Kiek kainuoja nemokama akių vokų operacija?

Lietuva, MedicinaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Pacientas
Pacientų prašoma atsidėkoti už suteiktas medicinines paslaugas. Alexander Grey/Unsplash nuotrauka

Gydytojas konsultacijos metu nustato, ar operacija gali būti kompensuojama PSDF lėšomis

Kartais tam tikros plastikos chirurgų paslaugos gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, viena iš tokių – akių vokų plastika, jeigu atliekama ne kosmetiniais tikslais. Tačiau ilgas eiles dėl nemokamos paslaugos pralaukę pacientai, pasirodo, vis tiek gauna susimokėti – operaciją atliekantys medikai prasitaria, kokią „stafkę“ turėti lemtingų pokyčių dieną.

Akių vokų operacijos–pakėlimo kainos skiriasi priklausomai nuo klinikos, kurioje operacija bus atliekama. Tačiau įprastai kainos už viršutinių vokų plastiką varijuoja tarp 850–1150 eurų, apatinių – 1000–1500 eurų.

Visgi, šią paslaugą gyvenantys Lietuvoje ir čia mokantys mokesčius, tam tikrais atvejais gali gauti nemokamai. Ligonių kasos skelbia, kad tais atvejais, kai šią operaciją atlikti būtina ne kosmetiniais, o medicininiais tikslais, ji gali būti kompensuojama PSDF lėšomis[1].

„Tad jei gydytojas nustato, jog akių vokų raukšlių ir odos perteklius sukelia sveikatos problemų, trukdo regėjimui, ši operacija yra 100 procentų apmokama iš PSDF biudžeto. Tokia operacija priskiriama dienos chirurgijos paslaugai, po kurios pacientas išleidžiamas į namus“, – skelbia Ligonių kasa.

Tačiau norintys atlikti vokų raukšlių ar (ir) odos pertekliaus pašalinimą turi susimokėti iš savo kišenės, nes šios korekcijos iš PSDF biudžeto nekompensuojamos.
Operacija
Tam tikrais atvejais akių vokų plastika gali būti kompensuojama. Anna Shvets/Pexels nuotrauka

„Geri“ medikai už dyką paslaugų neatlieka

Tačiau realybė Lietuvoje kiek kita. Viešojoje erdvėje, pokalbiams apie plastines operacijas sukurtoje grupėje žmonės dalinasi savo skaudžia patirtimi, kai norėję pasidaryti neva nemokamą akių vokų plastiką, jie suprato, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose, o valstybinėse ligoninėse dirbantys medikai labai žinantys savo darbo vertę.

Pasirodo, tokiems pacientams iš anksto pasakoma, kiek kišenėje turėti operacijos dieną ir vokelyje paduoti ją atliksiančiam medikui. Vienas iš pacientų, kuriam turėjo būti nemokamai atlikta ši operacija, vienoje feisbuko grupėje rašė, jog vienas Kauno klinikose dirbantis oftamologas, jį reketavęs operacijos dieną atsinešti 300-400 eurų.

Tokių istorijų, deja, ne viena. Kita akių vokų operaciją Kauno klinikose pernai metais atlikusi pacientė patikino, kad ją operavusi gydytoja elgėsi itin nemaloniai, o užuominas dėl kyšio laidė vieną po kitos. Tačiau nepasidavusi pacientė teigė, kad paslaugą vis dėlto gavo, tik turėjo iškęsti ne itin malonų medikės bendravimą ir dūsavimus.

Kyšis
Kai kurie medikai pacientams įvardina tikslias kyšių sumas. Dom J/Pexels nuotrauka

Už sveikatos paslaugas vis dar normalu finansiškai atsidėkoti

Pernai metais naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad šalies ligoninėse vis dar neatsikratoma įpročio susimokėti asmeniškai medikams už jų atliekamas PSDF lėšomis kompensuojamas operacijas. Gyventojai teigė, jog duoti kyšius medikams yra tarsi nerašyta taisyklė. Tačiau kai kurie gydytojai taip pat neleidžia apie šią taisyklę pacientams pamiršti ir apie finansinį atsilyginimą užsimena patys[2]. Tokios sumos esą kartais siekia ir 500 eurų.

2022-2023 metų Lietuvos korupcijos žemėlapis atskleidžia, kad net 52 proc. gyventojų mano, kad gydymo įstaigos yra viena labiausiai korumpuotų sričių ir nuo jos nemenka persvara atsiplėšia tik Seimas (35 proc.) bei teismai (33 proc.)[3].

„Bandymas duoti kyšį griauna gydytojo ir paciento tarpusavio ryšį bei pasitikėjimą ir abi puses priverčia jaustis nemaloniai. Dažnas pacientas mano, kad duodamas kyšį gaus geresnes paslaugas, tačiau tai yra netiesa – ištyrimas ir gydymas yra skiriami remiantis gairėmis bei algoritmais ir nepriklauso nuo „atsidėkojimo“. Todėl kyla klausimas – kodėl vis dar tęsiame sovietmečiu susiformavusią kultūrą ir kaip turėtume tai spręsti?

Mūsų nuomone, pokyčio kūrimą turime pradėti nuo savęs. Gydytojai – neimdami kyšių, o pacientai – jų neduodami. Tik visiškai netoleruodami kyšininkavimo ir atvirai apie tai kalbėdami galime pakeisti ydingą sistemą“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai.

Kyšio priėmimas baigėsi tūkstantinėmis baudomis

Tuo tarpu rugsėjį STT skelbė, kad už kyšių priėmimą kaip reikiant atsirūgo penkiems Šiaulių krašto medicinos darbuotojams: keturiems gydytojams ir vienai slaugytojai[4].

„Tyrimo duomenimis, medikai, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, pernai pavasarį–vasarą iš pacientų priėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“, – skelbė STT.

Už neteisėtą veiklą medikams buvo keliama baudžiamoji byla, pagal kurią, surinkus pakankamai įrodymų dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, bendrai buvo skirta 38 000 eurų bauda.