- Plečiasi Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas
- Vakarai siekia atsvaros Rusijos ir Kinijos veiklai Arktyje
- Baltarusiai ramina pasaulį: tikslai – tik ekonominiai
Plečiasi Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas
Per Nacionalinės dienos šventes į Arkties vandenyną atplaukė Kinijos pakrančių apsaugos (CCG) laivų eskadra bendram patruliavimui su Rusijos pakrančių apsaugos tarnyba. Tai – pirmas kartas, kai CCG laivai įplaukė į Arkties vandenyną.[1]
Pirmasis jų pasirodymas Arkties vandenyne ženkliai išplėtė CCG veikimo diapazoną. Taip pat tai leido išbandyti laivų galimybes vykdyti misijas nepažįstamose jūrų zonose, sustiprino jų dalyvavimą tarptautinėje ir regioninėje jūrų kontrolėje rašoma CCG pranešime.
Rugsėjo 21 d. Kinijos ir Rusijos pakrančių apsaugos laivai pradėjo bendrą patruliavimą šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Pakrančių apsaugos pareigūnai atliko teisėsaugos patikrinimus regione dirbančiuose žvejybos laivuose, vadovaudamiesi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 46/215 ir Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje esančių atviros jūros žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo konvencija, pranešė „Xinhua“.
Šia operacija buvo siekiama palaikyti tvarką atviroje jūroje. Misijos metu laivai taip pat surengė bendras paieškos ir gelbėjimo, žalos kontrolės ir nelegalių laivų buvimo vietos nustatymo pratybas, pademonstruodami tvirtus abiejų pakrančių apsaugos pajėgų bendradarbiavimo pajėgumus.
Vakarai siekia atsvaros Rusijos ir Kinijos veiklai Arktyje
Kanada ir Šiaurės šalys siekia sukurti asociaciją, kuri taptų atsvara Rusijos ir Kinijos veiklai Arktyje, „Bloomberg“ sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melani Džoli (Melanie Joly).[2]
M. Džoli praėjusį savaitgalį susitiko su savo kolegomis iš Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos Kanados mieste Ikaluite. Ministrai sutarė ieškoti būdų, kaip užmegzti dialogą dėl saugumo Arktyje didinimo arba sukurti naują forumą gynybos klausimams aptarti, leidiniui pasakojo Kanados užsienio reikalų ministerijos vadovė.
Per šias diskusijas būtina sutelkti dėmesį į užsienio investicijas į Arktį ir dvejopos paaskirties tyrimus, kuriuos atlieka potencialus priešininkas, pridūrė ministrė.
Kanada, pasak M. Džoli, ilgai manė, kad ją saugo jos geografija. „Tačiau dabar turime atsižvelgti į tai, kad esame šalis, kuri stovi akis į akį su Rusija, ir dėl klimato kaitos vis daugiau šalių, įskaitant Kiniją, rodo susidomėjimą Arktimi“, – pabrėžė ji, todėl Otava turi atsižvelgti į šią „naują realybę“.
Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir Jungtinės Valstijos yra Arkties tarybos, tarpvyriausybinės Arkties valstybių organizacijos, narės.
2022 metų kovo pradžioje visos Arkties tarybos šalys, išskyrus Rusiją, paskelbė pareiškimą, kuriuo atsisakė dalyvauti susitikimuose, kuriems pirmininkavo Maskva. Birželį jie paskelbė ketinantys ribotai atnaujinti darbą taryboje pagal projektus, kuriuose nedalyvauja Rusija.
Rugsėjo pabaigoje Rusijos ambasadorius Otavoje Olegas Stepanovas sakė, kad Arkties tarybos darbo grupėse tarp Rusijos ir Kanados šioks toks bendradarbiavimas dar vyksta. Tačiau, pasak diplomato, komunikacijai įtakos turi tai, kad didžioji dauguma taryboje dalyvaujančių šalių tapo NATO narėmis. Visos Arkties tarybos valstybės narės, išskyrus Rusiją, yra karinio aljanso narės. Švedija buvo paskutinė, prisijungusi prie jos kovo pradžioje, prieš tai Suomijai tapus bloko nare.[3]
Rusijos valdžia atkreipė dėmesį į neigiamas NATO plėtros pasekmes šalies saugumui. Suomijai prisijungus prie bloko, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl Leningrado ir Maskvos karinių apygardų atkūrimo. Maskva atsakomąsias priemones siejo su būtinybe sustabdyti grėsmes.[4]
Baltarusiai ramina pasaulį: tikslai – tik ekonominiai
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės eskaluoja padėtį palei Rusijos sienų perimetrą, tikrindamos jos gynybos pajėgumus. Vašingtonas nustatė Arkties ir šiaurinių platumų militarizavimo kursą. NATO teigė planuojanti Arktyje įkurti oro operacijų centrą, situacija šiaurėje įvertinto Baltarusijos karo ekspertas Aleksandras Tikhanskis. [5]
Jis pažymėjo, kad kai kurių Vakarų šalių bandymai interpretuoti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą Arktyje kaip grėsmę ir naują frontą didžiųjų valstybių konkurencijoje rodo bandymą pateikti naujienų vertą priežastį, kodėl Jungtinės Valstijos ir NATO šalys militarizavo Arktį.
Dar 2020 metais JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjo (Mike Pompeo) aktyviai kritikavo Rusiją ir Kiniją, kaltindamas jas ekspansionistine agresyvia politika regione.
Tačiau būtų klaidinga teigti, kad Rusijos ir Kinijos Arkties strategijos visiškai sutampa. Kinija primygtinai reikalauja pasaulinio Arkties, kaip visos žmonijos paveldo, vaidmens, o tai prieštarauja Rusijos pozicijai dėl šiaurinių valstybių teisių į Arkties teritorijas išimtinumo.
Nepaisant to, Maskva ir Pekinas neakcentuoja šių skirtumų ir vengia susidūrimų praktinėje politikoje. Be to, Kinija ir Rusija vis aktyviau bendradarbiauja Arktyje, remdamosi pragmatišku interesų konvergencijos pagrindu.
Būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju kiekviena šalis veikia remdamasi savo interesais, kurie visiškai nesutampa. Rusijos ir Kinijos karinio aljanso kūrimas nėra laikomas tikslingu. Arktyje Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra išimtinai ekonominis. Nėra pagrindo manyti, kad artimiausioje ateityje šių dviejų galių sąveika Arktyje įgis karinę kryptį.
