Milijardų vertės amerikiečių ginklai palikti Afganistane
Vienos iš pačių įtakingiausių JAV vyriausybės priežiūros tarnybos duomenimis, per plačiai kritikuotą ir greitą amerikiečių pajėgų pasitraukimą iš Afganistano 2021-aisiais metais, JAV dabar jau Talibano valdomoje valstybėje paliko daugiau nei 7,2 mlrd. JAV dolerių vertės karinės įrangos.
Tokią išvadą padarė Specialusis generalinis Afganistano rekonstrukcijos inspektorius (SIGAR), kuris pasirėmė ankstesne Gynybos departamento Kongresui pateikta išvada. SIGAR dabar teigia, kad Afganistane liko 7,2 mlrd. dolerių vertės orlaivių, ginklų, transporto priemonių, šaudmenų ir specializuotos įrangos, pavyzdžiui, naktinio matymo akinių ar biometrinių prietaisų[1].
SIGAR pažymėjo, kad JAV neturi duomenų apie tai, kokia yra paliktų ginklų eksploatacinė būklė ir nežino, ar ginklai bei kitos priemonės yra naudojamos pačių Afganistaną kontroliuojančių talibų. Tačiau atskleidžiama, kad Talibanas pilotus ragina naudotis būtent paliktais amerikiečių lėktuvais.
Pentagonas SIGAR tyrėjams teigė, kad šiuo metu nėra jokios realios galimybės susigrąžinti Afganistane likusią įrangą, o ši situacija neapsieina be savų rizikų. Jau anksčiau paskelbta, kad JAV palikti ginklai yra naudojami ir kituose įvairiose pasaulio šalyse vykstančiuose konfliktuose.
Be to, dalis JAV politikų pabrėžia, kad JAV neapdairumas ir atsakomybės stoka reaguojant į skubų pasitraukimą iš Afganistano yra visiškai netinkamas, o tai aktualu tampa vertinant ir Ukrainos karo eigą.
Respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai siekia išsiaiškinti chaotiško pasitraukimo priežastis
SIGAR ataskaita dabar yra skelbiama neatsitiktinai: ji parengta tuo metu, kai Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas pradeda viešą JAV kariuomenės evakuacijos iš Afganistano tyrimą.
Didelė dalis įstatymų leidėjų kritikuoja skubotą ir neapmąstytą JAV pasitraukimą iš Afganistano, kaltina vyriausybę ne tik dėl neapdairaus elgesio su ginklais, tačiau ir dėl negebėjimo pasirūpinti su JAV vyriausybe bendradarbiavusiais ir vėliau pavojuje atsidūrusiais afganistaniečiais.
Kai kurie politikai pažymi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas priėmė galutinį sprendimą, leidžiantį užbaigti Amerikos karinį buvimą Afganistane, tačiau nors ir buvo vedinas savo pirmtako Donaldo Trumpo, pats galėjo pakeisti šį sprendimą arba su savo administracija bent jau parengti veiksmingesnį planą, leidžiantį užtikrinti saugų atsitraukimą ir stabilumą.
„Tai, kas įvyko Afganistane, buvo sisteminis federalinės vyriausybės žlugimas visais lygmenimis ir stulbinanti Bideno administracijos vadovavimo klaida“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Mike’as McCaulas[2].
Iš tiesų Kongresas ne tik tiria pasitraukimo iš Afganistano klausimą, tačiau siekia atsakyti ir į daugiau nežinomųjų. Pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių afganistaniečių saugumo tikslais išvyko iš tėvynės, tačiau dabar yra tarsi įstrigę JAV imigracijos teisinėje nežinioje. Kongresas dar nepriėmė atitinkamų teisės aktų, kad šie afganistaniečiai turėtų galimybę nuolat legaliai gyventi JAV.
Dabar žibalo į ugnį pila ir Afganistane palikta bei milijardais dolerių įvertinta ginklų komplektacija. Tačiau Pentagonas apie tai kalbėti vengia. Dar pernai pasirodę pirmieji pranešimai apie Afganistane paliktus Amerikos ginklus Pentagone atsimušė į tylos sieną, o vėliau šios situacijos rimtumą suskubta nuvertinti.
Pavyzdžiui, pasak Gynybos departamento atstovo spaudai, armijos majoro Robo Lodewicko, amerikiečių karinė įranga buvo palikta jau neegzistuojančios Afganistano vyriausybės nuosavybėje, todėl tiesiog nebėra ką padaryti, kad situacija būtų kitokia[3].
Tuo tarpu keli kiti Pentagono pareigūnai suskubo teigti, kad iš tiesų JAV kariams išvykstant iš Afganistano, šalyje liko tik nedidelė dalis JAV nuosavybės teise priklausančios ir naudojamos įrangos, jos vertė neva siekė tik kiek daugiau nei 150 mln. JAV dolerių. Dar kiti pareigūnai pasakojo, kad Talibano naudojama įranga tikrai nėra ta pati, kurią naudojo JAV pajėgos.
Likimo valiai palikti ginklai naudojami konfliktuose įvairiausiuose pasaulio kraštuose
Tačiau kažkokia dalis amerikiečių ginklų Afganistane tikrai liko, o dalis ekspertų net perspėja, kad šie ginklai šių metų pradžioje buvo aptikti net Indijos kontroliuojamame Kašmyre. Ten kovotojai, kurie bando šį regioną prijungti prie Pakistano, naudoja „M4“, „M16“ ir kitus JAV pagamintus ginklus ir šaudmenis.
Manoma, kad Kašmyro regioną pasiekę ginklai čia atkeliavo per talibus. Čia rasti ginklai buvo naudojami „Jaish-e-Mohammad“ (JeM) arba „Lashkar-e-Taiba“ (LeT) kovotojų grupuočių. Abiejų šių grupių kovotojai prieš JAV pasitraukimą iš Afganistano buvo siunčiami apmokyti talibus kovoms[4].
Ekspertai nėra įsitikinę, ar JAV ginklai turės didelės įtakos Kašmyro konflikte, tačiau pabrėžia, kad ši situacija Talibanui suteikia didelės kovinės galios rezervą.
Kaip teigia kovos su grėsmėmis ir iššūkiais programos direktorius Jonathanas Schrodenas iš tyrimų grupės „Center for Naval Analyses“, kartu su Talibano pinigų poreikiu ir išlikusiais kontrabandos tinklais, šis JAV laisvai paliktas ginklų rezervas kelia didelę grėsmę visam regionui.
Afganistano atgarsiai gali būti jaučiami ir Ukrainoje
Tuo tarpu kiti ekspertai teigia, kad JAV iš Afganistano situacijos turėtų pasimokyti ne tik dėl to, kad pripažintų savo klaidas, bet ir dėl to, kad išvengtų naujų, šį kartą jau Ukrainoje.
Vis dėlto, kaip teigia pats SIGAR vadovas Džonas Sopko, nors JAV ir galėtų pasimokyti iš konflikto Afganistane ir pritaikyti šias pamokas karui Ukrainoje, jis nesitiki, kad aukščiausi pareigūnai būtent tai ir padarys[5].
Nors pats Dž. Sopko sutinka, kad Ukraina ir Afganistanas yra visiškai skirtingos šalys ir kultūros, jis mano, kad tinkamai įvertinus situaciją ir aplinkybes, JAV turi daugybę galimybių pritaikyti Afganistane įgytas žinias ir šiuo metu vykstančiame konflikte.
Eksperto teigimu, vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos įgyvendinti jau dabar turėtų JAV, tai projektų, susijusių su Ukraina, priežiūra. Dž. Sopko teigimu, būtent tokie auditai leistų iš tikrųjų suprasti šalį, kurioje vyksta karas, suvokti jos aktualiausius poreikius ir tikslus.
„Jau pačioje pradžioje supratome, kad Afganistane kūrėme tai, ko afganams nereikėjo, ko jie nenorėjo, ko net nežinojo, kad gauna, ir ko negalėjo išlaikyti. Turime įsitikinti, kad vykstame į Ukrainą ir klausiame ukrainiečių, ko jiems reikia, ko jie nori, ką jie gali išlaikyti“, – sako jis.
Vis gi, Dž. Sopko apgailestauja, kad į SIGAR, dėl agentūros turimų žinių ir išteklių kreipiasi kitos valstybės, tačiau to nedaro pačios JAV institucijos ir pareigūnai. Eksperto teigimu, aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose beveik nebėra žmonių, kurie norėtų atvirai kalbėti apie Afganistaną ar tai, kas ateityje galėtų padėti išvengti to, kas šalį ištiko po amerikiečių atsitraukimo.
