- Pekiną verčia nerimauti bendra geopolitinė situacija
- Ilgai „gimdytas“ projektas, skirtas aplenkti Rusiją
- „Šilko kelias“ buvo atvėręs naujas galimybes „Lietuvos geležinkeliams“, o kas toliau?
Pekiną verčia nerimauti bendra geopolitinė situacija
2024 m. gruodžio 27 d. buvo surengta iškilminga ceremonija, skirta pradėti geležinkelio linijos, simboliškai pavadintos CKU, tiesimui iš Kinijos į Kirgiziją ir toliau į - Uzbekistaną,. Šis projektas taps alternatyva „naujajam Šilko keliui“, kuris eina per Rusiją, Baltarusiją ir Lenkiją.
Pasak „Essanews“, Pekinas ruošiasi įvairiems scenarijams, susijusiems su kariniu konfliktu Ukrainoje. Vienas iš šių scenarijų, pasak Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“, yra susijęs su tiesioginiu JAV karių dalyvavimu ir galimu Rusijos Federacijos žlugimu, kas gali paskatinti amerikiečius daugiau dėmesio skirti Kinijai.[1]
Taigi naujasis geležinkelis per Kirgiziją ir Uzbekistaną taps dar viena alternatyva gabenant prekes į Europą apeinant Rusijos teritoriją.
Taigi Kinija bando paskatinti Europą išlikti neutralią Pekino ir Vašingtono eskalacijos atveju ir stiprinti ekonominius ryšius.
Ilgai „gimdytas“ projektas, skirtas aplenkti Rusiją
CKU maršrutas buvo svarstomas nuo 1990 m., tačiau dalyvaujančios šalys susitarimą Pekine pasirašė tik 2024 m. birželio 6 d.[2]
Bendras geležinkelio ilgis bus 486 kilometrai, o per Kirgizijos teritoriją eis 311, 75 km geležinkelio. Pagal pasiektus susitarimus Kinija savo teritorijoje nuties reikiamą geležinkelio liniją, kad galėtų susisiekti su Kirgizija, o Kirgizijos atkarpą valdys sukurta bendra įmonė. Uzbekistanas savo ruožtu modernizuoja esamą geležinkelį. Prognozuojama, kad geležinkelio kelio statyba Kirgizijoje truks šešerius metus.
Naujasis maršrutas aplenks Rusijos teritoriją ir Sibiro geležinkelį. Tai sutrumpins maršrutą iš Kinijos į Europą apie 900 kilometrų, dėl ko sutrumpės ir krovinių pristatymo laikas.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas statybų pradžią pavadino istoriniu įvykiu, o planuojamą geležinkelį - „strateginiu tiltu“.
„Šis maršrutas užtikrins prekių pristatymą iš Kinijos į Kirgiziją, taip pat į Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis, įskaitant Turkiją, ir toliau į Europos Sąjungą“, - džiaugėsi S. Žaparovas
Kaip patikslino „The Diplomat“, Kinijai priklausys 51 proc. CKU akcijų, Kirgizijai ir Uzbekistanui – po 24,5 proc. Pekinas suteikė 2,35 milijardo JAV dolerių paskolas mažomis palūkanomis. Tai padengs pusę iš statyboms numatomų 4,7 mlrd. JAV dolerių sumos. Likusios išlaidos bus paskirstytos proporcionaliai šalių turimoms dalims: Kinija skirs 1,2 milijardo JAV dolerių, o Kirgizija ir Uzbekistanas – po maždaug 573 milijonus JAV dolerių.[3]
„Šilko kelias“ buvo atvėręs naujas galimybes „Lietuvos geležinkeliams“, o kas toliau?
Prieš keletą metų „Lietuvos geležinkeliai“ labai džiaugėsi naujuoju „Šilko keliu“:[4]
„Dėl patogios geografinės padėties Lietuva turi unikalią galimybę tapti pagrindine tranzitine šalimi Baltijos šalių regione, padėsiančią „Šilko keliu“ sujungti Azijos regioną su Europa.
Didėjant krovinių vežimui iš Azijos į Europą geležinkelių transportu, 65 valstybes jungiantis „Šilko kelio" projektas atveria galimybes „Lietuvos geležinkeliams" tapti Kinijos logistikos kompanijoms „geležiniais vartais“ į Vakarus.
Galimybes Kinijai daugiau krovinių vežti per Lietuvą šiandien Budapešte aptarė Lietuvos ir Kinijos premjerai.
Krovinių vežimas iš Kinijos į Europą geležinkelių transportu kasmet auga. 2016 m. šia kryptimi važiavo 1700 traukiniai, 2017 m. rodiklis išaugo daugiau nei 2 kartus – iki 3000, o iki 2020 m. prognozuojama pasiekti 5 tūkst. ir daugiau traukinių per metus.
Pasak „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, bendrovė palaiko Kinijos tikslą tobulinti transporto infrastruktūrą tarp Rytų ir Vakarų, kad susisiekimas su „Šilko kelio" regionais būtų saugus, sklandus ir greitas.
„Dedame daug pastangų, kad kuo didesnis krovinių srautas būtų nukreiptas iš Kinijos į Europą per Lietuvą. Esame patogioje geografinėje padėtyje ir turime visą reikiamą infrastruktūrą. Savo klientams Kinijoje galime pasiūlyti tris kryptis į Vakarų Europą: per Kaliningrado sritį, per Klaipėdos uostą arba per Šeštokus į Lenkiją“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.
2017 m. – išskirtiniai, plėtojant „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimą su Kinija. Birželio mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė tarptautinės logistikos kompanijos „Hupac Intermodal SA“ pilno sąstato krovininio traukinio iš Kinijos, o rugsėjį – pirmojo pilno sąstato traukinio iš Europos, kuris per Kaliningrado sritį ir Lietuvą keliavo į Kiniją.“
Iniciatyva buvo gera ir kinai net buvo pasirengę kompensuoti Lietuvos praradimus dėl vienašališkai nutraukto baltarusiškų kalio trąšų tranzito, tačiau ankstesnis Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis sugebėjo susipykti ne tik su Minsku, bet ir su Pekinu, todėl Lietuva „išnyko“ iš Kinijos prekybos žemėlapių, o verslas iki šiol skaičiuoja nuostolius.
Jeigu Kinija, kas labai tikėtina, realizuos CUK projektą, apie Lietuvą kaip geležinkelio tranzito šalį irgi sėkmingai bus galima pamiršti, nes, kuo toliau, tuo mažiau kas per ją yra vežama...
