„TikTok“ naudojimas pavojingas ne tik dėl ryšių su Kinija ir informacijos kaupimo
„TikTok“ yra socialinės žiniasklaidos programėlė, kuri pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo, ypač tarp jaunų žmonių. Joje plinta mados, paskalos, svarbiausios žinios ir naujienos. Nors ši programėlė gali būti smagus būdas dalytis vaizdo įrašais ir bendrauti su draugais, taip pat kyla susirūpinimas dėl jos saugumo ir privatumo.
Vienas iš didžiausių rūpesčių dėl šios video dalijimosi platformos yra kibernetinių patyčių rizika. Kadangi programėlė orientuota į trumpos formos vaizdo įrašų turinį, naudotojai dažnai skatinami dalytis asmenine informacija ir kūrybiškai išreikšti save.
Tačiau tai taip pat gali lemti vertinimo ir kritikos kultūrą, kuri gali būti žalinga jaunų žmonių psichinei sveikatai. Ypač kai didelė dalis naudotojų yra net ne paaugliai, o vaikai. „TikTok“ ėmėsi priemonių šiai problemai spręsti, pavyzdžiui, įtraukė funkcijas, leidžiančias filtruoti ir pranešti apie patyčias keliantį elgesį, tačiau ši problema vis dar kelia susirūpinimą[1].
Kita su platforma susijusi saugumo problema yra netinkamo turinio rizika. Nors programėlėje galioja griežtos gairės, draudžiančios nuogybes, smurtą ir neapykantos kalbą, gali būti sunku kontroliuoti visą įkeliamą turinį. Tai reiškia, kad naudotojai gali susidurti su netinkama ar įžeidžiančia medžiaga, net jei aktyviai jos neieško. Tėvai ir globėjai turėtų žinoti apie šią riziką ir stebėti, kaip vaikai naudojasi programėle.
Susirūpinimą kelia ir programėlės privatumo politika
Be šios rizikos dėl paties talpinamo turinio, susirūpinimą kelia ir programėlės privatumo politika. „TikTok“ renka daug duomenų apie savo naudotojus, įskaitant jų buvimo vietą, naršymo istoriją ir informaciją apie įrenginį. Nors programėlė teigia, kad šie duomenys naudojami naudotojų patirčiai gerinti ir tinkamam turiniui teikti, nerimaujama, kad jie gali būti naudojami negeriems tikslams[2].
Pavyzdžiui, įsilaužėliai gali gauti prieigą prie šių duomenų ir panaudoti juos tapatybės vagystėms ar kitiems kibernetiniams nusikaltimams vykdyti. Siekdama išspręsti šias privatumo problemas, bendrovė įgyvendino įvairias apsaugos priemones, pavyzdžiui, reikalauja, kad naudotojai pateiktų savo gimimo datą, leidžia jiems valdyti savo privatumo nustatymus.
Tačiau naudotojams vis tiek svarbu žinoti apie šiuos pavojus ir imtis priemonių apsisaugoti. Tai gali būti stiprių slaptažodžių naudojimas, vengimas dalytis slapta informacija programėlėje ir reguliari privatumo nustatymų peržiūra. Apskritai, nors „TikTok“ gali būti įdomi ir įtraukianti programėlė, svarbu, kad naudotojai žinotų su jos naudojimu susijusią saugumo ir privatumo riziką.
Imdamiesi tinkamų atsargumo priemonių ir atidžiai stebėdami savo elgesį internete, naudotojai gali sumažinti šią riziką ir saugiai naudotis programėle. Tėvai ir globėjai taip pat turėtų žinoti apie šias problemas ir stebėti, kaip programėle naudojasi jų vaikai, kad užtikrintų jų saugumą. Turinio kūrimas ir talpinimas internete gali būti ir mentaliai žalojantis[3].
Internetinės platformos pavojai nesibaigia internete
Su „TikTok“ susijusios problemos neapsiriboja vien kibernetinėmis patyčiomis ir netinkamu turiniu, bet apima ir platesnius privatumo bei tarptautinių santykių klausimus. „TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“, kuri kelia susirūpinimą dėl naudotojų duomenų saugumo ir galimos Kinijos vyriausybės įtakos programėlei[4].
Kinijos vyriausybė anksčiau vykdė griežtą interneto cenzūrą ir stebėjimą, todėl daugelis nerimauja, kad platforma gali būti naudojama kaip tokio pobūdžio stebėjimo priemonė. Be to, nerimą kelia tai, kaip „TikTok“ ir ją valdanti bendrovė renka ir naudoja naudotojų duomenis.
Nors bendrovė paneigė bet kokius pažeidimus ir pareiškė, kad naudotojų duomenys yra saugomi už Kinijos ribų ir jiems netaikomi Kinijos įstatymai, vis dar nerimaujama dėl galimo netinkamo šių duomenų naudojimo. Dėl šių nuogąstavimų „TikTok“ ėmė atidžiau tikrinti viso pasaulio, o ypač Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybes.
2020 m. buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo „TikTok“ būtų buvusi faktiškai uždrausta JAV, motyvuodamas susirūpinimu dėl nacionalinio saugumo ir duomenų privatumo[5]. Vėliau federalinis teisėjas įsaką užblokavo, tačiau programos santykių su Kinija klausimas ir toliau kelia įtampą tarp abiejų šalių.
Diskusijos dėl „TikTok“ santykių su Kinija kelia platesnius klausimus apie technologijų ir nacionalinio saugumo santykį. Kadangi vis daugiau mūsų gyvenimo aspektų vyksta internete, vis svarbesnis tampa klausimas, kas kontroliuoja mūsų duomenis ir turi prieigą prie jų. Nors tokios bendrovės kaip „TikTok“ ar „Facebook“ gali neigti bet kokius nusižengimus, galimas pavojus asmens privatumui ir nacionaliniam saugumui yra realus ir negali būti ignoruojamas.
Galiausiai vartotojai patys turi nuspręsti, ar jiems patogu naudotis „TikTok“ ir dalytis savo duomenimis su šia programėle. Tačiau svarbu, kad vyriausybės ir reguliavimo institucijos ir toliau stebėtų programėlės praktiką ir užtikrintų, kad naudotojų duomenys būtų tvarkomi atsakingai ir etiškai. Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra sudėtingi, o tokie klausimai kaip nuosavybė ir privatumo politika yra tik maža šios didesnės geopolitinės dėlionės dalis.
„TikTok“ pasiekia duomenis ir jais disponuoja, bet nėra kaip tai įrodyti
Po to, kai „TikTok“ generalinis direktorius Shou Chew daugiau nei penkias valandas liudijo Kongreso komitete, tapo aišku viena: JAV įstatymų leidėjai tebėra įsitikinę, kad „TikTok“ kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausymas, kuris buvo pirmasis S. Chew pasirodymas Kongrese, prasidėjo įstatymų leidėjo raginimu uždrausti programėlę ir visą laiką išliko konfliktiškas[6].
Keli įstatymų leidėjai išreiškė didelį skepticizmą dėl „TikTok“ pastangų apsaugoti JAV naudotojų duomenis ir sumažinti susirūpinimą dėl jos ryšių su Kinija. Atrodė, kad niekas, ką pasakė S. Chew, nepadėjo išjudinti situacijos. Retorika posėdžių salėje ir už jos ribų išryškino didėjantį abiejų partijų atstovų siekį Jungtinėse Valstijose kovoti su šia programėle.
Vykstant klausymui Atstovų Rūmų pirmininkas Kevin McCarthy pareiškė, kad remia teisės aktą, kuriuo būtų veiksmingai uždrausta programėlė. Tuo tarpu valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad „TikTok“ turėtų būti vienaip ar kitaip draudžiama. Atrodo, kad Kongreso atstovai kalbėdami apie privatumą ir programėlės veiklą bei patį veiklos pagrindą sunkiai suvokia, kaip veikia turinio internete kūrimas ir koks yra „TikTok“ pagrindas.
Susirūpinimas dėl ryšių su Kinija paskatino viso pasaulio vyriausybes uždrausti šią programėlę naudoti oficialiuose įrenginiuose, o šie nuogąstavimai prisidėjo prie vis labiau įtemptų JAV ir Kinijos santykių. Tačiau federalinės vyriausybės pastabos ir ankstesnis J. Bideno administracijos grasinimas įvesti draudimą visoje šalyje, jei„ TikTok“ savininkai iš Kinijos neparduos savo akcijų paketų, rodo, kad visiškas itin populiarios programėlės uždraudimas išlieka labai reali galimybė.
Iškilo grėsmė JAV saugumui, bet iš vyriausybės – jokių realių veiksmų
Net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai D. Trumpo administracija pirmą kartą paskelbė panašų grasinimą „TikTok“, vis dar nėra aišku, ar programėlė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Saugumo ekspertai sako, kad vyriausybės nuogąstavimai, nors ir rimti, šiuo metu, regis, atspindi tik programos panaudojimo užsienio žvalgybai potencialą, o ne tai, kad ji buvo panaudota.
Vis dar nėra jokių viešų įrodymų, kad Kinijos vyriausybė iš tikrųjų šnipinėjo žmones per „TikTok“. Programa neveikia Kinijoje. Tačiau kadangi Kinijos vyriausybė turi didelę įtaką jos jurisdikcijai priklausančioms įmonėms, teoriškai ir bendrovei, kuri kontrolioja programėlę. Taigi netiesiogiai ir „TikTok“ gali būti priversta bendradarbiauti vykdant įvairią saugumo veiklą, įskaitant galimą duomenų perdavimą.
Ne dėl to, kad žinoma, jog „TikTok“ ar susijusi bendrovė kažką padarė, o dėl to, kad padidėjo nepasitikėjimas Kinija ir supratimas apie Kinijos šnipinėjimą. „TikTok“ kontekstas yra daug prastesnis iš principo, nes pasitikėjimas Kinija nyksta[7].
Susirūpinimą kelia tai, kad jei Pekinas gautų prieigą prie „TikTok“ naudotojų duomenų, informacija galėtų būti panaudota žvalgybos galimybėms nustatyti, pavyzdžiui, padedant Kinijai atskleisti potencialaus šnipo ar šantažo taikinio ydas, polinkius ar spaudimo taškus arba sudarant visapusišką užsienio lankytojų šalyje profilį, lyginant šiuos duomenis su kitomis turimomis duomenų bazėmis.
Kitas susirūpinimą keliantis dalykas yra tai, kad jei Kinija turi informacijos apie „TikTok“ algoritmą ar verslo operacijas, ji gali bandyti daryti spaudimą bendrovei ir formuoti tai, ką naudotojai mato platformoje. Taip cenzūruodama ji gali pašalinti turinį arba skleisti naudotojams pageidaujamą turinį ir propagandą. Tai galėtų turėti didžiulį poveikį JAV rinkimams, politikos formavimui ir kitoms demokratinėms diskusijoms.
Ar šie privatumo ir geopolitinės grėsmės nuogąstavimai pagrįsti?
Saugumo ekspertai teigia, kad tokie scenarijai yra galimi, atsižvelgiant į viešai žinomus Kinijos įstatymus ir „TikTok“ nuosavybės struktūrą, tačiau pabrėžia, kad jie geriausiu atveju yra hipotetiniai. Iki šiol nėra jokių viešų įrodymų, kad Pekinas iš tikrųjų rinko kokius nors komercinius duomenis žvalgybos ar kitais tikslais.
„TikTok“ generalinis direktorius S. Chew viešai teigė, kad Kinijos vyriausybė niekada neprašė platformos pateikti savo duomenų ir kad bendrovė atmes bet kokį tokį prašymą. Kongrese vykusiame posėdyje jis sakė, kad tai, ko baiminasi JAV pareigūnai, yra hipotetinis scenarijus, kuris nebuvo įrodytas.
Jei ir yra rizika, ji pirmiausia susijusi su „TikTok“ patronuojančios bendrovės Kinijoje ir Pekino santykiais. Pagrindinė problema yra ta, kad visuomenė turi nedaug būdų patikrinti, ar tais ryšiais, jei jie egzistuoja, galėjo būti pasinaudota, arba kaip jais buvo pasinaudota. „TikTok“ stato techninius ir organizacinius barjerus, kurie, jos teigimu, apsaugos JAV naudotojų duomenis nuo neteisėtos prieigos.
Pagal planą, vadinamą Teksaso projektu, JAV vyriausybė ir trečiųjų šalių bendrovės taip pat tam tikru mastu prižiūrėtų „TikTok“ duomenų tvarkymo praktiką. „TikTok“ rengia panašų planą Europos Sąjungai, vadinamą „Project Clover“.
Nėra įrodymų, nėra ir kaltės?
Keletas privatumo ir saugumo tyrėjų, nagrinėjusių „TikTok“ programėlę, teigia, kad nėra jokių akivaizdžių trūkumų, kurie leistų manyti, kad pati programėlė šiuo metu šnipinėja žmones ar nutekina jų informaciją. 2020 m. žiniasklaidos atstovai su privatumo tyrėju išnagrinėjo programėlę ir padarė išvadą, kad ši programėlė nerenka daugiau duomenų nei įprastas socialinis tinklas.
Taivane gyvenantis Toronto universiteto Piliečių laboratorijos tyrėjas Pellaeonas Linas atliko dar vieną techninę analizę, kurios išvados buvo panašios. Tačiau net jei „TikTok“ renka maždaug tiek pat informacijos, kiek „Twitter“ ar „Facebook“, tai vis tiek yra gana daug duomenų, įskaitant informaciją apie žiūrimus vaizdo įrašus, rašomus komentarus, siunčiamas privačias žinutes ir, jei sutinkate suteikti tokio lygio prieigą, tikslią jūsų geografinę padėtį ir kontaktų sąrašus.
„TikTok“ privatumo politikoje taip pat teigiama, kad bendrovė renka jūsų el. pašto adresą, telefono numerį, amžių, paieškos ir naršymo istoriją, informaciją apie tai, kas yra jūsų įkeltose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, ir, jei sutinkate, jūsų įrenginio iškarpinės turinį, kad galėtumėte kopijuoti ir įklijuoti informaciją į programą.
Programėlės šaltinio kodas labai panašus į analogiškos Kinijoje veikiančios „Douyin“ programėlės kodą, interviu sakė P. Linas. Tai reiškia, kad abi programėlės sukurtos remiantis ta pačia kodo baze ir pritaikytos atitinkamoms rinkoms. Tad „TikTok“ gali turėti privatumą pažeidžiančių paslėptų funkcijų, kurias galima įjungti ir išjungti pakoregavus serverio kodą ir apie kurias visuomenė gali nežinoti, tačiau dėl apribojimų, susijusių su bandymu atlikti atvirkštinę programėlės analizę, ekspertai negalėjo išsiaiškinti, ar tokios konfigūracijos ar funkcijos egzistuoja.
Yra ir daugiau problemų dėl saugumo, kurios skatina programėle nesinaudoti
„TikTok“ susidūrė su teiginiais, kad jos programėlėje esanti naršyklė seka naudotojų klaviatūros įrašus ir kad toks elgesys, vadinamas klaviatūros įrašymu, gali kelti pavojų saugumui. Praėjusiais metais analizę atlikęs privatumo tyrėjas Feliksas Krauzė sakė, kad klaviatūros įrašymas iš esmės nėra kenkėjiška veikla, tačiau teoriškai tai reiškia, kad bendrovė gali rinkti slaptažodžius, kredito kortelių informaciją ar kitus slaptus duomenis, kuriuos naudotojai gali pateikti svetainėms, kai jose lankosi naudodamiesi programėlėje esančia naršykle[8].
Tačiau nėra jokių viešų įrodymų, kad „TikTok“ iš tikrųjų tai padarė. Atstovai teigė, kad klavišų registravimo funkcija naudojama derinimui, problemų šalinimui ir našumo stebėjimui, taip pat botams ir šlamštui aptikti. Kiti tyrimai parodė, kad klaviatūros registratorių naudojimas technologijų pramonėje yra labai paplitęs.
Tai nebūtinai pateisina „TikTok“ ar jos kolegų naudojimąsi slaptažodžių registratoriumi, tačiau tai taip pat neįrodo, kad produktas pats savaime kelia didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui nei kitos interneto svetainės. Be to, atlikta nemažai tyrimų, kuriuose teigiama, kad „TikTok“seka naudotojus internete net tada, kai jie nesinaudoja programėle.
Tyrimais nustatyta, kad programėlė, įterpdama stebėjimo pikselius į trečiųjų šalių svetaines, gali rinkti informaciją apie svetainės lankytojus. Bendrovės atstovai teigė, kad naudoja šiuos duomenis savo reklamos verslui stiprinti. Šiuo požiūriu „TikTok“ nėra unikali: pasak kibernetinio saugumo ekspertų, tą pačią priemonę kur kas plačiau naudoja JAV technologijų milžinės, įskaitant „Facebook“ patronuojančią bendrovę „Meta“ ir patį „Google“.
Atskirai nuo tyrimų, praėjusių metų ataskaitoje nustatyta, kad „TikTok“ šnipinėjo žurnalistus, šnipinėjo jų naudotojų duomenis ir IP adresus, kad sužinotų, kada ir ar tam tikri žurnalistai buvo toje pačioje vietoje kaip ir bendrovės darbuotojai. Vėliau „TikTok“ patvirtino šį incidentą, o pati bendrovė atleido kelis darbuotojus, kurie netinkamai prisijungė prie dviejų žurnalistų paskyrų duomenų.
Incidento aplinkybės rodo, kad tai nebuvo plataus masto vyriausybės nukreiptos žvalgybos pastangos, kurių pirmiausia baiminasi JAV nacionalinio saugumo pareigūnai. Atrodo, kad tai buvo kai kurių įmonės darbuotojų konkrečių vidinių pastangų medžioti nutekėjusią informaciją spaudai dalis, o tai gali būti apgailėtina, tačiau vargu ar neįprasta viešai stebimai organizacijai.
Labiausiai baiminamasi, kad programėlė naudojama cenzūruojant turinį ir propagandai skleisti. To baiminasi abi politinių partijų pusės JAV ir kitos pasaulio dalys. Tačiau iki šiol nėra jokių viešų įrodymų, kad tai vyksta. Vėlesni sprendimai dėl „TikTok“ naudojimo parodys, kokia laukia ateitis.
