol sulauksiu pensinio amžiaus, pensijos arba bus itin mažos, arba jų iš viso nebebus, – teigė A. Lukjanovas. – Todėl svarbu jau dabar imti rūpintis iš ko gyvensiu senatvėje.“
Perkantiems investicinį gyvybės draudimą bei kaupiant papildomą pensiją, valstybė taiko mokesčių lengvatas – nuo sumos, kuri jiems išleidžiama, nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Investicinis gyvybės draudimas itin tinka tiems, kurie turi finansinių įsipareigojimų – pavyzdžiui, jei paimta būsto paskola. Turint investicinį gyvybės draudimą, mirus šeimos maitintojui, šeimai bus išmokėta tam tikra suma, tad ji neliks be pinigų ir namų.
„Žinoma, investicinė grąža tiek įsigijus investicinį gyvybės draudimą, tiek kaupiant papildomą pensiją, yra labai nedidelė. Minusas ir tas, kad norint pinigus atsiimti anksčiau, nei numatyta, teks grąžinti gautą mokesčių lengvatą. Be to pensijų fondai buvo jau ne vieną kartą reformuoti, sunku prognozuoti kas dar pasikeis, kokia bus išmokų tvarka“, – kalbėjo konsultantas.
Kitas populiarėjantis investavimo būdas – investavimas į investicinius fondus.
Fondai už kliento pinigus perka įvairių įmonių akcijų, pavyzdžiui, penkių šimtų didžiausių JAV įmonių, ir atsiskaičiavę sau tam tikrą procentą, pelną išmoka klientui. Yra fondų, kurie dirba tik su tam tikra pramonės šaka, pavyzdžiui, perka technologijos, nekilnojamojo turto, medicinos ir farmacijos įmonių akcijas, arba tam tikro regiono – Europos, JAV, Rusijos, Azijos. Per metus galima susigrąžinti iki 10 % įdėtų lėšų, tačiau šis pelnas nėra garantuojamas, be to fondai atsiskaičiuoja mokestį sau, o dažnas ima pinigus ir už kiekvieną atliekamą operaciją (akcijų pirkimą, pardavimą, pinigų pervedimą ir t. t.). Ekonominės krizės atveju tokių investicijų vertė gali tapti neigiama.
Lietuviams vienas patraukliausių – investavimas į nekilnojamąjį turtą, taip pat mėgstama pirkti tauriuosius metalus
„Tai viena geidžiamiausių investicijų – ją galima „pačiupinėti“, ji yra stabili, neš pajamas ilgą laiką. Minusai – kad pradiniam įnašui reikia nemažo kapitalo – pavyzdžiui, kad šiandien nusipirkti nedidelį butą Vilniuje, reikia bent 50.000 eurų. Be to nekilnojamąjį turtą reikia nuolat prižiūrėti”, – aiškino pašnekovas.
Tokia investicija būtų pelningesnė, jei butą pavyktų nusipirkti žemesne nei rinkos kaina – galbūt tiesiai iš kaimyno, kuriam skubiai reikia pinigų, ar per savivaldybės rengiamus viešuosius aukcionus.
Populiaru pirkti ir auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus.
„Svarbiausia – pirkti tikrą auksą, sidabrą, o ne virtualų, kuris neva yra laikomas kažkokiose saugyklose kitoje šalyje. Viena, neaišku, ar jis ten iš tiesų yra, o gal tik perkate „orą“, kita, – net jei yra, kaip prireikus juo pasinaudosite, jei pavyzdžiui, prasidėtų karas, suirutė ar panašiai? Pats esu nusipirkęs nedidelio nominalo sidabro luitelių – jei kurį laiką nebūtų įmanoma atsiskaityti banko kortele ar grynaisiais pinigais, bus galima prekių įsigyti už juos. Minusai – reikia nuomotis arba įsigyti seifą. Taip pat sunku nuspėti kaip keisis vertė“, – patarė specialistas.
Kitas investavimo būdas – į kriptovaliutą.
„Pati žinomiausia jų – bitkoinas. Bitkoinų neįmanoma padirbti, jų kiekis – ribotas (skirtingai, nei eurų ar dolerių, kurių valstybė gali prispausdinti kiek nori), pervedimus galima atlikti labai pigiai ir greitai. Patogu keliaujant – pavyzdžiui, oro uoste didelio kiekio grynųjų pinigų ar aukso neprasinešite, o „flešiuko“ su bitkoinais niekas nė nepastebės. Be to daugelyje pasaulio šalių jau yra bankomatai, kuriuose bitkoinus galima išsigryninti, – sakė A. Lukjanovas. – Tačiau ši valiuta yra labai nestabili. Ryte jos vertė gali būti vienokia, vakare – jau kitokia.“
