Tėvai įsiutę: mokyklos neduoda nei vadovėlių, nei tualetinio popieriaus- kur nemokamas mokslas?

Konstitucija mokyklose negalioja

Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – Konstitucija – numato, kad mokslas yra privalomas ir nemokamas. Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Deja, šiandien situacija yra tokia, jog, be daugelio kitų, nepaisoma ir šio Konstitucijos straipsnio. Apie tai 77.lt informavo į vieną iš Kauno mokyklų savo atžalą leidžianti mama Rasa.

Pasak jos, nors mokykla yra savivaldybės jurisdikcijoje ir gauna valstybinį finansavimą, pinigai kažkur išgaruoja, todėl tėvams patiems reikia pirkti ne tik pratybų sąsiuvinius ar vadovėlius, bet ir... tualetinį popierių. Tėvų skaičiavimu, valstybės gruntuojamas „nemokamas“ mokslas praktikoje atsieina nepigiai ir netrukus galės būti priskiriamas „prabangos prekėms“.

Su problemomis susiduria ir kitų didžiųjų miestų mokyklos

Prisiminus valdžios nuolat deklaruojamą rūpinimąsi jaunaisiais šalies piliečiais ir skambias kalbas apie mokslo būtinumą, Rasos išsakyti teiginiai sukėlė nemažai klausimų, todėl 77.lt surengė mini apklausą. Susumavus jos rezultatus paaiškėjo, kad su panašiais sunkumais susiduria ir Klaipėdos bei Vilniaus mokyklos.

Mama Sandra patikino, kad jų ugdymo įstaigoje tualetinio popieriaus užtenka, tačiau trūksta vadovėlių. Tiksliau, pasak mamos, vadovėlių 5-okams, kadangi buvo atnaujinta ugdymo programa, kol kas, tiesiog nėra, todėl mokytojams patiems tenka ruošti pamokų medžiagą, ieškoti informacijos pagal atnaujintas programas ir teminius planus. Visa kita, pasak Sandros, tenka pirkti patiems. Be to, nuo šių metų vienam mokytojui kanceliarinėms prekėms metams skiriama tik 30 eurų, todėl labai reikia galvoti ką, kur ir kaip pirkti.

Su panašiais sunkumais susidūrė ir mama Renata – jos vaiko lankomoje mokykloje vadovėlių taip pat pritrūko. Tėvų komitetas pats turėjo rūpintis tiek vadovėlių, tiek matematikos pratybų sąsiuvinių spausdinimu. Iš klasės fondo lėšų, nors šiaip rinkliavos ugdymo įstaigose kaip ir draudžiamos, tėvai perka ir tualetinį popierių.

Panašiomis problemomis dalinosi ir Renatos draugės – vienoje mokykloje pritrūko lietuvių kalbos vadovėlių, tai vaikams teko dalintis vienu, kitos mokyklos mokinių tėvai pardavime nebepavyko rasti lietuvių kalbos pratybų pirmosios dalies...

Be rinkliavų mokyklos neišgyventų, nes valdiški pinigai leidžiami kitur?

Mama Inga irgi neslėpė, kad jų mokykloje yra klasės fondas, iš kurio perkama tai, ko pritrūksta. Tiksliau tai, ką galima įpirkti, nes tarkim ir jos atžalos mokykloje vaikams, belaukiant naujos vadovėlių partijos, tenka tarpusavyje dalintis turimais.

Tai, kad vaikams tenka pirkti ir vadovėlius, ir pratybas, teigė ir mama Skaistė. Ji neslėpė, kad visa tai kainuoja labai nepigiai, tačiau tėvai tiesiog neturi pasirinkimo.

Ir įdomiausia, kad visa tai vyksta tuo pat metu, kai premjerė TS-LKD narė Ingrida Šimonytė milijonus eurų perveda žydams, Lietuvos valdantieji milijardus skiria Ukraina (bent jau sako, kad jai), o Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dar viena „vienintelės teisingos“ partijos atstovė Monika Navickienė inicijuoja ir taip tūkstančius už sėdėjimą šiltose vietose gaunančių valstybinių įstaigų vadovų atlyginimo kėlimą.