Įtampa tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos auga
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas neseniai pareiškė, kad Pietų Korėja – kaimynė, su kuria pastaruoju metu įtampa tik didėja, yra „aršiausias priešas“, ir patikino, kad taikos „neįmanoma pasiekti derybomis“[1].
Šiaurės Korėjos liaudies armijos įkūrimo 76-ųjų metinių proga Gynybos ministerijoje apsilankęs Kim Jong Unas nurodė savo kariuomenei palaikyti visapusišką pasirengimą karui.
„Apibrėžti marionetinę Pietų Korėją kaip žalingiausią ir nepakeičiamai aršiausią mūsų priešę, ir priimti nacionalinę politiką įsiveržti į jos teritoriją netikėtu atveju yra pagrįsta priemonė amžinam mūsų šalies saugumui, taikai ir stabilumui užtikrinti“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
Pareiškęs, kad taika nėra tai, ko galima prašyti ar pasiekti derybų būdu, Kim Jong Unas užtikrino, kad jei Pchenjanas būtų užpultas arba būtų pasikėsinta „nors į 0,001 milimetro“ Šiaurės Korėjos teritorijos, jo kariuomenė nedvejodama „padarytų galą“ visai Pietų Korėjai.
„Jei priešas išdrįstų prieš mūsų šalį panaudoti jėgą, mes priimsime drąsų sprendimą, pakeisiantį istorijos tėkmę, ir nedvejodami mobilizuosime visas supergalias, kad padarytume jam galą“, – sakė Kim Jong Unas.
Tokia agresyvi retorika Pietų Korėjos atžvilgiu pastaruoju metu Pchenjane girdima vis dažniau. Šiaurės Korėja taip pat vis dažniau demonstruoja savo „raumenis“, rengia tolimųjų balistinių ir kitų raketų bandymus, taiko vis agresyvesnę karinę retoriką.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas neseniai atsakė į girdimus grasinimus ir pareiškė, kad „neprotinga“ Šiaurės Korėjos vyriausybė iki balandį Seule įvyksiančių rinkimų gali imtis įvairių provokacijų. Dar sausį Pietų Korėjos gynybos ministras pranešė, kad jei Šiaurės Korėjos režimas pradėtų karą, jo lauktų galas.
Sunaikinti bet kokie dviejų valstybių ekonominiai santykiai
Neseniai Šiaurės Korėjos parlamentas nubalsavo už tai, kad būtų panaikintas ekonominis bendradarbiavimas su Pietų Korėja. Aukščiausiosios liaudies asamblėjos plenariniame posėdyje pareigūnai „vienbalsiu sutarimu“ balsavo už tai, kad būtų panaikintas abiejų Korėjų ekonominio bendradarbiavimo įstatymas[2].
Parlamentas taip pat vienbalsiai pritarė planui panaikinti specialų įstatymą dėl Kumgango kalno turizmo projekto veiklos.
Anksčiau projektas buvo laikomas abiejų Korėjų tarpusavio bendradarbiavimo simboliu. Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Asan“ pastatė kurortą ant vieno iš Šiaurės Korėjos kalnų.
Jis pritraukdavo šimtus tūkstančių lankytojų, tačiau 2008 m., kai Šiaurės Korėjos kareivis nušovė nuo patvirtinto maršruto nuklydusį turistą iš Pietų Korėjos, ekskursijos baigėsi.
Kumgango kalno kurortas kadaise buvo vienas iš dviejų didžiausių Korėjos pusiasalio projektų, kartu su dabar uždarytu Kesongo pramoniniu kompleksu, kuriame Pietų Korėjos bendrovės įdarbino Šiaurės Korėjos darbininkus, o Pchenjanui mokėjo už jų paslaugas.
Seulas pasitraukė iš šio projekto 2016 m., reaguodamas į Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą ir raketų paleidimą.
Be to, 2020 m.Šiaurės Korėja susprogdino ryšių su Pietų Korėja biurą savo pasienio pusėje. Jis buvo pastatytas už Seulo pinigus.
Po COVID-19 pandemijos ir užsidarymo, dabar tarsi vėl skatindama savo turizmą ir gaivindama ekonomiką, Šiaurės Korėja ėmė žvalgytis į Vakaruose sankcionuotą Rusiją.
Pchenjanui suartėjus su Maskva, dabar jau tūkstančiai rusų turistų neva ketina atvykti į vieną uždariausių pasaulio valstybių.
Šiaurės Korėja didina savo karinę galią ir parengtį
O karinė Šiaurės Korėjos retorika nėra tik tušti žodžiai. Sausio pabaigoje šalies kariuomenė prie savo vakarinės pakrantės į vandenį paleido kelias sparnuotąsias raketas.
Tokios raketos yra varomos reaktyviniais varikliais, jos skrieja mažesniame aukštyje nei sudėtingesnės balistinės raketos, todėl jas sunkiau aptikti ir perimti.
Vis dėlto, skirtingai nei balistinių raketų bandymai, bandomieji sparnuotųjų raketų paleidimai nėra uždrausti pagal dabartines Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Pchenjanui.
O Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas neseniai pats asmeniškai lankėsi laivų statykloje, kur apžiūrėjo ten statomus naujus karo laivus.
„Karinio jūrų laivyno pajėgų stiprinimas savaime yra svarbiausias dalykas, siekiant patikimai apginti jūrinį šalies suverenitetą ir šiuo metu didinant pasirengimų karui apimtis“, – vizito metu kalbėjo Kim Jong Unas.
Kim Jong Unas jau kurį laiką kalba apie branduolinio povandeninio laivo statybas, taip pat siekia turėti kuo daugiau ultragarsinių kovinių galvučių, žvalgybinių palydovų ir kietuoju kuru varomų tarpžemyninių balistinių raketų.
Pernai Šiaurės Korėja į vandenį nuleido, jos teigimu, savo pirmąjį „taktinį branduolinį kovinį povandeninį laivą“, nors Pietų Korėjos žvalgyba ir įvertino, kad šis laivas neatrodė esantis paruoštas eksploatuoti.
O kalbant apie karinių technologijų proveržius, pastaruoju metu įtempti, abiejų Korėjų santykiai toliau smarkiai blogėja. Pietų Korėja su partnerėmis JAV bei Japonija šalia kaimynės krantų dažnai vykdo bendras pratybas.
Tai piktina Šiaurės Korėją. Dėl to, abi šalys atsisakė pagrindinių įtampą mažinančių susitarimų, sustiprino saugumą pasienyje ir rengia atsakomąsias pratybas.
Pchenjanas naujaisiais metais paspartino ginkluotės bandymų tempą, paskelbė Pietų Korėją savo šalies „pagrindine prieše“, atsisakė susivienijimui ir informavimui skirtų agentūrų bei pagrasino karu. Jis taip pat pareiškė, kad Pchenjanas nepripažins abiejų šalių de facto jūrų sienos ir paragino pakeisti Konstituciją, kad karo atveju Šiaurės Korėja galėtų „okupuoti“ Seulą.
