Kitamet mokyklos ir darželiai GPM paramos negaus – 1,2 proc. tik NVO

Gyventojai nebegalės 1,2 procentais paremti nei darželių, nei mokyklų

Jau nuo naujų metų pradžios šalyje veikiantys darželiai ir mokyklos lieka be galimybės gauti paramą iš tėvelių, šiems nusprendus įstaigai skirti 1,2 proc. nuo GPM. Tokį sprendimą seimas argumentavo tuo, kad finansavimas šioms įstaigoms esą ir taip pakankamas. Tuo tarpu net ir gaudamos dvigubą finansavimą kai kurios iš šių įstaigų negeba savo auklėtinių aprūpinti net ir tualetiniu popieriumi.

Skaičiuojamos paskutinės savaitės naujų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nustatytų pokyčių, pagal kuriuos paramą iš gyventojų gauti galės tik nevyriausybinės organizacijos (NVO).

Remiantis VMI skelbiamais duomenimis, per šiuos metus 464 tūkst. gyventojų prašymais įvairioms biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms buvo skirta 33,9 mln. eurų paramos suma – maždaug 13 proc. didesnė nei 2022 metais. Šią sumą išsidalinę įvairiausi paramos gavėjai įskaitant ir meno kūrėjus, politines organizacijas, profesines sąjungas bei susivienijimus^[1].

Tačiau beveik 225 tūkst. eurų suma taip ir liko „kabėti“ nepasiekusi paramos gavėjų sąskaitos, mat, kaip teigia VMI, pavedimo gavimo metu jie esą nebeturėjo paramos gavėjo statuso.

Pasikeitusios Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos reiškia, kad gyventojai savo noru nebegalės 1,2 proc. nuo GPM skirti norimoms biudžetinėms įstaigoms, tarp kurių – ir jų atžalų lankomoms ugdymo įstaigoms.

Nevyriausybinė organizacija (NVO) yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas^[2].

Ydinga remti tuos, kurie paramą iš valstybės biudžeto gauna ir taip?

Aktyvesnis subruzdimas šiuo klausimu seime prasidėjo prieš keletą metų, 2022-aisiais. Tuomet parlamentarai tik svarstė, kad papildomo finansavimo nebeturėtų gauti visos biudžetinės įstaigos, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas, bibliotekas, gydymo įstaigas, daugiabučių, sodininkų bendrijas.

Šias įstatymo pataisas inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, tvirtinęs, kad šioms įstaigoms tenkantis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų – ir taip pakankamas, todėl šias įtraukus į paramos gavėjų sąrašą, esą paramos gavėjų statusas praranda savo esmę^[3].

Pasak A. Bagdono, tokia iniciatyva gyventojams skirti 1,2 proc. GPM norimiems subjektams, parlamente gimė dar 2004 metais su tikslu paremti ir paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau kiek vėliau paramos gavėjų sąrašas buvo išplėstas ir jį papildė valstybinės bei savivaldybių organizacijos.

Gyventojai skyrė rekordinę – 31 mln. eurų GPM sumą paramos gavėjams

Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) liepos mėnesį pranešė apie rekordinę net 23,6 tūkst. paramos gavėjų pasiekusią sumą, kuri buvo net 2 mln. eurų didesnė nei pernai^[4].

Skelbta, kad paramos gavėjams ir organizacijoms (paramos ir labdaros fondams, viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan.) buvo pervesta 27,5 mln. eurų gyventojų skirtos GPM paramos, dar 1,9 mln. eurų - politinėms organizacijoms, beveik 1,67 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir susivienijimams, ir dar beveik 314 tūkst. eurų – paramos gavėjų statusą turintiems menininkams.

Tarp didžiausių paramos gavėjų 2023 m. buvo VšĮ „Mėlyna ir geltona“, kurią parėmė 28,5 tūkst. gyventojų, skirdami daugiau nei 2 mln. eurų vertės paramą, paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, iš kiek daugiau nei 12 tūkst. rėmėjų sulaukęs kiek didesnės nei 670 tūkst. eurų paramos, Rimanto Kaukėno paramos grupė, gavusi kiek virš 622 tūkst. eurų ir kitos.

Tarp daugiausiai paramos sulaukusių politinių partijų – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, sulaukusi 661,4 tūkst. eurų paramos, Laisvės partija (253,5 tūkst. Eur), Lietuvos socialdemokratų partija (beveik 197 tūkst. eurų) ir kitos.

Tėvai nesupranta, kodėl mokyklas turi aprūpinti net tualetiniu popieriumi

Nors ir šalies švietimo įstaigos iki šiol turėjo galimybę gauti dvigubą finansavimą, kai kurios jų, panašu, piktnaudžiavo savo padėtimi ir nesugebėjo juose besimokančių mokinių aprūpinti net baziniais reikmenimis.

Štai Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinių tėvai liejo įsiūtį, kad valstybės išlaikomos mokyklos mokiniai turi pasirūpinti ne tik pratybomis ir uniforma, bet ir popieriumi^[5].

Pasipiktinę tėvai rėžė, kad gimnazijos direktorė iš visų gimnazijos klasių prašė mokyklai „padovanoti“ po 20 paketų spausdinimo popieriaus nuo klasės.

O štai kita kaunietė į 77.lt pernai metais kreipėsi dėl to, nes mokykla, kurią lankė šios atžalos, iš mokinių tėvų prašė sunešti net ir tualetinį popierių. Taigi svarstyta, ar tikrai kai kurios valstybės biudžeto lėšomis veikiančios ugdymo įstaigos atitinka „nemokamo mokslo“ apibrėžimą.

Panašūs principai taikomi ir kai kuriuose darželiuose – nepaisant to, kad tėvai, į valstybinius darželius leisdami savo vaikus ir taip susimoka, kad ir „simbolinį“ mokestį, kai kurių grupių auklėtojos esą prašo tėvams „susimesti“ ant popieriaus, skirto spausdinimui.