Ilgamečiai priešai tampa partneriais: Iranas ir Saudo Arabija atnaujina santykius
Antradienį Iranas po septynerių metų pertraukos atidarė savo ambasados Saudo Arabijoje duris. Toks žingsnis žengtas praėjus beveik trims mėnesiams po to, kai abi šalys, sėkmingai tarpininkaujant Kinijai, susitarė atkurti dvišalius santykius[1]. Saudo Arabija dar 2016 m. nutraukė diplomatinius santykius su Iranu.
Ambasados atidarymo ceremonijoje kalbėjęs Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Alireza Bigdeli pabrėžė šios progos svarbą Saudo Arabijos ir Irano santykiams. A. Bigdeli sakė, kad „abiejų šalių bendradarbiavimas įžengia į naują erą“ ir pabrėžė, kad diplomatija yra geriausia šalių „bendravimo ir dialogo priemonė siekiant bendro supratimo, stabilumo ir taikos“. Irano politikas taip pat teigė, kad jo šalis visuomet yra pasirengusi stiprinti santykius su savo kaimynais.
Atnaujinti Irano ir Saudo Arabijos dvišaliai santykiai palengvins keliones tarp abiejų šių šalių, šiuo metu yra dirbama ties tiesioginių skrydžių atnaujinimų. Be to, planuojama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą ir verslo ryšius. Tiesa, tam, kad tai įvyktų, Saudo Arabija dar turi įvykdyti įsipareigojimą atidaryti savo savo ambasadą Teherane[2].
Šalių diplomatinių ryšių atnaujinimas – pergalė Kinijai ir svarbus geopolitinis pokytis
Prieš keletą mėnesių Saudo Arabija pateikė Irano prezidentui Ebrahimui Raisi kvietimą atvykti oficialaus valstybinio vizito. Tokia žinia buvo beveik revoliucinis įvykis, nes abi šalys tik šį pavasarį susitarė atkurti diplomatinius ryšius.
Tai pagal specialų taikos susitarimą padaryti padėjo ne kas kitas, bet Kinija, o šis Pekino pasiekimas tapo svarbia diplomatine pergale įrodančia, kad Vakaruose kritikuojama Kinija kitose pasaulio dalyse yra vienas esminių politinių žaidėjų.
Toks Kinijos ryšių su užsienio šalimis mezgimas be abejonės nerimą kelią JAV. Juk valstijos jau kuris laikas baiminasi to, kad pasaulio geopolitinių jėgų balansas iš Vakarų krypsta į Rytus, o dabar vienintele supergalia laikoma Amerika, jau netrukus gali atsidurti tiesioginėje konfrontacijoje su Kinija ir artimiausiomis jos sąjungininkėmis.
Tačiau Saudo Arabijos ir Irano santykių atnaujinimas yra svarbus ir regioniniu lygmeniu. Vidurinieji Rytai jau ne vieną dešimtmetį stengiasi numalšinti skirtingose šalyse kylančias įtampas, išvengti neramumų, Vakarų sankcijų bei sukurti darnios kaimynystės ir bendradarbiavimo principais grįstą platformą.
Pats Iranas pastaruoju metu, regis, ima aktyviau ėmė megzti diplomatinius ryšius su likusiu pasauliu, tačiau šalis kartu toliau tęsia ir savo ginklavimasi, vykdo urano sodrinimą, o tai reiškia, kad jau netrukus gali turėti pakankamai medžiagos, kad galėtų pasigaminti branduolinį ginklą.
Toks žingsnis galėtų įžiebti naują konfliktą regione: Izraelio pareigūnai jau perspėjo JAV prezidento Joe Bideno administraciją, kad Iranas urano sodrinimu iki pavojingo lygio gali sukelti Izraelio karinį smūgį. Izraelio pareigūnai skelbia, kad yra priversti nuolat stebėti Irano branduolinę programą, o jei kils reali grėsmė, Izraelis gali imtis atgrasymo veiksmų.
Tuo tarpu Saudo Arabija siekia proveržio tarptautinėje arenoje, nestokodama ambicijų tapti regiono lydere inovacijų, technologijų bei aplinkosaugos srityse. Skelbiama, kad Saudo Arabija ne vėliau kaip iki 2060 m. planuoja pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Be to, neseniai Saudo Arabijos energetikos ministras atskleidė, kad šalis Raudonosios jūros pakrantės mieste Neome planuoja pastatyti didžiulę vandenilio gamyklą, kuri jau 2026 m. galėtų pradėti gaminti apie 650 tonų vandenilio kuro per dieną. Įdomu tai, kad vandenilio kuras šiuo metu yra tyrinėjama, bet dar neįrodyta technologija, tačiau Saudo Arabija, regis, yra tvirtai pasirengusi plėtoti šią sferą:
„Mes turėsime pranašumą gamindami mėlynąjį vandenilį, nes vėlgi esame pigiausių dujų gamintojai. Saudo Arabijoje darome didžiules investicijas į skalūnų dujas, ir mes būsime pasiryžę tas dujas naudoti mėlynojo vandenilio gamybai. Jei gaminsime mėlynąjį vandenilį, būsime mažiausių sąnaudų gamintojas, o jei pereisime prie žaliojo vandenilio, vis tiek būsime mažiausių sąnaudų gamintojas“, – COP-27 konferencijoje kalbėjo Saudo Arabijos energetikos ministras Abdulazizas bin Salmanas.
Irano ir Saudo Arabijos santykiai – istoriškai įtempti, tačiau bendradarbiavimas – gyvybiškai svarbus
Irano ir Saudo Arabijos santykiai istoriškai visada buvo įtempti: jiems būdinga konkurencija, varžymasis ir kartais – atviras priešiškumas. Šių valstybių santykiai ypač pašlijo po 1979 m. Irano revoliucijos, nuvertusios Pahlavų monarchiją. Po revoliucijos kaimynai įsivėlė į aštuonerius metus trukusį karą, o Saudo Arabija tyliai rėmė Saddamo Husseino vyriausybę Bagdade.
Šiuos įtemptus santykius lemia keletas veiksnių, tačiau vienas esminių – religija. Iranas yra daugiausia musulmonų šiitų, o Saudo Arabija išpažįsta sunitų islamo atšaką. Šis sektantiškas pasidalijimas dažnai buvo įtampos šaltinis ir skatino tarpinius konfliktus regione.
2011 m., prasidėjus Arabų pavasariui, tarp abiejų šalių tvyrojusi įtampa atsinaujino, o 2013 m. abi šalys ėmė atvirai demonstruoti priešiškumą viena kitai dėl regioninių konfliktų Jemene ir Sirijoje[3].
Tašką šalių diplomatiniame bendradarbiavime padėjo 2015 m. rugsėjo mėnesį įvykusi tragiška hadžo spūstis, per kurią žuvo šimtai iraniečių piligrimų. Tuomet Iranas apkaltino Saudo Arabijos valdžios institucijas netinkamu situacijos valdymu, o Saudo Arabija savo ruožtu apkaltino Iraną politizavus šią tragediją.
Praėjus keturiems mėnesiams po šių įvykių, Saudo Arabijoje buvo įvykdyta mirties bausmė žinomam šiitų dvasininkui, o įsiutusi minia šturmavo Saudo Arabijos ambasadą Irano sostinėje Teherane. Tai paskatino Saudo Arabiją nutraukti diplomatinius ryšius su Iranu, tokiu pavyzdžiu pasekė daugelis kitų arabų šalių, įskaitant Bahreiną, JAE, Jordaniją ir Kuveitą.
Nuo 2021 m. abi šalys dalyvavo įtemptų derybų maratone, siekiant atnaujinti tarpusavio bendradarbiavimą. Be Kinijos, šiose taikos derybose Saudo Arabijai ir Iranui talkino Irakas ir Omanas.
