Vietoje vieno vaiko politikos svarstoma, kaip paskatinti kinus susilaukti daugiau vaikų
Ilgus metus ribojusi vaikų skaičių šeimose, dabar Kinija skambina pavojaus varpais ir galvoja, kaip labiau paskatinti šeimas susilaukti vaikų, mat kūdikių šalyje pradeda labai trūkti. Prieita net iki tokio lygio, kad kai kurie Kinijoje esantys miestai pradėjo raginti studentus aukoti savo spermą ir išplėsti nacionalinį draudimą, kad šis apimtų ir nevaisingumo gydymą.
Praėjusiais metais pirmą kartą nuo 1960 metų, kai komunistinėje Kinijoje vaikų skaičius šeimoje buvo apribotas dėl nacionalinio bado, vėl buvo susidurta su prasidedančia demografine krize[1].
Demografinės problemos Kinijoje kyla dėl didelės jos ekonomikos, kuriai nuolat reikalinga darbo jėga ir būtent ekonominiai sunkumai lemia, kad šeimos nebesusilaukia vaikų, nes paprasčiausiai sau to nebegali leisti – ne tik neturi tiek laisvo laiko, kad galėtų auginti vaikus, bet ir neuždirba pakankamai.
Kinijoje įvesta vieno vaiko politika suveikė iškart ir pirmą kartą padėjo sumažinti gyventojų skaičių. Tačiau dabar imtis atvirkštinio proceso ir paskatinti gimstamumo nepavyksta.
Štai Sičuane – penktoje pagal dydį Kinijos provincijoje (su 84 mln. gyventojų), nesusituokusioms poroms leidžiama turėti tiek vaikų, kiek šios nori, tačiau susituokus vaikų skaičius apribojamas iki trijų.
Tačiau motinos Kinijoje teigia, kad daugeliui moterų, o ypač vienišoms motinoms, esą trūksta ne pinigų, o jų teisių apsaugos ir visuomenės pagarbos.
Lengvų sprendimų išspręsti visuomenės senėjimo problemai nėra
Kinijai susidūrus su tikra demografine krize, o tuo pačiu ir ilgėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, kyla pavojus, kad nebus tų, kurie išlaikys sparčiai senstančią kinų visuomenę. Pagal skaičiavimus, tikimasi, kad iki 2040 metų Kinijoje gyvens daugiau kaip 400 mln. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Nors Kinijos vadovybė ir pripažįsta, kad šią problemą reikia spręsti neatidėliotinai, visgi, ekspertai teigia, kad lengvų sprendimo būdų tam nėra[2].
Šiuo metu Kinija bando nacionalinę draudimo sistemą, kuri konkrečiai apima ilgalaikių poreikių turinčių vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą, tačiau jos trūkumai jau pradeda ryškėti: Kinijai reikia sugalvoti, kaip mokėti už pagyvenusių žmonių priežiūrą, tačiau pagyvenusių žmonių priežiūra brangiai kainuoja, o dauguma šalies draudimo programų priklauso nuo privalomojo draudimo įmokų.
Mažėjant įmokas į šias programas galinčių mokėti žmonių skaičiui, senatvės priežiūros draudimo paklausa tik dar labiau didės, todėl vietos valdžios institucijos skurdesniuose regionuose stengsis atlaikyti užgriūsiančią išlaidų virtinę. Dėl šios priežasties siekiama, kad senstantys žmonės galėtų kuo ilgiau likti savo namuose nesinaudojant slaugos namų ir slaugos įstaigų paslaugomis.
Atsisakyti turėti vaikų dar labiau paskatino COVID-19 pandemija
Persvarstyti savo sprendimus susilaukti vaikų, kinus dar labiau paskatino ypatingai griežtai vykdyta nulinė COVID-19 politika. Jau net moterys kalba būtent dėl to laikinai arba su visam atidėjusios savo sprendimą turėti vaikų.
Šanchajuje gyvenanti 31-erių moteris teigė, kad Kinijos taikyta nulinė COVID-19 politika ir dažnai girdimos istorijos apie motinas ir kūdikius, negalinčius patekti pas medikus dėl to, kad medicinos įstaigos perpildytos COVID-19 infekcijos atvejais, esą buvo paskutinis lašas priimant tokį sprendimą[3].
Tokie prasti demografiniai rezultatai jau pakurstė ir daugiau nerimo, kai ekspertų skaičiavimais, jei tokia situacija išliks ir toliau, jau po 80 metų pasaulis esą gali nebeatpažinti Kinijos, mat tada gyventojų skaičius joje gali sumažėti 45 proc.
2021 m. bendras Kinijos gyventojų skaičius padidėjo nuo 480 000 iki 1,4126 mlrd. Tačiau Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad Kinijos gyventojų skaičius pradės mažėti jau šiemet, kai pagal gyventojų skaičių ją aplenks Indija.
JT ekspertų teigimu, iki 2050-ųjų Kinijos gyventojų skaičius sumažės 109 milijonais, kas yra daugiau nei tris kartus, palyginti su ankstesne 2019 m. prognoze.
Priemonių, skatinančių gyventojus susilaukti vaikų, Kinija ėmėsi jau nuo 2021-ųjų, kai buvo įvestos mokesčių lengvatos, ilgesnės motinystės atostogos, geresnis sveikatos draudimas ir net būsto subsidijos. Tačiau kol kas pastebimas menkas jų poveikis.
Dėl ateities verčia nerimauti Kinijos socialinio kredito sistema
Kita priežastis, galimai atgrasanti gyventojus nuo šeimos pagausėjimo, yra Kinijoje pradėta taikyti socialinio kredito sistema. Tai reiškia, kad žmonės yra stebimi ir kontroliuojami kiekviename savo žingsnyje ir už netinkamus savo veiksmus arba, priešingai, naudingus visuomenei, gali „susimokėti“ savo socialinio kredito taškais.
Sukaupę pakankamai socialinio kredito taškų gyventojai gali naudotis įprastomis visuomeninio gyvenimo paslaugomis kaip antai važiuoti traukiniu, skirsti lėktuvu, apsipirkti parduotuvėje ir panašiai.
O štai jei kelis kartus ne vietoje pereisite gatvę, laiku nesumokėsite paskolų įmokų ar kitaip nusižengsite visuotinai priimtoms taisyklėms, šių galimybių kuriam laikui nebeteksite.
Šiuo metu ši sistema dar nėra įgyvendinama pilna apimtimi, tačiau kai kurios 2014 metais pasiūlyto veiksmų plano dalys jau veikia, nors vientisos socialinių kreditų sistemos įdiegimas dar nėra baigtas.
Visgi, tokios „naujovės“ prie gimstamumo skatinimo, tikėtina, taip pat neprisideda. Įsivaizduokite, kad išėjus į gatvę jus nuolat seka kameros, o jūsų socialinio kredito sistema yra susieta su asmens kodu, kuris suteikiamas nuo pat gimimo.
