Dalyvaudama laidoje dėstytoja J. Mažylė pažeidimo visgi nepadarė
Bandymas sunaikinti žmogaus reputaciją vien dėl to, kad jis turi kitokią nei daugumos nuomonę – nepavyko. Vilniaus universiteto Centrinė akademinė etikos komisija priėmė sprendimą, kad dėstytoja doc. dr. Jolanta Mažylė, dalyvaudama „OpTV“ laidoje, jokio pažeidimo nepadarė.
Tiesa, komisijos nariai negalėjo išnagrinėti laidos metu dėstytojos išsakytų žodžių turinio, mat nuoroda, kurioje buvo patalpinta vaizdo medžiaga, neveikė.
Kaip sakė etikos sargai, pats dalyvavimas laidoje nėra pažeidimas, tačiau reikėtų nagrinėti ir tai, kas tos laidos metu buvo kalbama.
„Pareiškėjo prašymas ištirti doc. dr. J. Mažylės elgesį (dalyvavimą „OpTV“ kanalo laidoje ir joje išdėstytus pasisakymus) pirmiausiai susijęs su klausimu, ar konkrečiu prašomu įvertinti elgesiu nebuvo peržengtos Akademinės etikos kodekso 5 punkte įtvirtintos Universiteto bendruomenės nario akademinės laisvės ribos.
Komisija pažymi, kad iš Universiteto prigimties, misijos ir jas konkretinančių Akademinės etikos kodekso nuostatų išplaukia pakankamai plačios Universiteto bendruomenės nario akademinės laisvės ribos: bendruomenės nariai turi teisę laisvai dėstyti savo nuomonę, kritikuoti, plėtoti mokslinę veiklą, rinktis tyrimų sritis ar jų tematiką, šaltinius, hipotezes ir metodus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Universitete pripažįstamos plačios akademinės laisvės ribos leidžia dėstyti savo nuomonę ir laisvai renkantis šios nuomonės sklaidai visus teisėtai veikiančius kanalus, kurių finansavimo šaltiniai, partnerių ar bendradarbių reputacija, veiklos pobūdis, siekiami rezultatai, darbo panaudojimo tikslai ar kitos argumentuotos priežastys neleidžia pagrįstai konstatuoti, kad bendradarbiavimas su tokiais sklaidos kanalais pažeistų akademinę etiką (Akademinės etikos kodekso 5 ir 6 p.)“, – teigiama Centrinės akademinės etikos komisijos pirmininkės doc. Vigitos Vėbraitės pasirašytame rašte[1].
Dėstytoją apskundusią M. Garbačiauskaitę-Budrienę apkaltino mobingu
Pati dėstytoja J. Mažylė, kurios dalyvavimą laidoje kaip netinkamą elgesį įvardijo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos žurnalistų sąjungai pateikė raštą, kuriame informavo iš M. Garbačiauskaitės-Budrienės patirianti mobingą.
Gautame pranešime nurodoma, kad Žurnalistikos bakalauro programos komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su doc. dr. J. Mažyle kaip dėstytoja.
„Susipažinus su pateikta medžiaga, akivaizdu, kad šį persekiojimą savo kreipimusi į komiteto pirmininką doc. dr. A. Gudauską inicijavo, kryptingai ir atkakliai vykdė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė, šio komiteto narė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė“, – pažymima pranešime.
LŽS valdyba, susipažinusi su visa medžiaga dėl galimo mobingo vienbalsiai pripažino netinkamu Žurnalistikos bakalauro programos komiteto bei atskirų jo narių, organizavusių doc. dr. J. Mažylės persekiojimą, elgesį.
„Tokiam doc. dr. Jolantos Mažylės niekinimui iš esmės nepritarė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto vadovas doc. dr. A. Gudauskas, kuris nusišalino nuo balsavimo dėl bandymo persekioti doc. dr. J. Mažylę skundžiant ją VU Centrinei akademinės etikos komisijai“, – rašoma pranešime.
Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad LŽS valdybos sprendimas yra tendencingas ir pasirodė ne veltui tada, kai artėjo LRT generalinio direktoriaus rinkimai[2].
Vytautas Sinica: kaltinimai dėstytojai netelpa galvoje
„Lietuvoje žmonių šalinimas už nuomones dar tik kelia galvas, bet nėra laimėjęs, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo politologas Vytautas Sinica. – Turime laiko. Štai Vilniaus universiteto centrinė (aukščiausia) akademinės etikos komisija priėmė sprendimą, kad universiteto docentė Jolanta Mažylė nepažeidė etikos nuėjusi į „OpTV“ laidą.
Akademinė etika Jolantą Mažylę svarstė Monikos Garbačiauskaitės iniciatyva, iškelta Komunikacijos fakulteto studijų programų komitete, kur LRT direktorė yra socialinė partnerė. Šio organo posėdžiuose skambėjo direktorės žodžiai, kad reikia įvertinti J. Mažylės tinkamumą dirbti dėstytojos darbą. Dėl nuėjimo į ne tos medijos laidą. Posėdžių įrašuose taip pat pabrėžiama, kad nekeliama klausimo dėl to, ką Mažylė laidoje sakė – klausimas dėl paties ėjimo į laidą.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir ne viena neleftistinė žmogaus teises ginanti organizacija tai įvardijo Mažylės mobingu ir persekiojimu. LRT direktorė tokį vertinimą atmeta, svarsto kreiptis į teismą. Ji esą tik kėlė klausimus, kurie kilo ir studentams.
Jau rašiau, kad man tas neva klausimo iškėlimas yra sunkiai telpantis galvoje. Kelti klausimus skamba tyrai kaip ryto rasos lašelis, bet realiai kalbame apie situaciją, kai klausimas skambėjo „AR TINKA DIRBTI DARBĄ?“, o klausimo pagrindas buvo NUĖJIMAS Į LAIDĄ. Ne propagandinę laidą, ne laidą, kuri garsėja dezinformacija, ne laidą, kurioje kažkaip pavojingai nusišnekėjo „keliant klausimą“ pabrėžta, kad ne dėl pasisakymo turinio), viso labo dėl to, kad laida buvo prastos reputacijos televizijoje. Toks „klausimų kėlimas“, pritaikius iš principo, yra plačiai atlapota Pandoros skrynia. Užtektų dar pasikeitus politinei konjunktūrai pradėti šalinti už nuėjimus į laidas ir štai dažnas „klausimo iškėlimas“ apie neteisingas laidas ar neteisingus pasisakymus baigtųsi atleidimu iš darbo. Bet kas galėtų apie bet ką kelti tokį klausimą. O klausimui nepasitvirtinus nepatirti absoliučiai jokių pasekmių? Žavinga“[3].
Dėstytojai bijo kalbėti viešai saugodami savo karjerą
Tiesa, situacijos, kai iš dėstytojų reikalaujama aklai eiti „pagal partinę liniją“ ir neskelbti viešai savo nuomonės, jei ji skiriasi nuo jų tiesioginių vadovų, vyksta ne tik Lietuvoje.
Štai Alabamos universiteto profesorius Metju Vielickis sakė, kad dėstytojai užsiima stipria savicenzūra vien tam, kad išsaugotų savo darbo vietas, o tai iš esmės naikina visą akademinę bendruomenę.
„Mes tiesiogine prasme tolstame nuo akademinės bendruomenės pagrindų, – „Fox News“ sakė M. Vielickis. – Jei dėstytojai dvejoja, ar gali sakyti vieną ar kitą dalyką, jei studentai nesiryžta jų paklausti klausimų, jei dialoge atsiranda baimė – taip paminami pagrindiniai principai, kuriais remiantis apskritai atsirado akademinė bendruomenė ir universitetai“.
Individualių teisių ir raiškos fondo atliktame tyrime daugiau kaip pusė iš 1 500 kalbintų dėstytojų pasisakė bijantys prarasti darbą ar susigadinti reputaciją dėl to, kad jų kažkur išsakyti žodžiai gali būti panaudoti prieš juos pačius[4].
Dėstytojai nuomonę laisviau reiškė net pokariu
Minėtas tyrimas taip pat rodo, kad dėstytojai vis labiau cenzūruoja patys save.
1955 m. pasibaigus karui, tačiau pasaulyje dar tvyrant įtampai, vos 9 procentai akademikų sušvelnino savo rašymą, bijodami sukelti nesutarimų audrą.
O šiandien jau net 25 procentai jų teigia, kad jie labai stipriai cenzūruoja savo rašymą akademiniuose leidiniuose.
Daugiau nei pusė dėstytojų – 52 procentai – sako, kad bijo prarasti darbą arba prarasti reputaciją dėl to, kad ką nors pasakė ar padarė neteisingai, arba dėl to, kad kažkas internete paskelbė ką nors iš jų praeities.
Tai stulbina: du iš penkių profesorių bijo prarasti darbą dėl to, ką kažkada pasakė ar parašė[5].
