Lenkijos prezidentas negali atsakyti į klausimą, ar Ukrainai pavyks atsikovoti Krymą
Jau netrukus bus minimos antrosios plataus masto karo tarp Ukrainos ir Rusijos metinės, tačiau šio konflikto pabaigos ir toliau vis dar nematyti. Tai kelia nerimą: vis dažniau kalbama apie sparčiai atnaujinamus rusų resursus bei Vakaruose dažniau jaučiamą karo ir paramos Ukrainai nuovargį.
Dar metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sėkminga Ukrainos operacija okupuotame Kryme būtų pavyzdys pasauliui ir padarytų didelį poveikį Rusijai. Pasak jo, tai galėtų parodyti, kad tūkstančiai rusų žūsta tik dėl Vladimiro Putino ambicijų, tai taip pat suduotų didelį smūgį Kremliaus įvaizdžiui.
V. Zelenskis taip pat pakartojo, kad esminis strateginis Ukrainos tikslas – teritorinio vientisumo atkūrimas – nepasikeitė. Vis dėlto, visiško teritorinio vientisumo atkūrimas ir visų prarastų žemių susigrąžinimas tampa vis sudėtingiau pasiekiamas tikslas. Apie tai kalbėti ima net ir patys ištikimiausi Ukrainos partneriai.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neseniai pareiškė abejojantis dėl to, ar Ukrainai pavyks atsikovoti Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.
Interviu „YouTube“ kanalui „Kanal Zero“ metu A. Duda patvirtino oficialią Lenkijos poziciją, kad Ukraina turi susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę, tačiau paklaustas, ar tiki, kad Ukraina iš tiesų gebės tai padaryti, jis pabrėžė, jog į šį klausimą atsakyti yra sunku.
Tokie Lenkijos, artimos Ukrainos sąjungininkės, vadovo pareiškimai sukėlė daug diskusijų, o pats A. Duda tiek savo šalyje, tiek ir tarptautinėje arenoje sulaukė nemenkos kritikos.
Pabrėžta, kad tokie teiginiai – atspindi Rusijos pageidaujamą naratyvą ir gali būti panaudoti tolimesnei propagandai. Vis dėlto, ar Lenkijos prezidento nuomonė bei dvejonė iš tiesų yra tokia klaidinga?
A. Duda teigia, kad Krymas ilgiau buvo rusų rankose, nei ukrainiečių
Interviu „YouTube“ kanalui „Kanal Zero“ metu, Lenkijos prezidentas A. Duda teigė, kad dar 2014 m. Rusijos okupuotas Krymas yra gana specifinė vieta, kuri ilgesnį laiką priklausė Rusijai, o ne Ukrainai.
„Galiausiai jis, žvelgiant istoriškai, didžiąją dalį laiko buvo rusų rankose“, – sakė Lenkijos vadovas[1].
Kiek vėliau, paklaustas, ar jo nuomone Ukraina gali atsikovoti Krymą, A. Duda teigė nežinąs, nors pridūrė, jog tikisi, kad ukrainiečiams pavyks susigrąžinti Donecką ir Luhanską.
Netrukus po šio interviu paviešinimo, A. Duda sulaukė gana aštrios kritikos, tad savo komentarus jis turėjo paaiškinti socialiniame tinkle „X“.
„Mano veiksmai ir pozicija dėl brutalios Rusijos agresijos prieš Ukrainą buvo ir yra nedviprasmiški nuo pat pirmos dienos: Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, yra agresorė ir okupantė. Rusijos invazija į Ukrainą ir tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, okupacija yra nusikaltimas. Ukraina turi laimėti“, – rašė A. Duda.
Lenkijos prezidentas anksčiau yra teigęs, kad Krymas yra Ukrainos dalis. 2021 m. Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikime jis pareiškė, kad Krymas yra Ukraina, o joks kitoks naratyvas Lenkijos nėra pripažįstamas.
Be to, nepaisant tokių nesutarimų kaip ukrainietiškų grūdų gabenimas, Lenkija bei Ukraina yra artimos partnerės bei sąjungininkės. 2022 m. A. Duda net tapo pirmuoju asmeniu, kurio vardas buvo įrašytas Kijeve esančioje alėjoje, skirtoje pagerbti tuos, kurie karo metu remia Ukrainą, jos kovą ir nepriklausomybę.
Kritika ir užsienyje, ir namuose
Vis dėlto, A. Dudos teiginiai apie Krymą neprasprūdo pro akis nei jo kritikams, nei bendražygiams. Reaguojant į Lenkijos prezidento pasisakymus, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vassylis Svaryčas pabrėžė, kad Krymas yra ir liks Ukrainos dalis.
„Nutraukti Krymo okupaciją esą yra bendras laisvojo pasaulio uždavinys ir pareiga. Ukraina ne kartą akcentavo, kad ketina atsikovoti visą savo teritoriją, įskaitant ir Krymą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis[2].
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos laikina Krymo okupacija yra karo nusikaltimas, už kurį šalis turi būti nubausta.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pažymėjo, kad jo šalis be jokių išlygų pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę ir tarptautiniu matu pripažįstamų sienų ribas.
Valdančiosios Lenkijos Piliečių koalicijos (KO) narys Romanas Giertychas, komentuodamas A. Dudos pasisakymus, sakė, kad tai itin kvailas požiūrius. Jis taip pat priminė prezidentui, kad Lenkijoje yra miestų, kurie priklauso Lenkijai trumpiau nei priklausė kitai šaliai, net ir tai pačiai Rusijai.
Lenkijos vyriausybės įgaliotas atstovas remti Ukrainos atkūrimą Pawelas Kowalis sakė, kad Krymas iš tikrųjų priklausė Rusijai tiek pat laiko, kiek dabartinis Lenkijos miestas Balstogė.
„Pasakojimai apie rusišką Krymą yra nesąmonė, paremta tuo, kad žmonės nežino istorijos“, – teigė jis.
Vis dėlto, Teisės ir teisingumo partija (PiS) stojo ginti A. Dudos. Partijai priklausantis parlamentaras Radoslawas Fogielis teigė, kad ši aštri kritika prezidentui yra nepagrįsta, o A. Duda esą atsakydamas į klausimą dėl Krymo atsikovojimo tiesiog pasakė, jog nežino, kaip bus.
Dėl Krymo atkovojimo nėra tikri ir Vakarai
Pernai Ukraina pristatė 12 punktų planą, kuriame nurodoma, kaip ji re-integruotų Krymą atgal į šalį, jei atgautų teritoriją karinėmis priemonėmis.
Tai nebuvo naujiena, nes Ukrainos valdžia ne kartą pabrėžė, kad Krymo atsikovojimas yra vienas iš pagrindinių tikslų. Vis dėlto, šiuos planus atsargiai vertina partneriai Vakaruose.
Pavyzdžiui, pernai JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas viename pokalbyje su ekspertais, kuris buvo nutekintas spaudai, skeptiškai įvertino galimybę Ukrainai susigrąžinti Krymą, sakydamas, kad Krymas yra raudona linija Rusijos prezidentui V. Putinui[3].
Pabrėždamas, kad sprendimus dėl karo turi priimti Ukraina, A. Blinkenas ir Kongreso komitetui sakė, kad Kijevas, bandydamas susigrąžinti kai kurias savo teritorijos dalis, galbūt norėtų pagalvoti apie diplomatijos, o ne karinių puolimų panaudojimą.
Be to, pabrėžiama, kad nėra aišku, kaip gi Kremlius reaguotų į realų Ukrainos bandymą atsikovoti Krymą. Dalis Vakarų ekspertų mano, kad tai būtų neabejotina rizika, jog V. Putinas panaudotų branduolinius ginklus, kad atremtų Ukrainos puolimą Kryme.
Krymo istorija – itin permaininga
Bėgant metams Krymas ne kartą keitė savo šeimininkus. 1783 m. jį aneksavo Rusija. Vėliau, būdamas Sovietų Sąjungos dalimi, 1954 m. jis buvo perduotas Ukrainos kontrolei.
Permaininga buvo ir dar senesnė Krymo istorija. Kelių dabartinių pagrindinių Krymo miestų, įskaitant pakrantės miestus Feodosiją ir Kerčę, ištakos yra senovės graikų kolonijos, įkurtos pusiasalio pakrantėje VII-V a. pr. m. e., kurios galiausiai susijungė į Kimerijos Bosforo karalystę, vėliau tapusią Romos imperijos dalimi[4].
Bėgant šimtmečiams, pusiasalį užėmė daugybė per šią teritoriją keliavusių klajoklių, įskaitant gotus, kumanus, hunus ir chazarus.
Vėliau dėl teritorijos ginčijosi Bizantijos imperija ir Kijevo Rusios didieji kunigaikščiai, vėliau du šimtmečius didžiąją pusiasalio dalį valdė mongolų Aukso orda, o pakrantės gyvenvietes kolonizavo genujiečių prekybininkai.
Nuo 2014 m. Krymas yra okupuotas Rusijos, kuri tais pačiais metais paskelbė apie Krymo aneksiją. Tačiau tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas (JT), nepripažįsta Krymo, kaip Rusijos dalies, tad daugelio pasaulio valstybių supratimu, Krymas laikomas okupuota Ukrainos dalimi.
