Rusija kalba apie taiką, bet paliaubų nenori
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu savo šalies žiniasklaidai metu pareiškė, kad kalbant apie situaciją Ukrainoje, turėtų būti siekiama taikos, ne laikinų paliaubų, nes Maskva neketina suteikti priešui pertraukos, kuria jis gali pasinaudoti kad persigrupuotų ir iš naujo apsiginkluotų[1].
„Nėra kitos išeities, kaip tik tęsti specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti jos tikslai“, – teigė S. Lavrovas.
Jo teigimu, dabar yra tiesiog pernelyg sudėtinga įsivaizduoti dialogą dėl taikos, nors jis ir viliasi, jog anksčiau ar vėliau „Ukrainoje atsiras politinių jėgų, kurioms rūpi žmonių interesai“.
Kalbant apie galimą taiką, S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva palankiai vertintų ne Vakarų šalių, bet Kinijos prezidento Xi Jinpingo pagalbą derybose, tačiau teigė, kad prieš šio proceso pradžią, būtina pašalinti „pagrindines krizės priežastis, užtikrinti visų šalių teisėtus interesus, o jau tada pasiekti susitarimus“.
S. Lavrovas taip pat mano, kad šiuo metu derėtis su Jungtinėmis Valstijomis neverta, nes esą yra prarastas bet koks anksčiau buvęs tarpusavio pasitikėjimas.
„Mūsų dialogo su amerikiečiais patirtis iškalbingai byloja, kad neverta pasitikėti JAV pareiškimais. Ilgą laiką norėjome jais tikėti, derėjomės ir sudarinėjome susitarimus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Vašingtonas neketina vykdyti visų savo pažadų, kurie taip pat buvo užfiksuoti popieriuje ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijose“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
S. Lavrovas teigia, kad Vakarai skatina Ukrainą tęsti karą ir provokuoti Rusiją
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad NATO valstybės narės „provokuoja“ Kyjivą tęsti karą, Ukrainai suteikiant leidimą Vakarų ginklais smogti į taikinius Rusijoje.
„NATO valstybės narės (…) įžengia į naują įtampos eskalavimo etapą ir tai daro sąmoningai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „jos visais įmanomais būdais provokuoja Ukrainą tęsti šį beprasmį karą“.
Apie tai minėto interviu metu prabilo ir S. Lavrovas. Vis dėlto, paklaustas, kokia bus Maskvos reakcija į F-16 naikintuvų naudojimą ar kitus Vakarų ginklus, jis atsakė, kad visa ši įranga bus tiesiog sunaikinta.
Be to, Rusijos diplomatijos vadovo teigimu, naikintuvai gali nešti branduolinius ginklus, tad jų suteikimas Ukrainai rodo aiškią NATO šalių poziciją.
„Jie bando priversti mus suprasti, kad Ukrainoje JAV ir NATO yra pasirengusios tiesiogine prasme viskam“, – pabrėžė S. Lavrovas.
Dėl to, jo teigimu, Rusija ir yra priversta imtis atsakomųjų priemonių:
„Tikimės, kad šiomis dienomis vykstančios Rusijos ir Baltarusijos pratybos, skirtos treniruotis naudoti nestrateginius branduolinius ginklus, apšvies mūsų oponentus, primindamos jiems apie pražūtingas tolesnės branduolinio eskalavimo pasekmes“.
S. Lavrovas taip pat neatmetė papildomų priemonių pasitelkimo atgrasymo srityje galimybės ir teigė, kad su Kinijos partneriais Rusija susitarė „stiprinti bendradarbiavimą, kad pasipriešintų neatsakingam Vašingtono elgesiui“: kalbama apie bendrų pratybų ir kovinių mokymų apimties išplėtimą, patruliavimą jūroje ir ore, bendrų reagavimo pajėgumų plėtojimą.
„Mes ir mūsų draugai kinai turime atsižvelgti į neigiamas karines ir politines tendencijas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir imtis priemonių jų padariniams atremti“, – aiškino S. Lavrovas.
Ukraina prašo Vakarų pagalbos: sieks priversti Rusiją pradėti taikos derybas
Savo ruožtu savaitės pradžioje lankydamasis Ispanijoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus „panaudoti visas priemones“, kad priverstų Rusiją pradėti taikos derybas[2].
Apie tai Ukrainos lyderis kalba Europos Sąjungai (ES) ir partneriams svarstant, kaip sėkmingai pereiti nuo birželio mėnesį įvyksiančio visuotinio taikos aukščiausiojo lygio susitikimo, prie galimo dialogo su Rusija, kuris numatytas rudenį Saudo Arabijoje.
Primename, kad aukščiausiojo lygio susitikimas dėl taikos Ukrainoje vyks birželio 15-16 d. Šveicarijoje, prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje „Burgenstock“, esančiame šalia Liucernos ežero[3].
Šveicarijos vyriausybė į derybas pakvietė daugiau kaip 160 šalių, kol kas dalyvauti sutiko apie 70 šalių atstovai, tačiau viliamasi, kad dalyvių skaičius pasieks bent 90.
Tarp savo dalyvavimą konferencijoje jau patvirtinusių pareigūnų yra nemažai Europos vadovų, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, taip pat Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių lyderius.
V. Zelenskis taip pat paragino JAV prezidentą Joe Bideną ir Kinijos prezidentą Xi Jinpingą „parodyti savo lyderystę siekiant taikos“ ir asmeniškai dalyvauti artėjančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Vis dėlto, paskutiniuose pranešimuose teigiama, kad J. Bidenas ir jo viceprezidentė Kamala Harris turėtų praleisti aukščiausiojo lygio susitikimą[4].
Konferencijos metu bus aptarta Ukrainos 10 punktų taikos formulė, kuri pirmą kartą buvo pristatyta 2022 m. rudenį, paties V. Zelenskio. Ja raginama visiškai išvesti Rusijos karius iš okupuotų Ukrainos žemių.
Rusija į derybas nebuvo pakviesta, tačiau konferencijos šeimininkė Šveicarija sakė, kad Maskvos pusė „anksčiau ar vėliau“ turės dalyvauti taikos derybų procese“. Savo ruožtu Ukraina įspėjo, kad Rusija bando sužlugdyti aukščiausiojo lygio susitikimą.
Siekiant taikos derybų, reikia didesnės Vakarų iniciatyvos
Šis susitikimas, kuris buvo planuojamas kelis mėnesius, vyks po to, kai pats V. Zelenskis pasiūlė buvusiam Šveicarijos prezidentui Alainui Berset idėją, jog neutrali Šveicarijai galėtų surengti tokį renginį.
Vis dėlto, skeptikai abejoja jo sėkme, mat jau dabar pastebimos akivaizdžios problemos. Viena iš jų yra ta, kad dialoge dėl taikos nedalyvaus pati karą pradėjusi Rusija. Šveicarija teigia, kad Maskva nebuvo pakviesta, Kremlius atsako, kad vis tiek nedalyvautų renginyje. Kinija, kurios lyderis tapo artimu Vladimiro Putino bičiuliu, taip pat neturėtų siųsti aukšto rango pareigūnų, o Brazilija ir Indija, kurias Šveicarija labai norėjo įtraukti į derybas, manoma, siųs tik žemesnio rango pareigūnus.
Iš tiesų, Rusija jau kuris laikas pyksta ant Šveicarijos dėl jai įvestų sankcijų. Anksčiau Šveicarijos valdžia įšaldė maždaug 14 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto, tiesioginiai skrydžiai į Rusiją taip pat buvo sustabdyti.
Praėjusių metų pabaigoje dėl šių veiksmų Rusijos ambasadorius JT Genadijus Gatilovas Ženevos žurnalistams net išplatino nuomonę, kurioje teigė, kad Šveicarija atsisako neutralumo, todėl nebėra tinkama vieta taikos deryboms.
Oficialiai Šveicarijos vyriausybė teigia, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra tik proceso pradžia ir kad svarstoma galimybė surengti antrą konferenciją, kurioje jau dalyvautų ir pati Rusija.
Tačiau remiantis žiniasklaidoje skelbiamomis neoficialiomis žiniomis, dalies Šveicarijos politikų nuomone, labiausiai tikėtina, kad šio aukščiausiojo lygio susitikimo metu pasaulio lyderiai tiesiog galės pasimėgauti Šveicarijos vaizdais ir išskirtine prabanga, tačiau realių ir vertingų susitarimų nepasieks.
