Rusijos ir JAV lyderiai apsikeitė kalbomis, į Maskvą atvyksta Kinijos prezidentas
Kitą dieną po ypač slapto ir netikėto vizito Ukrainos sostinėje Kijeve, JAV prezidentas Joe Bidenas apsilankė kaimyninėje Lenkijoje, kur susitiko su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda.
Savo pasakytoje kalboje sostinėje Varšuvoje J. Bidenas pabrėžė tai, kad Rusija su Vladimiru Putinu priešakyje niekada nenugalės Ukrainos ir patvirtino, kad JAV ir partneriai karo niokojamą šalį rems iki pergalės.
Vizitas į Lenkiją įvyko svarbiu metu, kai karas persirita į antruosius metus ir kartu pereina į naują etapą: Rusija pradeda naują puolimą, siekiama, kad ir Ukraina pradėtų aktyvų kontrpuolimą, panaudodama Vakarų suteiktą ginkluotę.
Kita vertus, J. Bideno kalba dėmesį patraukė ne tik dėl karo Ukrainoje, tačiau ir dėl melagingų istorijų, kuriomis prezidentas pasidalino.
Internautai net užsipuolė JAV prezidentą tviteryje ir kituose socialiniuose tinkluose dėl to, kad šis melagingai gyrėsi, jog neva užaugo lenkų bendruomenėje.
Socialinės žiniasklaidos vartotojai atkreipė dėmesį, kad J. Bidenas dažnai meluoja ir teigia, jog užaugo įvairiose bendruomenėse, priklausomai nuo to, kurią šalį lanko.
O kol Vakarų dėmesys buvo nukreiptas į J. Bideno vizitą Varšuvoje, Rusijos prezidentas taip pat perskaitė savo metinį pranešimą, o žiniasklaidą net pasiekė žinia, kad netrukus Rusijoje apsilankys Kinijos lyderis.
Šis aukščiausio lygio susitikimas turėtų įvykti artimiausiais mėnesiais. Skelbiama, kad jo metu bus siekiama aptarti taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos galimybes, tačiau Vakarai nerimauja, kad susitikimas taps proga Kinijai įsipareigoti Rusiją remti ginklais.
JAV prezidentas patvirtino Vakarų įsipareigojimus remti Ukrainą iki galo
„Prieš metus pasaulis ruošėsi Kijevo žlugimui. Ką tik grįžau iš vizito Kijeve ir galiu pranešti, kad Kijevas yra stiprus, Kijevas didžiuojasi, yra tvirtas ir, svarbiausia, yra laisvas“, – savo kalboje Varšuvos karališkosios pilies soduose teigė J. Bidenas[1].
JAV prezidentas pabrėžė tai, kaip tinkamai Vakarai reagavo į Rusijos agresiją bei akcentavo būtinybę toliau ginti laisvę bei demokratiją.
„Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina. Visas pasaulis susidūrė su amžių išbandymu. Europa patyrė išbandymą. Mūsų parama Ukrainai nesvyruos. NATO nebus susiskaldžiusi. Ir mes nepavargsime“, – sakė JAV prezidentas[2].
J. Bidenas taip pat netiesiogiai atrėmė anksčiau pažertus Rusijos lyderio kaltinimus, jog neva Vakarai pradėjo agresiją prieš Rusiją.
„Vakarai neplanavo užpulti Rusijos, kaip šiandien sakė V. Putinas, o milijonai Rusijos piliečių tik nori gyventi taikoje su savo kaimynais, jie nėra priešai. Šis karas niekada nebuvo būtinybė. Tai tragedija. Prezidentas Putinas pasirinko šį karą. Kiekviena diena, kai karas tęsiasi, yra jo pasirinkimas“, – sakė J. Bidenas ir apkaltino Rusiją vykdant žiaurius nusikaltimus žmoniškumui.
J. Bidenas kaltinamas melagingomis istorijomis apie vaikystę lenkų bendruomenėje
Kol analitikai vertino J. Bideno kalbą ir politinę jos reikšmę, interneto vartotojai suskubo kritikuoti prezidentą, kuris savo kalboje Varšuvoje užsiminė apie tai, kad neva užaugo lenkų bendruomenėje. Tokie teiginiai nebūtų stebinantys jeigu iš tiesų būtų tiesa.
Negana to, JAV lyderis ne kartą anksčiau yra teigęs, kad vaikystėje augo įvairiose bendruomenėse – šios istorijos dažniausiai priklauso nuo jo buvimo vietos, tačiau dažniausiai jis kalba apie ryšius su puertorikiečių bendruomene.
„Jaunystėje gimiau angliakasių miestelyje Skrantone, Pensilvanijos valstijos šiaurės rytuose, airių katalikų kaimynystėje. Paskui, kai anglis atpigo, persikėlėme į Delaverą, į Kleimonto miestelį Delavere, kuris buvo darbininkų klasės miestelis, bet visi jame buvo lenkai arba italai. Augdamas jaučiausi nejaukiai, nes mano vardas nesibaigia S-K-I arba O“, – savo kalboje antradienį sakė J. Bidenas[3].
Socialinių tinklų, ypač tviterio vartotojai neilgai truko pastebėti prezidento melą.
„Tiems, kurie nesigilino, Bidenas yra pusiau puertorikietis, pusiau juodaodis, pusiau žydas, pusiau respublikonas, pusiau lenkas, pusiau italas ir pusiau angliakasys“, – tviteryje juokavo žiniasklaidos kompanijos „Grabien“ įkūrėjas Tomas Eliotas.
Konservatyvių pažiūrų rašytojas ir autorius Dougas Powersas taip pat pastebėjo, kad J. Bideno pasakojimas apie žmones, šalia kurių jis užaugo, keičiasi priklausomai nuo to, su kuo jis kalba.
Dar praėjusių metų spalį lankydamasis Puerto Rike JAV prezidentas kalbėjo:
„Delavere gyvena labai daug puertorikiečių. Aš buvau tarsi užaugęs puertorikiečių bendruomenėje, politiniu požiūriu.“
Dar anksčiau J. Bidenas yra teigęs, kad būdamas paauglys lankė juodaodžių bažnyčią, nors ilgamečiai parapijiečiai tvirtino, kad niekada jo ten nematė.
V. Putinas sustabdė branduolinę partnerystę su JAV, teigė, kad Rusija kovoja dėl egzistavimo
JAV prezidento kalba Varšuvoje beveik sutapo su praėjusių metų pabaigoje turėjusia vykti, tačiau atidėta Rusijos prezidento V. Putino kalba, kurioje jis pareiškė stabdantis dalyvavimą branduolinės ginkluotės mažinimo sutartyje (START)[4].
Praėjus vos kelioms valandoms po šios kalbos, Rusijos užsienio reikalų ministerija vis tik patvirtino, kad Maskva laikysis sutartyje nustatytų branduolinių ginklų apribojimų, toliau keisis informacija apie bandomuosius balistinių raketų paleidimus, tačiau Vakaruose dėl tokio Rusijos sprendimo išaugo įtampa.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Rusiją ir Jungtines Valstijas nedelsiant grįžti prie dialogo, teigdamas, kad „pasaulis be branduolinės ginkluotės kontrolės yra daug pavojingesnis ir nestabilesnis“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą sutartyje pavadino „apgailėtinu ir labai neatsakingu“.
O savo metinėje kalboje V. Putinas be kita ko, žinoma, kalbėjo apie karą Ukrainoje, tariamą Vakarų agresiją ir kovą dėl šalies egzistavimo. Jis pabrėžė, kad nekovoja prieš ukrainiečius ir teigė, kad tikrasis priešas yra Vakarai.
„Mes nekovojame su Ukrainos žmonėmis. Ukrainos liaudis tapo Kijevo režimo ir jo Vakarų šeimininkų, kurie faktiškai okupavo šalį, įkaitais. Šiandieninis Ukrainos režimas iš esmės tarnauja ne nacionaliniams, o trečiųjų šalių interesams“, – sakė V. Putinas[5].
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pavasarį lankysis Maskvoje
O Vakarų valstybėms nusisukus nuo Rusijos, Maskva atrado naują sąjungininką – Pekiną. Šios tvirtėjančios draugystės įrodymas – žinia, kad komunistinės Kinijos lyderis Xi Jinpingas artimiausiais mėnesiais turėtų apsilankyti Maskvoje ir surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu[6].
Skelbiama, kad Xi Jinpingo susitikimu su V. Putinu bus siekiama daugiašalių derybų dėl taikos Ukrainoje. Be to, Kinija sieks įtikinti Rusijos vadovą nenaudoti branduolinių ginklų.
Šiuo metu manoma, kad Kinijos lyderis Rusijoje turėtų apsilankyti balandžio arba gegužės mėnesį, galimai tada, kai Rusija švęs savo pergalę Antrajame pasauliniame kare prieš Vokietiją.
Tokia žinia pasirodė po to, kai antradienį į Maskvą atvyko Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi ir po to, kai JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas pažėrė kaltinimų Kinijai, kuri neva svarsto galimybę tiekti ginkluotę Rusijai.
Kinų diplomatų vizitas Rusijoje būtent šiuo metu galimai nėra atsitiktinis. 193 narių JT Generalinė Asamblėja vėliau šią savaitę turėtų balsuoti dėl rezoliucijos projekto, kuriame pabrėžiama būtinybė „kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainoje[7].
Ukraina ir jos partneriai JT Generalinėje Asamblėjoje tikisi dar labiau pagilinti Rusijos diplomatinę izoliaciją. Tačiau antradienį Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas žurnalistams sakė, kad Kinija greičiausiai paskelbs „pozicijos dokumentą, kuris daugiausia atspindės nuoseklią Kinijos poziciją šiuo klausimu“.
