Dėl seno liūto – dvi visiškai skirtingos versijos
Klaipėdos zoologijos sodo liūtas, dešimtmečius buvęs viena ryškiausių šio sodo figūrų, šiandien tapo ne tik gyvūnų gerovės, bet ir atsakomybės klausimo centru. Aplinkos apsaugos departamentas teigia radęs kritinės būklės, išsekusį ir negydytą gyvūną, o zoologijos sodas atkerta, kad kalbant apie jo būklę nutylimas esminis faktas – liūtui buvo apie 20 metų.
Abi pusės viešai pateikia skirtingas tos pačios istorijos versijas. Vienoje jų – būtinos veterinarinės pagalbos negavęs senas gyvūnas, kitoje – visą gyvenimą prižiūrėtas zoologijos sodo simbolis, kurį norėta palikti ramiai nugyventi paskutines dienas pažįstamoje aplinkoje[1].
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamentas tęsia tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su Klaipėdos zoologijos sode laikytais gyvūnais.
Iš zoologijos sodo paimti keturi gyvūnai, trys rasti nugaišę
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad vykdant teismo nutartį iš Klaipėdos zoologijos sodo buvo paimti keturi laukiniai gyvūnai – liūtas, rausvapilvė kengūra, auksinis fazanas ir kalninė žąsis.
Atliekant gyvūnų paėmimą taip pat rasti trys nugaišę gyvūnai – lūšis, banguotoji papūgėlė ir povas.
Departamento atstovų teigimu, paimtų gyvūnų būklė kėlė rimtą susirūpinimą, o kai kurių jų būklė buvo kritinė.
„Laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje, prisiimama ir atsakomybė už jų gerovę. Jie turi būti laikomi sąlygomis, atitinkančiomis jų biologinius poreikius, tinkamai prižiūrimi ir susirgus ar susižeidus, privalo būti laiku suteikta veterinarinė pagalba“, – teigė AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Pasak departamento, gyvūnų poėmis atliktas tęsiant administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su zoologijos sode laikomais gyvūnais.
AAD: liūtas buvo išsekęs, voljere – išmatos ir nemalonus kvapas
Tačiau didžiausio visuomenės dėmesio sulaukė seno liūto būklė.
Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad gyvūno amžius neatleidžia jo laikytojų nuo pareigos užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, priežiūrą ir būtiną veterinarinę pagalbą.
Departamento duomenimis, perkėlimo metu liūtas buvo visiškai išsekęs.
AAD taip pat paskelbė, kad zoologijos sodo veterinarijos gydytojas pareigūnams nurodė, jog gyvūnas nebuvo gydomas.
Aplinkosaugininkai dėmesį atkreipė ir į liūto laikymo sąlygas. Pasak jų, voljere buvo išmatų, voratinklių, jautėsi itin nemalonus kvapas. Departamento vertinimu, tai rodė nepakankamą ir retą gyvūno priežiūrą.
Dar liepos 24 dieną atlikto patikrinimo metu gyvūnų išorinė būklė bei matomi sveikatos sutrikimų požymiai, anot AAD, sukėlė abejonių, ar zoologijos sode jiems užtikrinama tinkama ir savalaikė veterinarinė priežiūra.
LSMU tyrimai: anemija, inkstų sutrikimai, infekcijos ir parazitai
Visgi, kaip pranešama, po perkėlimo liūtas buvo perduotas LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui, kur jam atlikti diagnostiniai tyrimai.
Centro vadovės Justinos Morkūnaitės teigimu, liūtas buvo išliesėjęs ir išsekęs.
Kraujo morfologinis tyrimas parodė stiprią anemiją, o biocheminiai tyrimai – inkstų funkcijos nepakankamumą bei hiperproteinemiją.
Žaizdos citologinio tyrimo metu aptikta bakterinė ir grybelinė infekcija, o odos skutmenų tyrimas parodė užsikrėtimą ektoparazitais. Su tuo siejami ir matomi gyvūno kailio nuplikimai.
„Senatvė nėra liga ir šių pakitimų negalima laikyti natūraliais senatviniais pokyčiais. Gyvūnui buvo reikalinga veterinarinė pagalba“, – teigė J. Morkūnaitė.
Pasak jos, senyvo amžiaus gyvūnui kaip tik reikalinga ypatinga priežiūra, jo poreikius atitinkanti mityba ir veterinarinis gydymas, jei nustatomi sveikatos sutrikimai.
LSMU atstovė taip pat informavo, kad liūto transportavimas ir perkėlimas į centro voljerą pavyko sėkmingai.
Kaip nurodyta, po perkėlimo gyvūnas turėjo gerą apetitą, jam paskirti papildai anemijai gydyti, antiparazitiniai vaistai, antibiotikai bei vaistai nuo skausmo ir uždegimo.
Zoologijos sodas atkerta: liūtui buvo 20 metų
Klaipėdos zoologijos sodas savo ruožtu paskelbė, kad viešoje diskusijoje, jų nuomone, nutylimas vienas svarbiausių faktų – liūto amžius.
Zoologijos sodo teigimu, gyvūnui buvo apie 20 metų. Jis buvo vienas pirmųjų sodo gyventojų, daugelio jame gyvenančių liūtų tėvas ir per ilgus metus tapo savotišku zoologijos sodo simboliu.
„Labai skaudu matyti, kai seno gyvūno amžius ir su senatve susiję pokyčiai pateikiami žmonėms taip, tarsi tai būtų nepriežiūros įrodymas“, – skelbiama zoologijos sodo pozicijoje.
Sodo atstovai tikina, kad liūtas gerai ėdė, gėrė, buvo stebimas ir prižiūrimas.
Jų teigimu, gyvūnui su vandeniu arba mėsa buvo duodami vitaminai, papildai ir reikalingi preparatai.
Zoologijos sodas nesutinka su įspūdžiu, kad liūtas esą buvo tiesiog paliktas likimo valiai, ir pabrėžia visą jo gyvenimą juo rūpinęsis.
Sodas norėjo, kad liūtas paskutines dienas praleistų savo namuose
Vienas emocingiausių zoologijos sodo argumentų susijęs su tuo, kaip, jų nuomone, turėjo atrodyti seno liūto gyvenimo pabaiga.
Sodo atstovų teigimu, dėl garbaus gyvūno amžiaus jų tikslas nebuvo bet kokia kaina pratęsti jo gyvenimą.
Jie teigia norėję leisti liūtui ramiai nugyventi paskutines dienas aplinkoje, kurioje jis praleido beveik visą gyvenimą.
„Šis liūtas mums nebuvo tik gyvūnas. Jis buvo mūsų istorijos dalis“, – teigiama zoologijos sodo pareiškime.
Klaipėdos zoologijos sodas taip pat nurodė norėjęs, kad natūraliai nugaišęs liūtas būtų palaidotas zoologijos sodo teritorijoje ir taip būtų išsaugotas jo atminimas.
Viešame pareiškime zoologijos sodas kėlė klausimą, kodėl kalbant apie liūto būklę esą nepakankamai pabrėžiamas jo amžius ir galimi su senatve susiję organizmo pokyčiai.
Taip pat buvo prašoma aiškios informacijos, kaip praėjo liūto transportavimas į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą ir kokios būklės jis ten atvyko.
Dvi skirtingos versijos, o galutinį atsakymą turės duoti tyrimas
Savo ruožtu Klaipėdos zoologijos sodas akcentuoja liūto senatvę, ilgametę jo priežiūrą ir norą užtikrinti gyvūnui ramią gyvenimo pabaigą.
Aplinkos apsaugos departamentas ir LSMU specialistai savo ruožtu pabrėžia, kad garbus amžius nepanaikina pareigos gydyti sergantį gyvūną, o liūtui nustatyti sutrikimai, jų vertinimu, negali būti paaiškinami vien natūraliu senėjimu.
Klausimų esą kelia ir iš pirmo žvilgsnio prieštaringi abiejų pusių teiginiai. Departamentas skelbia, kad zoologijos sodo veterinarijos gydytojas pareigūnams nurodė, jog liūtas nebuvo gydomas. Tuo metu zoologijos sodas tvirtina gyvūnui davęs vitaminų, papildų ir reikalingų preparatų.
AAD nurodo, kad bus vertinami gyvūnų tyrimų rezultatai, specialistų išvados bei kitos nustatytos aplinkybės.
Kol tyrimas nėra baigtas, galutinės išvados dėl atsakomybės nepaskelbtos.
