Klaipėdos konteinerių terminale perkama 22 mln. eurų krovos technika

Klaipėdos uoste perkama milijoninė įranga

Nuo šių metų pradžios Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) įsigijo 7 naujus galingus technikos vienetus, skirtus dar labiau didinti savo krovos efektyvumą. Kaip teigia Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika, šios investicijos skirtos siekiant išlaikyti terminalo konkurencingumą, užtikrinti greitą krovos darbų procesą bei išlaikyti lyderystę segmente.

KKT nurodo, kad šiemet buvo įsigyti 2 STS kranai, 2 RTG kranai, tuščių konteinerių keltuvas ir kitą krovos techniką. Didžiausia investicijos dalis atiteko STS kranams, kurių bendra vertė siekė – 16,4 mln. eurų. Jie skirti konteinerių krovai iš laivo į krantą ir atvirkščiai.

Naujieji STS kranai – pritaikyti krauti laivus su 16 konteinerių eilių ant denio, o jų operatoriai dirba 42 m aukštyje, kas prilygsta 14 aukštų pastatui. 

Pasak KKT vadovo, kita didelė investicijų dalis buvo skirta – hibridiniams RTG kranams įsigyti, kurie skirti konteinerių perkrovimui terminalo teritorijoje bei geležinkelio aptarnavimui. 

RTG krano keliamoji galia – 50 tonų, o operatorius dirba 23 m aukštyje. Nuo šiol terminale dirba 11 RTG kranų (įskaitant du naujuosius).

Tiek RTG, tiek STS kranai į terminalą jie buvo atplukdyti vasaros metu, ištestuoti, priimti eksploatacijai ir darbus pradėjo jau šių metų rugsėjį. 

Vis dėlto, dalis visuomenės tokius uosto pirkinius vertina atsargiai ir net skeptiškai. Juk prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje ir didelei daliai tarptautinės arenos įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, darbai Klaipėdos uoste sulėtėjo. Nors pastaraisiais mėnesiais uostas demonstruoja stabilius atsigavimo ženklus, piliečiai toliau kvestionuoja uosto planus ir tokias investicijas.

Tris veiklos dešimtmečius skaičiuojančio uosto veikla atsigauna, tačiau klausimų lieka

KKT priklauso Klaipėdos terminalo įmonių grupei, kuri vienija krovos, logistikos, krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo paslaugas teikiančias įmones. Nors uostas veikia jau tris dešimtmečius, pastarieji metai jam buvo sudėtingi dėl sankcijų.

Tačiau dabar pastebimi akivaizdūs atsigavimo ženklai: 2023 m. KKT pagal krovos apimtis tapo lyderiais Klaipėdos uoste ir perkrovė 6,27 mln. tonų įvairių krovinių. Tai įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad kompanija 1994 m. pradėjo veikti perkraudama tik 317 000 tonų krovinių. Iš viso, per 30 savo veiklos metų KKT jau perkrovė per 85 mln tonų krovinių.

„Visi ženklai rodo, kad šiemet galime pasiekti 7 milijonų tonų ribą. Per aštuonis mėnesius augome 13 procentų. Metinis terminalo pajėgumas yra 700 000 TEU, pernai krovėme 494 000 TEU. Turime dar šiek rezervų, bet yra pikiniai laikotarpiai, kuriuos reikia išgyventi, ir pasiekus 75 procentų apkrovimo lygį jau būtina plėtra, nes pradeda jausti nepatogumus mūsų klientai, laivybos kompanijos, veržėjai. Vienintelė išeitis – teritorijos plėtra, o jos čia ne nebėra, kiekvienas kvadratinis metras yra įsisavintas. Todėl įdomus labai yra pietinės uosto dalies vystymo projektas, stebime, kas vyksta, ruošiamės dalyvauti šiame projekte, jei jis bus paskelbtas“, – yra teigęs generalinis direktorius V. Šileika^[1].

Šiemet uostas darbų taip pap nestabo: jau yra perkrauta 22,3 mln. tonų krovinių. Palyginus šį skaičių su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, fiksuojamas 5 proc. augimas.

Klaipėdos uoste, pažvelgus į 2024 m. sausio–rugpjūčio mėnesių krovos statistiką, krauta daugiau krovinių nei visuose trijuose Rygos uostuose. Šiemet per 8 mėnesius Klaipėdos uoste fiksuota 3 719 laivų (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kt.), uosto paslaugomis pasinaudojo 283 158 keleiviai^[2].

Dėl sankcijų uostas neteko dešimčių milijonų tonų krovinių

Neseniai šalies žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Klaipėdos uoste gali būti įstrigę keli tūkstančiai baltarusių nusipirktų ir iš JAV į uostą atgabentų automobilių. Buvo skelbta, kad baltarusiai negali atsiimti beveik 4 tūkst. amerikietiškų automobilių.

Kaip jau minėjome, tokia situacija klostosi dėl Baltarusijai, taip pat ir Rusijai, Vakarų taikomų sankcijų. Šiuo atveju, baltarusiai negali atsiimti automobilių, nes savininkai negali užtikrinti, kad transporto priemonės nebus vežamos į Rusiją^[3].

Bendrai, nuo karo Ukrainoje pradžios, Europos Sąjungos (ES) yra priėmusios 14 sankcijų paketų nukreiptų prieš Rusiją. Savo ruožtu prekybos apribojimai pritaikyti ir Baltarusijai, taip siekiant sustabdyti galimą sankcijų apėjimą.

Iš tiesų, nuo lemtingos 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o šiai šaliai, taip pat ir Baltarusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos, krovinių kiekiai Klaipėdos uoste sumažėjo. Tai matome statistikoje: Baltarusijos tranzitas per Klaipėdos uostą 2020 ir 2021 m. siekė daugiau nei 30 proc. jo krovos. Tai buvo apie 15 mln. t. 2022 m. Klaipėdos uostas neteko maždaug 7,5 mln. t krovinių, pernai apie 4 mln. t^[4].

Kita vertus, net ir netekęs tranzito iš Baltarusijos, Klaipėdos uostas dabar jau kompensavo maždaug 3,5 mln. t ankstesnės krovos dalį. Tačiau teigiama, kad situaciją Klaipėdos uoste apsunkina ne tik įtempta geopolitinė situacija ar sankcijos Rytų kaimynėms, bet ir pačių Lietuvos verslininkų mažėjantys eksportavimo mastai, besitraukiantis vartojimas, mažesnis importas. Tačiau akivaizdu, kad uosto vadovų tai neatbaido nuo milijoninių investicijų. O gal jų prasmė yra visai kita?

Uostas svarbus ir strategine bei gynybine prasme

Vis dėlto, dabartiniame geopolitikos kontekste verta paminėti, kad Klaipėdos uostas yra itin svarbus strategine, gynybine prasme, taip pat ir ekonomine, kas yra ypač svarbu, jeigu šaliai kyla reali grėsmė dėl jos saugumo bei išlikimo.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Klaipėdos uostas Lietuvos ekonomikai turi tiesioginę įtaką – sukuria pridėtinę vertę, kelis tūkstančius darbo vietų, uosto pajamos siekia apie 60 mln. eurų per metus, o tai sudaro 0,1 proc. visos šalies BVP^[5]. Uostas, kaip infrastruktūros dalis, sukuria daug darbo vietų ir kituose, susijusiuose, sektoriuose. Susisiekimo ministerijos duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dividendai valstybei kasmet siekia apie 20 mln. eurų:

Tačiau šiuo metu svarbiausia tai, kad uostas yra vienas iš pagrindinių kanalų, jungiantis Lietuvą su likusia Europa. Jeigu Lietuvai kiltų reali grėsmė, o šalis būtų atkirsta nuo Lenkijos per Suvalkų koridorius, vienintelis daugiau ar mažiau saugus kelias į pasaulį liktų būtent šis uostas. Juk vos prasidėjus kokiems nors karo veiksmams, oro erdvė iš karto būtų uždaryta, civiliniai skrydžiai nevykstų, tad vienintelė evakuacija iš šalies būtų galima tik per Klaipėdos uostą, laivais bei keltais^[6].

Tai, regis, supranta ir Lietuvos valdžia, nes kai kurie teisiniai pakeitimai dėl uosto saugumo jau yra padaryti. Prieš keletą mėnesių buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos uosto terminalų saugos, muitinės ir pasienio kontrolės, laivų apsaugos stiprinimo. Tai reiškia, kad buvo numatyta, jog reikalui esant pasieniečiai turėtų suformuoti uosto apsaugai reikalingą mobiliąją pareigūnų grupę.

Tačiau galima numanyti, kad dabartinės milijoninės investicijos su gynyba gali būti susijusios ir kita prasme. Lietuvoje gana sparčiu žingsniu plečiantis gynybos pramonei ir kalbant apie dronų, amunicijos ir kitos ginkluotės gynybą, uostas ir jame didėjantis dėmesys kroviniams, gali reiškti, kad būtent per Klaipėdą Lietuvoje pagamina produkcija pasieks partnerius. Nors tai gali reikšti finansinę naudą, kartu tai ir pavojus, nes priešams uostas taptų tik dar patrauklesniu taikiniu.