<h2>Susidomėjimas investavimu kasmet auga</h2>
<p>Nors Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas išaugęs smulkiųjų investuotojų kiekis, jis vis dar neatitinka Vakarų Europos tendencijų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansų rinkų komiteto pirmininkas Vytautas Eidukaitis pastebi, kad iš visų esamų 116 tūkst. investuotojų Lietuvoje tik pusė yra aktyvūs, o tai nėra didelis rodiklis. Tačiau tam, kad gyventojai noriau investuotų, būtina išspręsti kelias problemas, susijusias su investavimo patrauklumu. Be to, kaip pastebi ekonomistas Nerijus Mačiulis, sunkmetis nėra priežastis nustoti investuoti, tik tą reikėtų daryti periodiškai. </p>
<p>Lietuvių noras investuoti atsispindi atliktas naujausias Lietuvos banko (LB) smulkiųjų investuotojų tyrimas, parodęs, kad 2021 m. Lietuvoje buvo 116 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų[4]. Tad daroma prielaida, kad būtent tiek šalyje yra investuojančių gyventojų. </p>
<blockquote>
<p>LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pastebėjo, kad pastaraisiais metais išaugo besidominčiųjų investavimu kiekis. Štai 2020-aisiais buvo 80 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų, 2019 metais – 50 tūkst.</p>
</blockquote>
<h2>Aktyviausiai investuoja vyrai</h2>
<p>Tyrimo duomenimis, aktyviausi investuotojai yra 35–55 metų vyrai, kurie yra sukaupę apie pusę viso turto.</p>
<p>Remiantis 2021 m. pabaigos duomenimis, visose vertybinių popierių sąskaitose buvo sukaupta apie 2 mlrd. eurų turto: virš 1 mlrd. eurų buvo investuota į akcijas, virš 600 mln. eurų – į fondus, dar virš 200 mln. eurų – į obligacijas[4].</p>
<p>„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Saulius Malinauskas teigė, kad pastarojo meto tendencijos rodo, kad į rinką ateina smulkieji investuotojai.</p>
<blockquote>
<p>Jei 2020 m. pabaigoje vienas sandoris vidutiniškai sudarė 1,5 tūkst. eurų, tai dabar jis siekia 500–600 eurų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/investavima.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos investuotojai neperžengia ES reguliavimo kartelės</h2>
<p>V. Eidukaitis pastebėjo, kad dabartinių investuotojų Lietuvoje skaičius tikrai nėra didelis atsižvelgiant į tai, kiek iš jų yra aktyvių investuotojų. Jo teigimu, vangų investavimą gali lemti Europos Sąjungos reguliavimas, kuris yra pritaikytas didžiosioms Europos šalims, bet ne visai tinkantis Lietuvai[4].</p>
<blockquote>
<p>Kaip vieną iš priežasčių, kodėl ES taikomi standartai neatitinka Lietuvos poreikių, V. Eidukaitis įvardino menkesnį lietuvių finansinį raštingumą ir iš ES reguliavimo kylantį ne vieną aukštą barjerą skatinant investuoti. Anot jo, norint kalbėti su investuotoju, reikia pereiti ilgą procesą – pildyti klausimynus, atlikti vertinimus. Būtent ilgas procesas, anot jo, ir yra viena iš priežasčių, kodėl tarpininkai fokusuojasi į turtingesnius investuotojus.</p>
</blockquote>
<p>Kita priežastis, pasak LBA Finansų rinkų komiteto pirmininko, yra ta, kad dėl griežtų reguliacinių nuostatų tarpininkai žmonėms negali pademonstruoti investavimo instrumentų paletės, o galimybės viešumoje kalbėti apie jų patrauklumą yra labai ribotos. </p>
<blockquote>
<p>Galiausiai turime rezultatą – iš maždaug 20 mlrd. eurų, kurie Lietuvoje šiuo metu laikomi indėliais, investuota vos 10 proc.[4]</p>
</blockquote>
<p>LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas kaip sekančią kliūtį investuotojams įžvelgia ir žemą kapitalo rinkos išsivystymo lygį šalyje. Anot jo, visuotinai priimtinas kapitalo rinkos išsivystymo rodiklis, kapitalizacijos santykis su BVP, Lietuvoje siekia 9 proc., kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse – virš 100 proc. Tad skirtumas – akivaizdus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/invest.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patarė, kaip geriausia investuoti</h2>
<p>„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalino patarimais, kaip geriausia investuoti šio neapibrėžtumo kupino laikotarpio metu, kai atpigo ne tik akcijos, bet ir vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos[6].</p>
<blockquote>
<p>Ekonomisto tvirtinimu, tokia plataus masto išpardavimo priežastis buvo įsibėgėjusi infliacija ir centrinių bankų planai kelti palūkanų normas į seniai nematytas aukštumas.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, kaip elgtis norintiems investuoti šiuo itin sudėtingu laikotarpiu?</p>
<p>Visų pirma N. Mačiulis pataria išsiugdyti periodinio investavimo įprotį – kas mėnesį ar kas ketvirtį užuot išleidus „laisvas“ pajamas, verčiau jas investuoti. Anot jo, šio įpročio nederėtų apleisti net ir tuomet, kai nukrenta akcijų kainos.</p>
<p>Ekonomistas pastebi, kad investuojantys periodiškai, net ir tokių staigių kainų šuolių kontekste nepraranda investuotų pinigų ir išsaugo jų perkamąją galią.</p>
<p>Vis dėlto, anot jo, dabartinė situacija finansų rinkoje yra paradoksali – mėgėjai investuotojai perka brangiai, kai kainos kyla, jie džiaugiasi, o štai joms nukritus, pasidaro nebeįdomu.</p>
<blockquote>
<p>„Gyvenime tai juk priešingai yra: mes norime pirkti braškes, kai jos pigios, o ne tada, kai jos labai brangios. Tai va reikėtų ir į akcijas žiūrėti kaip į pavasarines braškes: nereikėtų pirkti, kai jos yra pačios brangiausios, bet reikėtų pirkti tada, kai jos yra pigios. Manau, kad galimybių atsiras vis daugiau – atpigs labai gerų įmonių akcijos. Kaip ir pigių pinigų banga pakėlė sudužusius, supuvusius laivus, taip dabar atsitraukianti banga nusitemps net ir labai geras, perspektyvias įmones. Bus geras metas jas pirkti“, – aiškino finansų ekspertas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Indėliai išlieka saugiausias ir patikimiausias taupymo būdas</h2>
<p>Visgi, kad ir kaip finansų ekspertai bandytų įteigti nelaikyti savo pinigų indėliuose, karas Ukrainoje parodė, kad kol kas tai – saugiausia vieta <a title="Kur ir kaip investuoti bei kur dėti turimas santaupas?" href="/kur-ir-kaip-investuoti-bei-kur-deti-turimas-santaupas">laikyti savo santaupas</a> ir, esant reikalui, bet kada jas pasiimti. </p>
<p>Galimybės pinigus laikyti indėliuose kiekviename banke skiriasi. Vieni moka didesnes, kiti mažesnes palūkanas. Tačiau esant poreikiui, sutartį dėl taupomojo indėlio galima bet kada nutraukti, tačiau, jei tas bus daroma anksčiau sudarytoje sutartyje numatyto termino, nebus priskaičiuojamos banko palūkanos.</p>
<blockquote>
<p><a title="Kur ir kaip investuoti bei kur dėti turimas santaupas?" href="/kur-ir-kaip-investuoti-bei-kur-deti-turimas-santaupas">Kredito unijų grupės duomenimis</a>, 2021 m. fiziniai asmenys neterminuotuose indėliuose laikė 5 000 000 00 eurų, taupomuosiuose indėliuose – daugiau nei 3 000 000 00 eurų, o terminuotuose – 3 000 000 00 eurų.</p>
</blockquote>
