Orbitoje prasideda naujos varžybos dėl skaičiavimo galios
Dirbtinio intelekto plėtra ir vis didėjantis Žemę stebinčių palydovų skaičius sukuria milžiniškus duomenų srautus. Šiuo metu didžioji jų dalis siunčiama į antžemines stotis, kur informacija saugoma ir apdorojama. Tačiau ryšio kanalų pralaidumas ribotas, palydovai ne visada mato antžemines antenas, o didelės raiškos vaizdų perdavimas užima daug laiko.
Orbitiniai duomenų centrai siūlo pakeisti šį modelį. Užuot siuntus į Žemę visus neapdorotus duomenis, palydovuose arba tarpusavyje sujungtose orbitinėse platformose veikiantys procesoriai iš karto atrinktų svarbiausią informaciją. Į antžemines sistemas būtų perduodami jau išanalizuoti rezultatai: nustatytos gaisrų vietos, užfiksuoti potvyniai, atpažinti laivai ar pastebėti staigūs infrastruktūros pokyčiai.
Tokia sistema galėtų veikti kaip kosmose išskaidytas superkompiuteris. Atskiri palydovai rinktų duomenis, dalytųsi jais lazerinėmis jungtimis ir paskirstytų skaičiavimo užduotis. Tai sumažintų priklausomybę nuo antžeminių stočių ir leistų greičiau priimti sprendimus srityse, kuriose svarbios net kelios minutės – nuo stichinių nelaimių valdymo iki karinės žvalgybos.
Kodėl duomenų centrus norima iškelti iš Žemės
Antžeminiai duomenų centrai sunaudoja vis daugiau elektros energijos ir vandens. Dirbtinio intelekto modeliams sudėtingėjant, didėja ne tik skaičiavimo galia, bet ir procesorių išskiriamas šilumos kiekis. ES finansuoto projekto ASCEND vertinimu, iki 2050 metų duomenų centrai gali sudaryti iki 10 proc. Europos Sąjungos elektros energijos, vandens ir su jų veikla siejamų anglies dioksido emisijų poreikio.
Orbita suteikia beveik nuolatinę prieigą prie Saulės energijos, todėl kosminė infrastruktūra teoriškai galėtų mažiau priklausyti nuo antžeminių elektros tinklų. Kosmose taip pat nereikėtų vandens įprastoms aušinimo sistemoms. Vis dėlto teiginys, kad vakuumas automatiškai išsprendžia procesorių aušinimo problemą, yra klaidinantis: kadangi kosmose nėra oro, šiluma turi būti išspinduliuojama dideliais radiatoriais.
Orbitiniai centrai susidurtų ir su kitais sunkumais. Elektronika turėtų būti apsaugota nuo radiacijos, o sugedusias dalis reikėtų taisyti robotais arba keisti naujais moduliais. Didžiausiu iššūkiu išlieka įrangos iškėlimas – tūkstančiai tonų konstrukcijų pareikalautų pigių, daugkartinių ir gerokai mažiau taršių raketų. Todėl aplinkosauginė nauda priklausytų nuo viso sistemos gyvavimo ciklo, įskaitant gamybą, paleidimus ir kosminių aparatų utilizavimą.
Kinija jau pradėjo kurti kosminį superkompiuterį
2025 metų gegužę Kinija raketa „Long March 2D“ iškėlė pirmuosius 12 „Three-Body Computing Constellation“ palydovų. Jie aprūpinti dirbtinio intelekto procesoriais, duomenų saugyklomis ir lazerinio ryšio įranga. Palydovai gali apdoroti informaciją vietoje ir keistis ja tarpusavyje, nelaukdami, kol atsiras ryšys su antžemine stotimi.
Projektą plėtojančios bendrovės „ADA Space“ ir Džedziango laboratorija skelbia siekiančios sukurti iki 2 800 palydovų tinklą. Planuojama bendra jo skaičiavimo galia – 1 000 petaoperacijų per sekundę. Tai ambicingas galutinės sistemos tikslas, kurio Kinija dar nepasiekė: šiuo metu orbitoje veikia tik pirmoji palydovų grupė, todėl projekto negalima laikyti jau pastatytu visaverčiu kosminiu duomenų centru.
Vis dėlto pradėti praktiniai bandymai rodo, kad programa neapsiriboja pristatymais ir politiniais pažadais. „ADA Space“ kartu su Šanchajaus Jiao Tong universitetu panaudojo orbitoje esančią skaičiavimo sistemą Žemėje veikiančiam robotui valdyti. Tokiais bandymais tikrinama, kaip palydovinis tinklas gali priimti informaciją, ją apdoroti ir perduoti komandas antžeminiams įrenginiams.
Pekinas kuria ne vieną projektą, o visą pramonės šaką
Kinijos persvarą lemia koordinuota valstybės, savivaldybių, universitetų ir bendrovių veikla. Valstybinė Kinijos aerokosminių mokslų ir technologijų korporacija CASC orbitinius duomenų centrus įtraukė į strategines kryptis. Pekino savivaldybė ir Zhongguancun technologijų parkas taip pat pradėjo rinkti pasiūlymus kosminės kompiuterijos projektams bei kurti bendrus pramonės centrus.
Apie savo planus paskelbė kelios konkuruojančios įmonės. „Nayuta Space“ pristatė „ALAYA“ superkompiuterijos tinklo, kurį sudarytų 12 500 palydovų, viziją. Šanchajaus bendrovė „Xingshu Tiansuan“ numato palaipsniui sukurti iki 1 000 aparatų sistemą. Atskirų projektų imasi „China Mobile“, Džedziango laboratorija, „Bailing Aerospace“, „iSpace“ ir kitos bendrovės.
Šiuos pareiškimus būtina vertinti atsargiai. Daugelis paskelbtų palydovų dar nėra pagaminti, nėra žinomos tikslios projektų kainos ir įgyvendinimo datos. „Euronews“ taip pat nepavyko nepriklausomai patvirtinti Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje minimo plano sukurti gigavatų galios kosminę skaitmeninę infrastruktūrą. Tačiau net ir atmetus labiausiai išpūstus pažadus matyti, kad Kinija jau formuoja tiekimo grandinę ir bando technologijas orbitoje.
Europa turi technologijų, tačiau trūksta bendro masto
Europa yra sukaupusi reikalingų technologinių žinių, tačiau jos išskaidytos tarp atskirų programų ir bendrovių. Europos kosmoso agentūros bei britų bendrovės „Open Cosmos“ sukurtas mažasis palydovas „Φsat-2“ naudoja dirbtinį intelektą Žemės stebėjimo vaizdams apdoroti. Jis gali atmesti debesuotus kadrus, atpažinti laivus ir rengti žemėlapius, reikalingus reaguojant į stichines nelaimes.
Šis palydovas parodo praktinę duomenų apdorojimo orbitoje naudą, tačiau jo pajėgumų negalima lyginti su planuojamais dideliais duomenų centrais. „Φsat-2“ yra technologijų demonstravimo misija, o ne iš daugelio tarpusavyje sujungtų platformų sudarytas superkompiuteris. Prancūzijos startuolis „ALATYR“ paskelbė ketinantis gaminti robotizuotai orbitoje surenkamus duomenų centrus, tačiau projektas tebėra ankstyvosios plėtros stadijos.
2026 metų gegužę Europos Komisija Briuselyje surengė orbitiniams duomenų centrams skirtą seminarą. Jame ES institucijos, pramonės atstovai ir mokslininkai svarstė technologinius poreikius, galimus verslo modelius bei reguliavimą. Tai rodo didėjantį politinį dėmesį, tačiau kartu išryškina pagrindinį skirtumą: Europa dar tariasi, kokios sistemos jai reikia, o Kinija jau iškėlė pirmąją eksperimentinę palydovų grupę.
Klausimas apima ne tik ekonomiką, bet ir duomenų kontrolę
ES finansuojamas ASCEND projektas nagrinėjo, ar dideli orbitiniai duomenų centrai galėtų būti techniškai ir ekonomiškai įgyvendinami. Tyrime apibrėžtas pradinis 10 megavatų modulis ir iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti vieno gigavato bendrą galią. Projekto autoriai priėjo prie išvados, kad ši technologija gali tapti perspektyvia antžeminių centrų alternatyva, tačiau rezultatams patvirtinti reikalingos papildomos studijos.
Europos kosmoso politikos institutas siūlo orbitinės kompiuterijos plėtrą įtraukti į 2028–2034 metų ES mokslinių tyrimų ir finansavimo programas. Institutas taip pat ragina parengti bendrą reguliavimo sistemą, remti Europos startuolius ir suderinti duomenų saugumo standartus. Be politinio sprendimo atskiros Europos bendrovės gali likti technologijų tiekėjomis didesnėms JAV arba Kinijos sistemoms.
Didžiausia rizika susijusi su tuo, kas ateityje valdys palydovų surinktų duomenų apdorojimą. Jei Europa neturės savo infrastruktūros, jai gali tekti naudotis užsienio operatorių paslaugomis ir perduoti jiems komerciniu, civiliniu ar kariniu požiūriu jautrią informaciją. Todėl orbitiniai duomenų centrai tampa ne vien technologiniu eksperimentu. Jie gali lemti, kas valdys kosmoso duomenų srautus, dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir nuo jos priklausomus sprendimus.
Šaltiniai
Euronews. (2026). China’s lead in orbital data centres risks leaving Europe behind.
European Commission, CORDIS. (2026). Advanced Space Cloud for European Net zero emissions and Data sovereignty.
South China Morning Post. (2025). China launches satellites to start building the world’s first supercomputer in orbit
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra aiškus ir suprantamas, pateikiantis aktualią informaciją apie Kinijos veiksmus ir jų galimą poveikį Europai. Tai svarbi tema, kuri domina daug skaitytojų.
Straipsnyje pateikiamos teiginiai apie Kinijos duomenų centrų perkėlimą į orbitą ir galimas pasekmes Europai, tačiau trūksta konkrečių šaltinių ir faktų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, todėl kyla abejonių dėl tikslumo ir nešališkumo.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbius technologinius pokyčius, kurie gali turėti didelės įtakos Europos technologiniam savarankiškumui. Ši tema yra ypač svarbi Lietuvai, atsižvelgiant į globalius technologijų iššūkius ir geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kinijos duomenų centrų perkėlimą į orbitą ir galimas pasekmes Europai, kas yra aktualu technologijų nepriklausomumui. Jame taip pat nagrinėjamos strategijos, kurių Europa imasi, kad išlaikytų savo poziciją, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas skaitytojams.
Straipsnis skatina nerimą dėl technologinio savarankiškumo praradimo, tačiau nesuteikia subalansuoto požiūrio ar optimistinių sprendimų, kas gali sukelti emocinį diskomfortą skaitytojams.
