<h2>Sparti skaitmenizacija stumia žmoniją į milžinišką pavojų</h2>
<p>Pasaulio ekonomikos forumas (PEF), reiškia susirūpinimą dėl esamo kibernetinio saugumo bei galimos skaitmeninės pandemijos grėsmės, todėl rengia mokymus, kurie teikia žinių kaip gi elgtis ištikus kibernetinei krizei, kuri gali būti nemažiau pavojinga nei šiandieninis sveikatos apsaugos srities krachas ir pasaulinė pandemija.</p>
<p>O kalbėti apie skaitmeniniame pasaulyje kiekvieno mūsų tykančius pavojus iš tiesų verta. Šiandien į skaitmeninį interneto platybių bei technologijų pasaulį įtraukiami vis mažesni vaikai, o paaugliai ir jaunimas jau neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių tinklų.</p>
<p>Beveik kiekviena žmonių veiklos sritis glaudžiai remiasi į technologinę pažangą, taip palengvinant kiekvieno mūsų gyvenimą, tačiau kartu, ir padarant mus tingiais ir mąstyti vengiančiais padarais. Vis dažniau žmonių nebeskaito, tampa apsėsti savo išmaniųjų įrenginių, nebegeba įskaityti artimojo emocinės būklės, o vaikų kalbos įgūdžiai kiekvienais metais vis prastėja[1]. Mes tampame technologijų pasaulio įkaitais ir įrankiais, nors iš tiesų turėtų būti priešingai.</p>
<p>Dėl beveik maniško pasikliovimo internetu ir inovacijomis, mes prarandame savo kritiškumą ir logiką, taip tapdami lengvomis aukomis kibernetiniams nusikaltėliams. Įvykus kibernetinei atakai ir hakeriams užgrobus mūsų kompiuterinę įrangą, mes galime tapti beveik neįgalūs ir nežinantys ko imtis toliau – juk „Google" paieška tuomet jau prieinama nebus, o be interneto atsako, mes lyg ir bejėgiai.</p>
<p>Kol kas, tai ateities spekuliacijos, tačiau jos gali tapti liūdna realybe. Tai rodo ir žinia apie bene didžiausią ir išmaniausią kibernetinę ataką, įvykdytą dar 2020-ųjų gruodį. Tuomet hakeriai įsilaužė į JAV bendrovės „SolarWinds“ platformą „Orion“ ir beveik 18 tūkst. klientų įdiegė kenkėjišką programinę įrangą į savo kompiuterius[2]. „SolarWinds“ įsilaužimas kibernetinio saugumo specialistus vėl privertė garsiau kalbėti apie skaitmeninės erdvės pažeidžiamumą, kuris kelia didžiulę grėsmę, tiek viešosiose, tiek ir privačiose organizacijose, o kartu, ir kiekvienam eiliniam žmogui, aklai naviguojančiam ir pasikliaujančiam skaitmeniniu pasauliu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jelleke-vanooteghem-chuzevdl4qm-unsplash.jpg" alt="Technologijos" /></p>
<p>Kaip rašo BBC, iškart po įvykio imta žvalgytis į Rusijos pusę, tačiau šalies užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas sakė, kad Jungtinės Karalystės ir JAV mestais kaltinimais jis buvo „pamalonintas“, tačiau neigė dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie operacijos. Tuo tarpu, buvęs GCHQ Nacionalinio kibernetinio saugumo centras komunikuoja, jog Rusijos neigimas nėra įtikinamas, o realiausias scenarijus – Rusijos žvalgybos pasitelkimas.</p>
<p>Dar praėjusių metų pratybų „Cyber Polygon 2020“ metu, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas, atidarymo kalboje įspėjo apie „kibernetinę pandemiją“, kuri būtų dar blogesnė nei dabartinė pasaulinė krizė:</p>
<blockquote>
<p>„Mes visi žinome, bet vis tiek nepakankamai atkreipiame dėmesį į bauginantį visapusiškos kibernetinės atakos scenarijų, kuris visiškai sustabdytų elektros tiekimą, transportą, ligoninių paslaugas ir visą mūsų visuomenę".</p>
</blockquote>
<p>Vėliau, K. Schwabas pridūrė, jog šiuo metu ypač svarbu pasitelkti COVID-19 krizę kaip savalaikę galimybę apmąstyti kibernetinio saugumo bendruomenės pamokas, kad būtų pagerinti pasirengimo lygį galimai kibernetinei pandemijai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bermix-studio-wj7atxtneqe-unsplash.jpg" alt="Hakeriai" /></p>
<h2>Technologijos paveikė tai, kaip mes mąstome ir reaguojame į gyvenimiškas situacijas</h2>
<p>Dėl šiandieninės milžiniškos technologijų ir interneto į mūsų fizinį pasaulį įtraukties, sėkminga, didžiulio masto kibernetinė ataka gali pakenkti viskam, kas susiję su interneto technologijomis: medicinos įrangai, namų ar įmonių saugos sistemoms, finansų ir energetikos sistemoms, vyriausybių informacinių technologijų tinklams, karinei bei gynybinei infrastruktūrai. </p>
<p>Pasaulinio ekonomikos forumu skleidžiama žinutė yra ta, jog šiuo metu vienintelis būdas sustabdyti eksponentinį, į COVID-19 panašios kibernetinės atakos grėsmę, yra visiškai atjungti milijonus pažeidžiamų įrenginių vienas nuo kito ir nuo interneto.</p>
<p>Vis tik, akivaizdu, kad moderniame šiandienos pasaulyje tai nėra įmanoma, nes net viena diena be interneto veiklos pasaulinei ekonomikai atsieitų daugiau nei 50 milijardų dolerių, dar net neatsižvelgiant į milžinišką socialinę žalą, nes daugelis įrenginių yra susieti su būtiniausiomis paslaugomis, tokiomis kaip transportas ar sveikatos priežiūra[3].</p>
<p>Skaitmenizacija vis labiau spartėja ir bene visos žmonijos veiklos sritys šiandien yra neįsivaizduojamos be kompiuterinės įrangos ir interneto įsikišimo. Mūsų gyvenimai tampa vis labiau paveikūs naujų technologinių darinių, o kartu, ir pavojų skleidžiančių hakerių.</p>
<p>Akivaizdu, jog grįžti į gyvenimą prieš skaitmenizaciją nėra realu, todėl turime užtikrinti žinių apie kibernetinį saugumą sklaidą. Tik atsargus požiūris ir visi saugos veiksmai gali nulemti kaip gi mes toliau gyvensime santarvėje su skaitmeniniais įrenginiais ir jų siūlomais pavojais. </p>
<p>Būtent šiai užduočiai, išmokyti visuomenę kaip elgtis kibernetinio pavojaus akivaizdoje, rengiamos „Cyber Polygon" pratybos. Tai iš tiesų yra unikalus kibernetinio saugumo renginys, apjungiantis didžiausias pasaulyje techninių mokymų pratybas, kuriose dalyvauja ir itin aukšti pareigūnai iš tarptautinių organizacijų ir kibernetinio saugumo srityje lyderiaujančių korporacijų atstovai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/philipp-katzenberger-iijruoerocq-unsplash.jpg" alt="Skaitmenizacija" /></p>
<h2>Renginio metu tobulinami įgūdžiai ir spekuliuojama apie liūdnas ateities prognozes</h2>
<p>2020-ųjų metų pratybos sutraukė daugiau nei 5 milijonus žiūrovų iš 57 pasaulio šalių, o realiuose mokymuose dalyvavo 120 komandų iš 29 šalių[4]. Galutiniai rezultatai parodė itin jautrias žmonių veiklos sritis ir tas, kurios kibernetiniu saugumu rūpinasi atsakingai, be to, leido iškomunikuoti tam tikras spekuliacijas apie tai, kaip gi mūsų gyvenimas su technologijomis gali atrodyti ateityje, ypač jei netapsime atidesni ir atsargesni.</p>
<p>Pirmasis pratybų scenarijus apėmė saugų viešųjų paslaugų užtikrinimą. Renginio dalyviams buvo pateikta situacija, kurioje hakeriai ketina pavogti itin konfidencialius vartotojų duomenis, taip siekiant gauti finansinės naudos, kartu pakenkiant ir įmonės reputacijai.</p>
<p>Grupės turėjo sparčiai atrasti ir pašalinti saugumo spragas, kartu, iek įmanoma labiau sumažinant pavogtų duomenų apimtis ir užtikrinant efektyvų paslaugų veikimą, nepaisant krizinės situacijos. Komandos analizavo hakerių veiklos schemas, nuo pat idėjos generavimo iki realių veiksmų, kuriais ir buvo įsiveržta į sistemą. Šis scenarijus leido suregzti veiksmų planą ir atsaką į galimą ataką ir prieiti išvadas, jog žiniatinklio programos yra jautriausia sistemos dalis, kuriai turi būti skiriamas didžiausias dėmesys[5]. </p>
<p>Antrąjį mokymų scenarijų sudarė dvi dalys, o kiekvienoje jų, dalyviai susidūrė su užduotimis, lavinančiomis gebėjimą tikslingai įvertinti ir atsakyti į nusikalstamus kibernetinius veiksmus skaitmeninėje erdvėje. Komandos susitelkė į įtarimą keliantį sistemos kompiuterių tinklą ir pasirinko imtis platesnio tyrimo. Pirmoje scenarijaus dalyje, dalyviai analizavo tinklo nesaugumo faktorius, naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis ir taikant reaktyvinį požiūrį. Tuo tarpu antroje dalyje, bandyta pritaikyti apsaugines sistemos idėją, kuri vos aptikus galimą grėsmę, nedelsiant išsiunčia žinią į bendrą, centralizuotą serverį.</p>
<p>Šios praktinės užduotys leido pateikti įžvalgas apie esamą pasaulinę pasirengimo kibernetiniams nusikaltimams būseną, kartu pateikiant ir ateities įvykių projekcijas. Aptariant mokymų metu įgytas patirtis, buvo įvertinta, jog vyriausybės turi greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Skaitmenizacijos pavojai kiekvieną gyventoją stumia į didžiulę riziką, o privatumas ir duomenų apsauga turi būti tinkamai reglamentuoti. </p>
<p>Nors jau nuo 2020-ųjų pastebėtas sukčiavimų internete ir kenkėjiškų šaltinių augimo protrūkis, pratybų metu prieita prie išvados, jog ateityje ši tendencija tik augs, o didžiausiame pavojuje atsidurs sveikatos priežiūros sistema, finansų sritis, valstybių vyriausybės[6]. Būtent todėl svarbu apdairiai elgtis interneto erdvėje su delikačia ir privačia asmenine informacija. Pavyzdžiui, aktyvus informacijos apie ligas ieškojimas interneto platybėse, hakeriams jau signalizuoja asmens sveikatos būklę, gali būti bandoma įsiveržti į sveikatos apsaugos duomenų bazes, o įstaigos gali būti šantažuojamos.</p>
<p>Praėjusių metų pratybose dalyvavęs buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleiras kalbėjo ir apie skaitmeninės tapatybės apsaugą. Kaip skelbia „sociable.co", buvo užsiminta, jog šioji tapatybė registruoja viską, ką darome internete, įskaitant tai, ką dalinamės socialiniuose tinkluose. Tai gali būti kertinė informacija, tokia pat svarbi kaip asmens dokumentas ar asmens kodas.</p>
<p>Tai nerimą kelianti naujiena, nes dėka skaitmenizacijos procesų, vis daugiau žmonių neapdairiai dalinasi savo asmenine informacija, iš pirmo žvilgsnio net neturėdami tokių tikslų. Paieškos apie maitinimo įstaigas jau gali daug ką išduoti apie asmens įpročius, net gyvenamą vietą. Be kita ko, dažniausi paieškų raktažodžiai tiesiogiai koreliuoja ir su mus pasiekiančia reklama, kuri vėliau gali tapti patogiu įrankiu hakeriams, kurie mūsų susidomėjimu viena ar kita tema pasinaudos užgrobiant mūsų asmeninius duomenis.</p>
<p>Šiuo atveju, puikias įžvalgas jau baigiamosiose mokymų kalbose pateikė BBC žurnalistai Nikas Gowingas ir Vladimiras Pozneris, kurie akcentavo kritinio mąstymo stoką. Kaip rašo „sociable.co", žurnalistai apibendrino, jog eilinis žmogus nėra pajėgus pats kritiškai mąstyti, įvertinti gaunamą informaciją ir dažniausiai tiesiog aklai praryja bet kokią gaunamą žinią, jos neanalizavęs. Būtent tai skatina netikrų naujienų plitimą. Iš ties, kritinio mąstymo stoką mes galime tiesiogiai susieti su viską apimančia skaitmenizaciją. Mąstyti tenka vis rečiau, nes tai už mus daro technologijos, visuomet gelbsti internetas ir visagalis „Google". </p>
<p>Ar tai yra gerai, ar blogai, tikriausiai yra požiūrio į šiandienos pasaulį reikalas, tačiau neginčytina yra tai, jog nenaudodami savųjų smegenų, mes prarandame budrumą pavojams, kuriuos mums atneša tos pačios technologijos. Akivaizdu, jog kibernetinės atakos tampa realia grėsme ir gali tapti sekančios didžiulės pasaulinės krizės priežastimi. Siekiant apsaugoti save ir savo artimuosius, turime atsitraukti ir gerai įvertinti savo ryšį su mus supančiais išmaniaisiais įrenginiais: ar jie yra mūsų pagalbininkai, o gal mes, visiškai nepastebint ir nejučiomis, jau tapome jų įrankiais? Atsakyti į tai galime tik kiekvienas sau.</p>
