Japonija perspėja pasaulį dėl Rusijos ir Kinijos keliamų pavojų
Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas tarptautiniams Vakarų partneriams kelia vis daugiau klausimų. Apie tai prakalbo ir Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi. Jis pareiškė, kad Pekino ir Maskvos karinis bendradarbiavimas kelia didžiulį susirūpinimą Azijoje ir net gali paveikti saugumo padėtį Europoje.
Y. Hayashi teigimu, praėjusiais metais Rusijos pradėta invazija į Ukrainą „iš pagrindų išjudino Ukrainoje tarptautinės tvarkos pamatus“, o dėl to „visa tarptautinė bendruomenė turi imtis vieningų atsakomųjų veiksmų“[1].
Priešingu atveju, Japonijos užsienio reikalų ministro teigimu, analogiškos įtampos židiniai gali kilti ir kituose pasaulio regionuose, o tai galiausiai prives prie visiškai pakitusios pasaulio santvarkos.
„Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje saugumo padėtis čia, Europoje, ir saugumo padėtis Ramiajame vandenyne yra neatskiriamos. Be to, Kinija ir Rusija stiprina savo karinį bendradarbiavimą, įskaitant bendrus jų bombonešių skrydžius ir bendras jūrų pratybas netoli Japonijos“, – apie dabartinę saugumo padėtį kalba Y. Hayashi, pažymėdamas, kad Pekinas ir toliau didina savo karinį buvimą prie Taivano krantų.
Rusijos ir Kinijos grėsmė vertinama rimtai
Tokios Japonijos užsienio reikalų ministro pastabos apie globalią pasaulio tvarką ir saugumą pasirodė prieš šią savaitę Hirošimoje vyksiantį G-7 valstybių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą, į kurį kiek netikėtai buvo pakviestos ir dar aštuonios šalys[2].
Siekiant išspręsti šiuo metu pačias aktualiausias pasaulio krizes, Japonijos premjeras Fumio Kishida į G-7 susitikimą pakvietė Pietų Korėją, Australiją, Indiją, Braziliją, Vietnamą, Indoneziją, Komorus ir Kuko salas.
Pasak politikos apžvalgininkų, Japonijos premjeras viliasi, kad toks žingsnis leis į svarbias diskusijas įtraukti ir kitas didžiąsias pasaulio valstybes, o tai galimai padės pasipriešinti agresyviai Kinijos ir Rusijos politikai.
„G-7 yra įsipareigojusios palaikyti tarptautinę tvarką, o dauguma jos narių yra Europoje, todėl parama Ukrainai prieš Rusijos invaziją yra svarbiausias prioritetas“, – apie būsimą susitikimą kalba Seulo Ewha universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley.
Profesorius L. E. Easley akcentuoja, kad Japonija, kaip viena svarbiausių G-7 narių Azijoje, ypač daug dėmesio skiria tarptautinės tvarkos palaikymui, kad pati galėtų atremti augančią Kinijos įtaką ir galią.
„Kishidos vyriausybės darbotvarkė ir specialūs kvietimai į Hirošimos aukščiausiojo lygio susitikimą atspindi pastangas ne sulaikyti Kiniją, bet išplėsti tarptautinę koaliciją, ginančią valstybių elgesio standartus“, – sako L. E. Easley.
Kinija savo pasiuntinį išsiuntė į Europą, ES perspėja Pekiną dėl pozicijos Ukrainos karo klausimu
Kol dalis užsienio valstybių vadovų su nerimu žvelgia į sparčiai plėtojamus Rusijos bei Kinijos dvišalius santykius ir pastarosios šalies įtakos augimą, Kinija į Europą išsiunčia aukšto rango pasiuntinį, kuris kelionės metu turėtų pateikti „politinį Ukrainos krizės“ sprendimą[3].
Li Hui, nuo 2019 m. einantis Kinijos specialiojo atstovo Eurazijoje pareigas, savo kelionę pradės Ukrainoje ir užbaigs Rusijoje. Kelių dienų trukmės vizito metu Kinijos pareigūnas taip pat apsilankys Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Šis vizitas vyksta po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios telefonu bendravo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Be to, Kinijos pareigūno vizitas į Europą vyksta kaip tik dabar, kai Europos Sąjunga (ES) griežtina savo retoriką Kinijos atžvilgiu, ragina savo politinę galią panaudoti stabdant Rusijos agresiją ir teigia, kad priešingu atveju – Briuselio ir Pekino santykiai gali kaip reikiant pašlyti.
„Gyvenimas yra sudėtingas. Jei man nepatinka jūsų elgesys, negalite tikėtis, kad būsime geri draugai. Tai taip paprasta. Labai svarbu, kad Kinija suprastų, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, mums kelia egzistencinę grėsmę, ir tikimės, kad Kinija pasinaudos savo vaidmeniu ir atsakomybe. Jei taip nebus, mūsų santykiai nebus tokie geri“, – teigia ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas, pažymėjęs, kad ES žino, jog Kinija praktikuoja „prorusišką neutralumą“[4].
Ukrainos prezidentas susitiko su popiežiumi ir paprašė Vatikano paremti Kijevo taikos planą
O Rusijai ir toliau neatsisakant savo plano pavergti Ukrainos žemes, Ukrainos prezidentas išsiruošė į kelionę po Europą, kur susitikdamas su svarbiausiais žemyno lyderiais siekia užsitikrinti tolimesnę jų paramą bei pagalbą.
Šeštadienį apsilankęs Vatikane V. Zelenkis prašė popiežiaus Pranciškaus paremti Kijevo anksčiau pasiūlytą taikos planą. Jame raginama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, išvesti Rusijos kariuomenę ir nutraukti karo veiksmus bei atkurti Ukrainos valstybės sienas. V. Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad dėl šio plano negalima derėtis[5].
Savo ruožtu popiežius pareiškė, kad Vatikanas padės į Ukrainą sugrąžinti rusų deportuotus ukrainiečių vaikus. Apie tokius pontifiko planus kalbama jau kuris laikas. Dar balandžio 30 d. grįždamas iš kelionės į Vengriją, Pranciškus užsiminė apie tai, kad Vatikanas dalyvauja misijoje, kuria siekiama užbaigti karą.
„Šiuo metu vyksta misija, tačiau ji dar nėra vieša. Kai ji bus vieša, ją atskleisiu“, – sakė jis žurnalistams.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko ir su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni. Italijos premjerė Ukrainos vadovui pažadėjo visapusišką karinę ir finansinę paramą ir dar kartą pakartojo įsipareigojimą remti Ukrainos siekį tapti ES nare.
V. Zelenskis susitinka ir su Prancūzijos, Vokietijos bei Jungtinės Karalystės lyderiais
Pastarosios kelionės po Europą metu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiko ne tik su popiežiumi Pranciškumi ar Italijos premjere G. Meloni, tačiau ir su kitais svarbiausiais Senojo žemyno lyderiais.
Sekmadienį V. Zelenskis atvyko į Paryžių, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Vėliau išplatintame bendrame pareiškime abu lyderiai užsiminė apie naujų sankcijų Rusijai būtinybę, taip pat buvo paskelbta, kad Prancūzija apmokys ukrainiečių šarvuočių ir lengvųjų tankų batalionus[6].
Po trumpo vizito Prancūzijoje V. Zelenskis išvyko į Vokietiją, kur susitiko su šalies kancleriu Olafu Scholzu. Dar prieš šį vizitą Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie naujausią paramos Ukrainai paketą, kuriuo „Berlynas nori parodyti, kad Vokietija rimtai remia Ukrainą“.
Šį paketą sudaro karinė paramą už daugiau kaip 2,7 mlrd. eurų. Į paketą įeis tankai, priešlėktuvinės sistemos, šarvuoti transporteriai, kovos mašinos, savaeigės haubicos, žvalgybiniai dronai bei amunicija[7].
Tuo tarpu pirmadienį V. Zelenskis jau lankosi Jungtinėje Karalystėje ir susitinka su šalies premjeru Rishi Sunaku. Dar praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Ukrainai tieks ilgojo nuotolio raketas. Manoma, kad šiandien bus paskelbta ir apie naują priešlėktuvinės gynybos raketų ir bepiločių orlaivių siuntą Kijevui[8].
