Nepaisant Vakarų sankcijų Kinija ir Rusija toliau plėtoja savo bendradarbiavimą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nurodė Kinijos pareigūnams užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, taip padedant šaliai agresorei išvengti Vakarų sankcijų dėl invazijos į Ukrainą.
Xi Jinpingo plane numatyta „didinti Kinijos importuojamą rusiškos naftos, dujų ir žemės ūkio prekių skaičių, plėsti bendrą partnerystę energetikos srityje Arktyje ir didinti Kinijos investicijas į Rusijos infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelius ir uostus“.
Toks Kinijos prezidento sprendimas priimtas tuomet, kai Vakarai iš visų jėgų ir toliau siekia ekonomiškai izoliuoti Rusiją dėl tęsiamo karo Ukrainoje.
Tačiau Kinija savo pozicijos keisti nesirengia ir lieka viena iš pagrindinių Rusijos rėmėjų tarptautinėje arenoje. Vakarų raginimams ir toliau atsimušant į sieną, tampa aišku, kad sankcijos ir visuotinis Rusijos pasmerkimas nėra veiksmingas, jeigu tai taiko tik Vakarų pasaulis.
Tokios įtakingos ir galingos valstybės kaip Kinija ar Indija ir toliau plėtoja bendradarbiavimą su Rusija, o be jų įsitraukimo sankcijos nėra nei veiksmingos praktiškai, nei pakankamai svarios diplomatiškai.
Rusijos beveik neįmanoma izoliuoti Rusijos, kol Pekinas bus didžiausias jos klientas
Kinija tapo pagrindine Rusijos tarptautine sąjungininke. Maskva ir Pekinas dar prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą paskelbė, kad jų bendradarbiavimui „nėra ribų“.
Vėliau Kinija iš esmės palaikė Rusijos bandymą vaizduoti invaziją kaip atsaką į NATO plėtrą į rytus; nors niekuomet viešai nepritarė karui, tačiau jo tiesiogiai ir nepasmerkė[1].
Po G-7 grupės susitikimo Kinijos prezidentas net pareiškė, kad Kinija nori užmegzti glaudesnę partnerystę su Rusija energetikos klausimais, kad būtų užtikrintas pasaulinis energetinis saugumas. Tai įvyko būtent tuomet, kai G-7 šalių grupė rengėsi įvesti naujas sankcijas Rusijos naftos eksportui.
O Kinijos ir Rusijos energetinis bendradarbiavimas dar iki tol buvo ženkliai išaugęs. Pasak Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Aleksandro Novako, Rusijos energijos eksporto į Kiniją vertė šiais metais padidėjo 64 proc., o apimtis maždaug 10 proc. Maskva tapo ketvirtuoju pagal dydį juanių prekybos centru pasaulyje[2].
Kai gruodžio 2 d. Vakarų lyderiai paskelbė, kad susitarė dėl 60 JAV dolerių viršutinės kainos ribos Rusijos naftos eksportui, jie tai pavadino drąsiu tarptautiniu pasiekimu energetikos diplomatijos srityje. Tačiau akivaizdu, kad nebuvo atsižvelgta į tokių didžiųjų pasaulio ekonomikų kaip Kinija ar Indija santykius su Rusija. O tie santykiai (bent jau prekybiniai) atrodo tvirtesni nei bet kada anksčiau.
Viršutinė kainų riba, dėl kurios susitarė Europos Sąjunga ir kurią greitai patvirtino Jungtinės Valstijos, G-7 ir Australija, nėra pakankamai drąsi, kad reikšmingai paveiktų Rusijos pajamas ar trukdytų vykdyti karą.
Tai yra tik energetikos sankcijų atitikmuo, o Vakarai ir toliau siekia laviruoti tarp sankcijų taikymo ir milžiniškos skriaudos sau. Juk bet koks Rusijos energetikos eksporto tiekimo pasaulinei rinkai nutraukimas gali padidinti energijos kainas ir infliaciją Vakarų vartotojams ir bendrovėms, o tai savo ruožtu gali sumažinti visuomenės paramą teikiant pagalbą Ukrainai.
Tačiau dabar jau aišku, kad smarkiai sumažinti Rusijos pajamų neįmanoma, jei į rinką patenka mažiau rusiškos naftos. O atsižvelgiant į tai, kad Kinija yra didžiausia pasaulyje žalios naftos ir antra pagal dydį gamtinių dujų importuotoja, bus beveik neįmanoma izoliuoti Rusijos, kol Pekinas bus didžiausias jos klientas.
JAV ir Vakarai dabar jau konkuruoja su naujuoju Kinijos ir Rusijos valdomu aljansu
Vakarų sankcijos Rusijai atskleidė nemalonią tiesą, kurios daugelis nenorėjo sužinoti. JAV ir Vakarų partneriai negali konkuruoti ar net paveikti Rusijos, kurią remia tokios galingos pasaulio valstybės kaip Kinija ar Indija. Toks galių pasiskirstymas automatiškai reiškia, kad Vakarų fronte vienintele realia supergalia yra JAV, o tuo tarpu „priešininkų“ pusėje – Rusija, Kinija, Indija, galbūt ir Šiaurės Korėja ar kitos nedemokratinės šalys.
JAV ir Vakarai dabar jau konkuruoja su naujuoju Kinijos ir Rusijos valdomu aljansu, kuriame abi šalys kartu kelia grėsmę Vakarams. Ši situacija gali kelti nerimą JAV, nes Rusija ir Kinija gali suvienyti jėgas ir išstumti JAV iš Eurazijos, kur Amerika ne vieną dešimtmetį buvo užsitikrinusi lyderystę[3].
Dar praėjusiame amžiuje JAV du kartus kariavo, kad neleistų priešininkėms dominuoti Europoje ir Eurazijoje, kas būtų izoliavę JAV Vakarų pusrutulyje. Dalis ekspertų yra įsitikinę, kad šiandien šis iššūkis dar didesnis, nes jėgų pusiausvyra, ypač atsižvelgiant į bendrus Kinijos ir Rusijos aljanso išteklius, net ne išlygino šansus, o galimai juos persvėrė Rusijos-Kinijos naudai.
Rusija atrado sąjungininkų, kuriuos vienija neapykanta Vakarams
Ekspertų diskusijų grupėje „Autoritarinė grėsmė ir įtampa Azijos jūrose“ politikos ekspertai nagrinėjo įvairius galimus ateities neramumų scenarijus. Neišvengiamai paliestas ir augančios Kinijos galios bei bendradarbiavimo su Rusija klausimas.
Jogailos universiteto Lyginamųjų civilizacijų tyrimų grupės profesorius Piotras Klodkowskis teigė, kad Europa, priešingai nei Jungtinės Valstijos, nelaiko Kinijos tiesiogine grėsme, ir pažymėjo, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, nori dar labiau sustiprinti savo ryšius su Pekinu.
Vis dėlto, kalbėdamas apie Pekino tarptautinę politiką, ekspertas sakė, kad „Kinija ir Rusija turi vieną pagrindinį tikslą – jos nenori matyti Azijos su Amerikos buvimu“:
„Abi šalys suinteresuotos pašalinti Ameriką iš Azijos“, – pabrėžė jis[4].
O toks siekis kelia grėsmę. Neseniai paskelbtoje 2022 m. JAV nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad Kinija ir Rusija vis labiau artėja viena prie kitos[5]. Bendru JAV požiūriu, Kinija yra rimta varžovė, o Rusija kelia didelę „nepatogią grėsmę“, nes patiria politinį ir ekonominį nuosmukį ir pastaraisiais metais yra linkusi naudoti karinę jėgą aplink savo periferiją.
Vis dėlto, toks vertinimas gali būti JAV piliečių nuraminimas ir pagyros sau. Bendradarbiavimas tarp Kinijos ir Rusijos ne tik padeda pastarajai išvengti sankcijų. Didesnė komunikacija tarp Rusijos ir tokių valstybių kaip Kinija, Indija, net Šiaurės Korėja ar Iranas rodo, kad į vieną grupę telkiasi žaidėjai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nekenčia Vakarų. Tai, jeigu ir ne dabar, tai netolimoje ateityje gali tapti realia grėsme.
