<h2>Viskas priklauso nuo smulkaus, beveik nematomo (slepiamo) šrifto</h2>
<p>Vieša paslaptis, jog tokie prekių ženklai, kaip „Nike“ bei „H&M“ yra tarp kompanijų, kurių balai aplinkosaugos atžvilgiu rodo išties nemenką pažangą. Ir vis tik, darosi smalsu, kaipgi tai apskaičiuojama?</p>
<p>Tiesa ta, kad mados pramonė sudaro netgi 10 % pasaulinio anglies dvideginio kiekio ir yra antra labiausiai tarši pramonės šaka planetoje[1]. Tačiau vis labiau į klimatą bei jo būklės kitimą atsižvelgiančioje visuomenėje, mados industrija, kaip žinia, nevengia apibūdinti save neva itin tvaria, jog patiktų esamiems klientams ir suviliotų būsimus (potencialius).</p>
<p>Šiaip ar taip, vienas iš pagrindinių tikslų Žemėje yra sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dėl šios priežasties per pastaruosius du dešimtmečius daugelis prekių ženklų prisijungė prie schemos, vadinamos „Carbon Disclosure Project“ (CDP), kuri yra nepriklausoma institucija, suteikianti tam tikrus įvertinimus už aplinkosauginį veiksmingumą.</p>
<p>Visgi derėtų pažymėti, jog esti ir giliai „kišenėje“ nugrūstas mados industrijos poveikis planetai. Pavyzdžiui, dėl specifinės balų apskaičiavimo formulės prekės ženklų vardai, tokie kaip „H&M“ bei „Nike“, gali konstatuoti bendrą metinį anglies dvideginio išmetimo sumažėjimą ir gauti aukštus balus iš CDP nepaisant faktinio jų išmetimo padidėjimo.</p>
<p>Šie prekės ženklai praneša apie savo bendrąsias pasaulines emisijas, bet jos apskaičiuojamos dar prieš gaunant visas pajamas. Ir tai reiškia, kad tol, kol kasmet jų išmetamų teršalų kiekis didėja lėčiau nei pajamos, bendras išmetamųjų teršalų kiekis vertinamas kaip „akivaizdus sumažėjimas“. Tarkim, „Nike“ 2020 m. klimato kaitos ataskaitoje aprašoma, kaip emisijų kiekis per metus padidėjo 1 %, o tai buvo kompensuojama 7 % pajamų augimu per metus, dėl ko 2019 finansiniais metais išmetamų teršalų kiekis, tenkantis pajamoms, esą sumažėjo daugiau nei 5 %.</p>
<p>Galiausiai, nepaisant padidėjusio išmetamųjų teršalų kiekio, CDP įvertino „Nike“ A-. „H&M“ taip pat pats pranešė apie bendrųjų pasaulinių išmetamųjų teršalų padidėjimą 2017 ir 2018 m., tačiau kadangi šios emisijos padidėjo mažiau nei pajamos, prekės ženklas informavo apie bendrą sumažėjimą, dėl ko taipogi buvo apdovanotas įvertinimu A.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anne-nygard-vc-vpggqar4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Emisija stiebiasi į aukštumas</h2>
<p>Išmetamų teršalų ir pajamų susiejimas yra tik viena iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo, nustatančio išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimo schemą, priemonių. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip išmetamieji teršalai skirstomi – šiuo atveju pasitelkiant tam tikras kategorijas – siekiant suprasti, kaip prekės ženklai gali sumažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį.</p>
<p>Pavyzdžiui, pirmosios kategorijos išmetamieji teršalai yra tie, kurie atsiranda tiesiogiai iš įmonės, deginančios iškastinį kurą; antrąją atitinka emisijos, atsirandančios iš energijos, kuri perkama iš komunalinių paslaugų teikėjų; trečioji – tai visos kitos netiesioginės emisijos, atsirandančios teršalų grandinėje. CDP ataskaitoje įmonės savo ruožtu pateikia bendruosius pasaulinius pirmo bei antro tipo išmetamųjų teršalų kiekius ir pačios praneša, ar jie padidėjo, ar sumažėjo, atsižvelgiant į pajamų padidėjimą.</p>
<p>Įdomumo dėlei reikėtų paminėti ir tai, kad „Nike“ pirmo tipo emisija – CO2 dujos, susidarančios įmonei deginant iškastinį kurą – nuo 2016 m. kasmet tik didėjo. Tai, beje, apima mažmeninę prekybą, platinimą ir biurus. Na, o kol sportinių drabužių gamintojas 2015 m. paskelbė išmetęs 17 975 metrines tonas CO2, o 2021 m. – iki 47 398, „H&M“ emisija išaugo nuo 10 723 2015 m. iki 11 973 2021 m., ir tai vis tik yra mažiau nei 13 380 2020 m.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/reece-van-der-merwe-s033lkvuhn0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugelis įmonių neatsižvelgia į taršą, kurią jos sukelia</h2>
<p>Taigi, nors „Nike“ stebi minėtų emisijų proveržį, kompanija nepateikia bendros sumos, darančios nemenką įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, tik nedaugeliui žinoma, kad verslo kelionės yra priskiriamos 3 kategorijos išmetamųjų teršalų kiekiui, o tai reiškia, jog darbuotojų skrydžių poveikis neįtraukiamas į bendrąjį pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Kita vertus, „Nike“, kaip žinia, neatsakė į prašymą pakomentuoti, tačiau kiek anksčiau pareiškė, kad tokio tipo emisijos nėra įtrauktos į būsimus tvarumo tikslus[2].</p>
<p>Vertėtų pažymėti, jog pirmos ir antros kategorijos išmetamųjų teršalų kiekis sudaro mažiau nei 1 % išmetamųjų teršalų ir, nors jie, be abejo, yra išties svarbūs, ignoruojant trečiojo tipo emisijas, tikslas, susijęs su gamtos apsauga pramoninių teršalų atžvilgiu, nebus pasiektas – to toli gražu nepakanka. (Didžiausias dėmesys iš esmės turėtų būti skiriamas trečiai kategorijai, kadangi matoma didelė galimybė augti laikantis tvaresnių „planetos įstatymų“; kitaip tariant, neperžengiant ribų.)</p>
<p>Juolab kad ekspertai yra sunerimę dėl pramonėje skelbiamos pažangos ir perspėja, kad sutelkus dėmesį į efektyvumo didinimą, o ne į absoliutų išmetamųjų teršalų mažinimą, vadinamą santykiniu atsiejimu, planetai kils dar didesnis pavojus[3].</p>
<p>Anot jų, švęsti tokio pobūdžio „sėkmę“ yra tolygu pasikliauti globalios nelaimės receptu, kadangi teigiama, jog visuotinio atšilimo procesas „pristabdys arklius“ tik tuomet, kai nustosime pumpuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą. (Šiuo atveju „Nike“ banko sąskaitoje turimi keli papildomi milijonai taip pat vargiai padės.)</p>
Naujienos
Bendruomenė
