Kyla įtarimų dėl tikrosios grūdų kilmės
Į Klaipėdos uostą grįžtant rusiškų grūdų srautams, Lietuvos institucijos stiprina kontrolę. Pareigūnai aiškinasi, ar dalis krovinių nėra iš Ukrainos išgabenti grūdai, kurių tikroji kilmė slepiama dokumentuose.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pavedė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tikrinti iš Rusijos per Lietuvą gabenamus maistinius grūdus. Iki šiol tokia patikra buvo taikoma pašariniams grūdams[1].
Vieno krovinio mėginiai jau išsiųsti į laboratoriją Prancūzijoje, kur bus nustatoma tikroji grūdų kilmė. Tyrimas gali užtrukti dvi–tris savaites.
„Kalba eina apie tai, ar pristatomi rusiški grūdai nėra ukrainietiškos kilmės. (…) Gali būti, kad nėra rusiški, kaip deklaruojama. (…) Jie gali būti ir vogti“, – sakė A. Prielgauskaitė.
Jei įtarimai pasitvirtintų, kiltų klausimų ne tik dėl neteisingo kilmės deklaravimo, bet ir dėl galimo grūdų pasisavinimo Ukrainoje.
Per Klaipėdą jau gabenta dešimtys tūkstančių tonų
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas patvirtino, kad rusiškos kilmės grūdai per uostą gabenami. Per aštuonis šių metų mėnesius jų perkrauta apie 47 tūkst. tonų.
Didžioji dalis produkcijos atvyksta iš Kaliningrado srities, o tarp krovinių vyrauja kukurūzai. Per uostą keliauja ir kitų prekių, kurioms ES sankcijos netaikomos.
„Tie produktai tokie yra: yra grūdai, yra tam tikri chemijos produktai, kurie neturi sankcijų, yra šiek tiek gyvūninės kilmės produktų labai epizodiškai, kurie neturi sankcijų. Ir tas vyksta, nes nesankcionuotų krovinių mes neturime teisės sustabdyti“, – BNS sakė A. Latakas.
Todėl tokių krovinių stabdymas teisiškai sudėtingas – jei produkcija ir jos savininkai nepatenka į sankcijų sąrašus, uostas neturi pagrindo atsisakyti juos aptarnauti.
Ukraina perspėja dėl galimų naujų srautų
Papildomą nerimą sukėlė iš Ukrainos gauta informacija apie galimus didelius grūdų srautus per Baltijos šalis. Pasak K. Mažeikos, daliai jų gali būti ieškoma kelio ir per Lietuvos uostus.
„Vakar su Ukrainos ministru turėjome nuotolinį susitikimą ir jis informavo, kad Rusija, jų žvalgybos duomenimis, per Latviją bandys išvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų, ir dalis jau yra Latvijoje per uostus, ir gali būti, kad bus bandoma pasinaudoti ir Lietuvos uosto infrastruktūra vežti kaip latviškus ar europietiškus grūdus. Tačiau šita siunta yra iš Kaliningrado pusės, kur irgi sukėlė tų abejonių ir todėl buvo imtasi veiksmų“, – BNS kalbėjo ministras.
Dėl šių abejonių nuspręsta stiprinti kontrolę ir tikrinti ne tik pašarinius, bet ir maistinius grūdus.
Daugiausia klausimų kelia „Donatello“ krovinys
Institucijų dėmesio centre atsidūrė laivu „Donatello“ gabenti kviečiai. Muitinės duomenimis, į laivą pakrauta apie 38 tūkst. tonų produkcijos, deklaruotos kaip lietuviškos kilmės, nors ji į Klaipėdą atgabenta geležinkeliu iš Kaliningrado.
Krovinį aptarnavusi bendrovė „Bega“ tvirtina, kad grūdai yra lietuviški ir jų kilmę patvirtina turimi sertifikatai. Įmonė taip pat teigia šiemet neteikusi krovos paslaugų Rusijos bendrovėms.
Vis dėlto krovinio mėginiai tiriami siekiant patikrinti, ar dokumentuose nurodyta informacija atitinka tikrąją produkcijos kilmę.
K. Mažeika taip pat pavedė VMVT nuosekliau tikrinti per Lietuvą gabenamus maistinius grūdus ir neatmeta griežtesnių priemonių.
Grūdininkai ragina užverti kelią rusiškai produkcijai
Griežtesnių priemonių reikalauja ir Lietuvos grūdų perdirbėjų bei prekybininkų asociacija. Jos atstovai perspėja, kad Rusija vis aktyviau ieško alternatyvių eksporto kelių per Baltijos šalis.
„Kai dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją. Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus“, – pranešime teigė asociacijos prezidentas Karolis Šimas.
Grūdininkai taip pat perspėja, kad pigesnė rusiška produkcija blogina Lietuvos eksportuotojų konkurencines sąlygas ir gali pakenkti šalies reputacijai.
Kritiškai situaciją vertina ir susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Neturėtų būti eksportuojami per mūsų infrastruktūrą rusiški grūdai. Moralinis kompasas tų subjektų, kurie krauna ar užsiima tuo, tikrai nerodo į tinkamą pusę. Tinkama pusė yra Vakarų pusė, o ne Rytų pusė, ir mano vertinimu, tai yra labai blogai, jeigu tai vyksta ir to neturėtų būti“, – BNS sakė J. Taminskas.
Valdžios atstovai žada toliau vertinti situaciją Klaipėdos uoste ir, jei reikės, griežtinti kontrolę.
