Iš 33-jų Europos Komisijos numatytų tikslų Lietuva neįgyvendino dviejų
Lietuva ir vėl gavo antausį iš Europos Komisijos (EK) – nepavykus įgyvendinti visų nustatytų 33-ejų rodiklių, negausime pilno finansavimo ir Lietuvos prašymas skirti 565 mln. eurų bus patenkinamas tik iš dalies. Nepaisant ne visų įgyvendintų tikslų, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen negailėjo pagyrų Lietuvai ir džiaugėsi, kad tam tikrose srityse buvo padaryta reikšminga pažanga. Visgi, politikai viliasi, kad likusi pinigų dalis mus pasieks kiek vėliau.
Antradienį EK paskelbė patvirtinanti pirmąjį Lietuvos prašymą dėl finansavimo pagal Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo (angl. RRF) priemonę, kuri yra viena iš pagrindinių ES naujos kartos iniciatyvos sudedamųjų dalių. 2022 m. lapkričio 30 dieną Lietuva pateikė prašymą dėl finansavimo, į kurį buvo įtraukti 33 Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatyti pirmojo mokėjimo etapai[2].
Peržiūrėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus rezultatus, Komisija nustatė, kad nustatyti rodikliai buvo įgyvendinti ne pilnai – iš 33 įgyvendintas 31 rodiklis. Šios priemonės apima įvairias sritis, įskaitant ekologinį ir skaitmeninį perėjimą, švietimo reformą, inovacijas ir mokslą, socialinę apsaugą ir užimtumą bei skaitmeninių duomenų saugyklą, skirtą RRF įgyvendinimo stebėsenai.
Kadangi du iš nustatytų rodiklių nebuvo tinkamai įgyvendinti, Komisija nusprendė taikyti mokėjimo sustabdymo procedūrą, pagal kurią ne visus reikalavimus įgyvendinusioms valstybėms narėms yra suteikiama papildomai laiko likusiems rodikliams pasiekti tuo pačiu skiriant dalinį finansavimą už įgyvendintus rezultatus.
Nepaisant to, EK pirmininkė U. von der Leyen Lietuvai nepagailėjo ir pagyrų už padarytą pažangą įgyvendinant atkūrimo ir atsparumo planą, atkreipdama dėmesį į vykdytas reformas atsinaujinančiosios energetikos ir netaršaus transporto srityse, taip pat pokyčius 5 G ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūroje bei gerinant sąlygas mokyklas aprūpinant IT įranga.
„Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planas apima platų investicijų ir reformų priemonių spektrą, suskirstytą į septynis teminius komponentus. Šiam planui įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 2 mlrd. eurų dotacijų, iš kurių 13 proc. (289 mln. eurų) 2021 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvai buvo išmokėta kaip išankstinis finansavimas“, – nurodo Europos Komisija[2].
Tikisi, kad sekanti finansų pyrago dalis bus atriekta kiek vėliau
Komentuodama tokį EK verdiktą finansų ministrė Gintarė Skaistė neslėpė, kad tam, jog būtų pasiektas galutinis tikslas ir Lietuva įgyvendintų visus 33 numatytus rodiklius, gali būti suteiktas papildomas laikas ir dalis prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau[3].
Ministrė viliasi, kad per artimiausius mėnesius Lietuvą pasieks apie 0,5 mlrd. eurų dydžio suma.
Pasak jos, likę du neįgyvendinti rodikliai yra susiję su aplinkosauginių ir turto mokesčių pakeitimais bei mokesčių lengvatų peržiūra.
Būtų pirmoji šalis, neįgyvendinusi reikalavimų ir praradusi finansavimą
Tuo tarpu dar prieš pasirodant šiai Komisijos išvadai, pasireiškė ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, teigęs, kad Lietuva jau atsilieka nuo grafiko, mat šiuo metu yra šalių, kurios jau yra pateikusios net trečiąjį mokėjimo prašymą. O štai Lietuvai laikas – ne draugas – pasak jo, jei per tuos šešis mėnesius mums nepavyktų įgyvendinti likusių tikslų, Lietuva netektų pinigų ir taptų pirmąja šalimi, kuriai taip atsitiko[5].
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslėpė, kad Lietuva per santykinai trumpą – pusantrų metų laikotarpį pasiekė reikšmingą rezultatą: siekiant žaliosios transformacijos buvo priimti Atsinaujinančių energetinių išteklių (AEI) įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis norintiems gauti finansavimą ir gaminti atsinaujinančią energetiką, pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, išduoti leidimai diegti 5 G tinklams, sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo kūrimą ir t. t.
Skaičiuojant bendrai, šiuo metu Lietuva su pernai gautu avansiniu mokėjimu plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimui bus gavusi daugiau nei 700 mln. eurų, kas yra beveik trečdalis šio plano numatytos sumos.
Pasak ministrės, iki 2026-ųjų iš „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijų Lietuvos ekonomiką pasieks virš 2,1 mlrd. eurų[5].
Vietoje dviejų milijardų Lietuva gaus tik ketvirtadalį sumos
Kritikos valdančiųjų neveiksnumui pažėrė Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Anot jos, už valdžios vairo sėdinčių politikų neveikimui šiuo metu nėra jokio racionalaus pasiteisinimo – ir karas Ukrainoje nėra priežastis nevykdyti savo pažadų, nes su tuo pačiu susiduria visos ES šalys, kurios šio plano įgyvendinime jau mus spėjo ir aplenkti.
Įgyvendinus Ekonomikos atsparumo ir didinimo planą, pasak politikės, Lietuvai atitektų 2 milijardai, o iš jų dabar gausime tik 500 milijonų sumą.
„Bet užtat Vyriausybės nariai ir kiti valdantieji turi laiko skaityti „Pranešėjas ir Prezidentas“ bei knygos motyvais komisijas kurti. Kas tie milijardai, kurių Europa neduos, kai Prezidento rinkimai artėja ir valdžioje reikia žūtbūtinai išsilaikyt“, – rėžė A. Širinskienė.
Primename, kad 2022-ųjų pabaigoje Lietuva iš EK gavo kirčių dėl per didelio išlaidavimo. Vertindama Lietuvos 2023 metų biudžetą, Komisija pateikė išvadą, jog jis ne itin atitinka ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai kaip įmanoma labiau apkarpyti savo išlaidas. EK nepatiko, kad biudžete buvo numatyta, jog valstybės pagalbos ranka yra tiesiama žmonėms nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, kai, tuo tarpu paramą esą turėtų pajusti tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.
