Trečdalis gyventojų įgis teisę į kompensaciją
Šiandien Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus. Skaičiuojama, kad valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos apie 111 mln. eurų.
Taip pat buvo nuspręsta, kad gyventojai kompensaciją už šildymą galės gauti ne trims mėnesiams, kaip buvo anksčiau, bet visam šildymo sezonui.
Už nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 3, o susilaikė 29.
„Pasaulinėje rinkoje fiksuojant vis dar labai įtemptą situaciją dėl energijos kainų šuolio, prasminga pratęsti praėjusį šildymo sezoną taikytą priemonę – kompensuoti PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams dviem sezonams.
Tai viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis sąskaitomis vartotojams“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė[8].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Taip pat pabrėžiama, kad priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.
Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius[2].
Dalis žmonių yra tiesiog diskriminuojami ir stumiami į skurdą
Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad kompensacijas gaus visi šalies gyventojai, nesvarbu, kokia kuro rūšimi šildysis artėjantį šildymo sezoną.
„Visi gali kreiptis kompensacijos į savivaldybę – tiek naudojantys malkas ar medžio granules, geoterminį ar dujinį, centrinį šildymą ar kūrena anglimis“, – sakė ministrė[3].
Tokį ministrės pažadą prisimindamas demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius Seime prieš balsavimą priekaištavo, kad turintieji savo šildymo katilus ir besišildantieji biokuru pagal naujai priimtą tvarką negaus lengvatos, nors granulės pabrango nuo 100 eurų iki 560 eurų.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad pataisa, numatanti PVM kompensavimą tik centralizuotam šildymui, yra diskriminacinė.
Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė manantis, kad vėliau atsisakius PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tai paskatins infliaciją – jis tikino, kad 2024-aisiais gali būti grąžintas įprastas 21 proc. PVM tarifas šildymui.
„Ši PVM lengvata, kuri bus taikoma iki 2024 metų gegužės, iš esmės pagal visus algoritminius skaičiavimus, kurie taikomi tiek Europos Komisijoje, tiek Europos Centrinio Banko, tai Lietuvoje žmonės į skurdo lygį gali pastūmėti nuo 2 iki 5 proc.“, – kalbėjo jis[8].
Naujajai tvarkai prieštaraujančių nebuvo
Antradienį Seimas taip pat balsavo ir dėl naujos tvarkos, kuri leis gyventojams kompensaciją už šildymą gauti ne trims mėnesiams, kaip buvo anksčiau, tačiau visam šildymo sezonui. Prieštaraujančių šiai tvarkai Seimo narių nebuvo: už įstatymo pataisas priėmime balsavo 131, prieš – 0, susilaikė – 0 parlamentarų.
Tai reiškia, jog pakaktų vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį galėtų gauti kompensacijas. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 d.
Įstatymo projektu siekiama sumažinti administracinę naštą nepasiturintiems gyventojams bei savivaldybių administracijoms, išaugus besikreipiančiųjų skaičiui[5].
Kiek reikės mokėti už šildymą?
Pažymima, kad kreiptis dėl kompensacijų gali visi, kurių pajamos, jų nuomone, galėtų viršyti už būsto šildymą sumokėtą sumą daugiau nei 10 proc. atskaičiavus valstybės remiamų pajamų (2VRP) dydį, t. y. 294 Eur kiekvienam šeimos nariui arba 3 (VRP) dydį, t. y. 441 Eur vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiui, vienišas asmuo gauna 513 Eur pensiją. Iš jos atimame 441 Eur (3 VRP) ir padauginame iš 10 proc. Gauname 7,2 Eur sumą ( (513 – 441)x10% = 7.2). Didesnė suma, gauta už šildymą, bus kompensuojama 100 proc. Taigi šiuo atveju asmeniui reikės mokėti 7,2 Eur[7].
Kas galės gauti šildymo kompensacijas?
Ministerija dar pateikia pavyzdžių, kiek turėtų mokėti namų ūkis, pritaikius šildymo kompensaciją.
- Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 Eur.
- Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
- Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
- Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2 724,45 Eur į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 43,71 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
- Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2 174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 53,16 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
- Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1 637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 34,58 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
Kompensacijos dydį galima pasiskaičiuoti patiems
Norintys pasiskaičiuoti, ar jiems verta kreiptis ir tikėtis kompensacijos už šildymą ar ne, gali tai padaryti, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog kiekvienas atvejis yra individualus ir visiškai pasikliauti specialios skaičiuoklės pateiktais skaičiavimais nevertėtų. Tai bus preliminarūs skaičiavimai ir jie nebus tikslūs, nes viską skaičiuoja specialios programos, be to, ne visi duomenys yra viešai prieinami čia.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą/modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre. Taip pat reikalinga būsto kvadratūra ir namo pastatymo metai.
Atkreipiamas dėmesys, kad skaičiuojant būsto šildymo kompensaciją į asmens ar šeimos pajamas nėra įtraukiama: išmoka vaikui, našlių pensija, vienišo asmens išmoka, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.
Kur reikia kreiptis dėl kompensacijos ir kokius dokumentus pateikti?
Dėl kompensacijų gyventojai turi kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o būstą nuomojantys asmenys, kurie turi įregistruotą nuomos sutartį registrų centre, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas.
Prašymą dėl kompensacijų taip pat galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą (www.spis.lt), tačiau pildant prašymus elektroniniu būdu, reikia ne tik užpildyti prašymą, bet ir pridėti visas reikalingas pažymas apie gaunamas pajamas.
Kreipiantis dėl kompensacijų būtina užpildyti nustatytos formos prašymą-paraišką, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bei dokumentus, susijusius su pajamomis (darbo užmokesčio pažyma, verslo liudijimo, individualios veiklos apskaitos duomenis), gautomis per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama kompensacija už šildymą, arba kreipimosi mėnesio, jeigu pasikeitė bent vieno iš šeimos narių pajamų šaltinis ar keitėsi šeimos sudėtis[7].
Taip pat iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai skiriant piniginę socialinę paramą nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras kompensacijų gavėjų skaičius siekė apie 243 tūkst.[8]
