Kiniški elektriniai automobiliai Rusijos ir Baltarusijos salonuose: pigesni ir įspūdingesni nei pasiūla Lietuvoje
Visai neseniai rusai ar baltarusiai rinkosi tarp Vakaruose gaminamų „Škoda“, „Volkswagen“ arba „Bentley“ automobilių. Dabar šiuos mašinų modelius vis dažniau keičia Kinijos prekės ženklai – „Dongfeng“, „Kaiyi“ ar „Hongqi“[1].
Stebėtis nereikėtų: jau keletą pastarųjų metų rinkos ekspertai kalba apie tai, kad Kinija tampa viena pagrindinių elektrinių transporto priemonių rinkos žaidėjų.
Varomoji šio pokyčio jėga yra Kinijos vyriausybė, kuri skatina elektromobilių pramonės augimą, įgyvendina įvairias politikos priemones ir paskatas, skatinančias elektromobilių gamybą ir pirkimą.
Dėl to, greitai iškilo tokios bendrovės kaip BYD, NIO, „XPeng Motors“, „Li Auto“ ir kitos. Šios bendrovės gamina įvairias elektrines transporto priemones, įskaitant prabangius sedanus, galingus visureigius ir net elektrinius autobusus.
Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojai sparčiai plečia savo veiklą ne tik vidaus rinkoje. Kai kurie eksportuoja elektromobilius į kitas šalis, užmezga partnerystę ir bendradarbiauja su tarptautinėmis bendrovėmis.
O pastaruoju metu, po pradėto karo Ukrainoje ir pritaikytų Vakarų sankcijų, kinai sėkmingai naudojasi situacija Rusijoje. Tiek į Rusiją, tiek į kaimyninę Baltarusiją kinai pristato pačius moderniausius savo elektrinio transporto modelius, kurie gali savo technologinėmis ypatybėmis ir kainą gali sužavėti ne vieną vairuotoją.
Pasitraukus Vakarų gamintojams, mašinų pramonės lydere tapo Kinija
Kai iš Vakarų sankcijų susaistytos Rusijos pasitraukė tokie prekės ženklai kaip „Renault“, „Toyota“, „Lexus“, „Nissan“, „Mercedes-Benz“ ir „Ford“, šalyje automobilių gamyba sumažėjo daugiau kaip 61 proc., nors jų kainos išaugo ketvirtadaliu. Kaip ir galima numanyti, labiausiai išaugo vakarietiškų markių automobilių kainos – daugiau kaip 39 proc. Daugiau teko mokėti ir už atsargines dalis. Pabrango net ir vietiniai rusiški automobiliai.
Dėl to suklestėjo Kinijos automobilių pramonė, o ir kiniškų prekės ženklų istorija Rusijoje nėra tokia nauja, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, „Chery“ pasirodė dar 2005 m. Vėliau į Rusiją atėjo ir tokie kinų automobiliai kaip „Geely“, „Haval“, JAC ar FAW.
Tačiau dabar pasiūla yra žymiai didesnė, automobiliai – varomi elektra, patobulinti naujausiomis technologijomis, išsiskiriantys prabanga, tačiau neištuštinantys piniginės. Jeigu automobilis kainuos 4,5 mln. rublių jis bus itin galingas, pasižymintis išskirtinėmis ypatybėmis ir funkcijomis. Tačiau automobilis vis tiek bus žymiai pigesnis nei „Toyota“ ar kitos markės elektromobilis.
Būtent todėl kiniškų elektromobilių pasiūla Rusijoje bei Baltarusijoje sužavi tuos, kurie norėtų atsinaujinti savo transporto priemonę, pageidautų prabangos ir technologinės pažangos, tačiau nenori šiam pokyčiui išleisti visų savo gyvenimo santaupų.
Tai tikrai įmanoma šiose šalyse. Kiniški automobiliai nors neretai ir kritikuojami dėl kokybės, vizualiai iš tiesų daro įspūdį. Juk kai kurie jų net gali plaukti vandenyje.
Moderniausi kiniškų elektra varomų automobilių modeliai Rusijoje
„Skywell ET5“ yra Kinijoje gaminamas elektromobilis. Vidutinė jo kaina yra 3,8 mln. rublių arba maždaug 38 tūkst. eurų. Jo galia siekia 204 AG, kėbulas krosoveris.
Bent jau Rusijoje automobilis parduodamas oficialiai, todėl jam taikoma gamintojo garantija; akumuliatoriui ji suteikiama net aštuoneriems metams arba 200 tūkst. km ridai[2].
Automobilis pasižymi itin patraukliomis funkcijomis. Jame yra multimedijos sistema, vairuotojo sėdynę galima visiškai išskleisti ir miegoti tiesiai automobilyje. Taip pat iš ET5 galima maitinti kitus elektros prietaisus, pavyzdžiui, elektrinį virdulį arba pikniko kepsninę.
„BYD Han“ modelio vidutinė kaina 5 mln. rublių arba virš 50 tūkst. eurų. Jo galia siekia 222-517 AG. Mašinos kėbulas yra sedanas, kaip teigia gamintojas, tai pats brangiausias, prestižiškiausias ir labiausiai išpuoselėtas jų sedanas.
Automobilyje yra visos modernios galimybės ir pažangios sistemos, pavyzdžiui, adaptyvioji kontrolė, automatinis parkavimas. Apdailai buvo naudojama natūrali nappa oda, o pagrindinis interjero bruožas yra didelis multimedijos sistemos ekranas, kurį galima pasukti horizontaliai arba vertikaliai.
„Voyah Free“ elektromobilio vidutinė kaina siekia apie 5,8 mln. rublių arba beveik 59 tūkst. eurų. Jo galia 347-694 AG, o kėbulas yra krosoveris. Tai itin erdvus krosoveris pasižymi santūriu nepretenzingu dizainu ir labai turtinga įranga.
Yra naktinio matymo sistema, įmontuotas oro kvapiklis. Be to, tai yra pirmasis pasaulyje automobilis, kurio priekinėje panelėje yra trijų ekranų rinkinys, kurio aukštis reguliuojamas. Ekranus galima pakelti arba nuleisti giliau, todėl keičiasi rodomos informacijos plotas. Krosoveris pasižymi puikia triukšmo izoliacija, o įsibėgėjimas trunka vos 4,7 sek.
„Hongqi E-HS9“ vidutinė kaina prasideda 9,5 mln. rublių arba 90-100 tūkst. eurų, o galia maždaug 435-551 AG. Tai taip pat yra krosoveris, kurio vienas iš svarbių privalumų yra jo dizainas. 5,2 m ilgio krosoveris atrodo įspūdingai ir daro ne mažesnį įspūdį nei daug brangesnis „Rolls-Royce“ visureigis.
Kiek brangesnių versijų salone yra septyni dideli ekranai: keturi priekyje ir trys galiniams keleiviams. Priklausomai nuo modifikacijos, salone gali tilpti nuo keturių iki septynių žmonių.
Įspūdingi yra ir „YANGWANG U8“ visureigiai. Tiesa, jų kaina prasideda jau nuo beveik 24 mln. rublių arba 241 967 eurų. Šie automobiliai pristatyti 2023 m. Šanchajaus automobilių parodoje. Pagrindinė visureigio savybė yra vadinamasis amfibijos režimas, skirtas įveikti seklius vandens telkinius[3].
Erdvus visureigio interjeras pasižymi didele erdve priekyje ir gale, aukštos kokybės apdaila ir surinkimu bei modernia įranga. Automobilyje gali patogiai įsitaisyti 5-7 žmonės. Skaitmeninis prietaisų skydelis rodomas dideliame spalvotame ekrane, o daugialypės terpės sistemos ekranas naudojamas pagrindinėms automobilio funkcijoms valdyti ir naudingai informacijai skaityti.
Prabangesni, pigesni, bet už kokybę niekas neatsako
Tačiau jau planuojantiems įsigyti Kinijos gamintojo elektromobilį derėtų suklusti. Rytų studijų centro duomenimis, Europos Sąjungos (ES) valdžios institucijos vis labiau linksta prie sprendimo įvesti apribojimus elektromobilių importui iš Kinijos. Žinoma, jie delsia, nes baiminasi analogiškų žingsnių Kinijoje, kurie smogtų daugiausia Vokietijos gamintojams, kurie ir eksportuoja automobilius į Kiniją, ir juos ten gamina.
Europoje pagrindine kliūtimi kinams tampa susirūpinimas dėl kokybės. Vokietijos žurnalas „Auto Motor Sport“ neseniai paskelbė keturių elektromobilių: dviejų europietiškų ir dviejų kiniškų lyginamojo bandymo rezultatus.Elektriniai „Cupra Born“ ir „Opel Astra“ varžėsi su kinų „BYD Dolphin“ ir GWM „Ora 03“. Buvo padaryta išvada, kad kiniški elektromobiliai yra pigūs, bet nelabai geri.
Paaiškėjo, kad kinų elektromobiliuose neveikė pagalbinės sistemos, navigacija buvo klaidinga, kilo problemų dėl stabdžių ir vairo mechanizmo. Palyginti su europietiškais elektromobiliais, ypač prasta buvo interjere panaudotų medžiagų kokybė ir atskirų komponentų montavimas[4]. Vis tik, galima numanyti, kad trūkumai išnyks, nes kinų prekės ženklai sugeba greitai kompensuoti kokybės atotrūkį nuo savo konkurentų.
Jau ir į mums kaimyninę Lenkiją pradeda plūsti kiniški elektriniai automobiliai. Vienas pigiausių yra Didžiosios Britanijos ir Kinijos prekės ženklo „MG Motor“ gaminamas miesto hečbekas „MG4“. Jis kainuoja nuo 124,2 tūkst. zlotų arba maždaug 29 tūkst. eurų.
Žinoma, Rusijoje ar Baltarusijoje elektromobilių iš Kinijos pasirinkimas žymiai gausesnis, o ir transporto priemonės atrodo įspūdingiau. Tačiau čia susiduriame su bent vienu „bet“. Ekspertai linkę teigti, kad nors kiniški elektromobiliai dažnai atrodo įdomesni ir kainuoja pigiau, palyginti su europietiškais ar amerikietiškais automobiliais, jie nusileidžia ir kokybe. Tad jei automobilis bus linkęs gesti, Lietuvoje jam reikiamų detalių tiesiog nerasite, tad noras pasipuikuoti prabanga, tačiau kartu ir sutaupyti – gali kainuoti gana brangiai.
