Transplantacija tarp gyvūnų ir žmonių greitai bus įmanoma: kiaulės organai jau sėkmingai išlieka žmogaus kūne
Gyvūnų organų transplantacija žmonėms, dar vadinama ksenotransplantacija, yra didelio susidomėjimo ir aktyvių mokslinių tyrimų objektas medicinos bendruomenėje. Tai galimas sprendimas, kaip išspręsti nuolatinį transplantacijai skirtų žmogaus organų trūkumą. Tačiau pats procesas ir jo apibūdinimas bei technologija skamba šiurpiai.
Tai galėtų padėti žmonėms gyventi ilgiau ir net po sunkios ligos atsigauti ir gyventi dar bent keletą metų. Tačiau vien pats faktas, kad tai gyvūnų organai sukelia pasibjaurėjimą. Senas metodas kai dializės metodu valomas kraujas naudojantis kiaulės kepenimis ar visu kūnu jau sukelia nemalonius pojūčius apie jį pagalvojus. Ne kiekvienas tam pasiruošęs. Ksenotransplantacija tai organų, audinių ar ląstelių perkėlimo iš vienos rūšies į kitą, ypač iš gyvūnų į žmones, procesas[1].
Tai gali tapti gyvybę gelbstinčia alternatyva pacientams, laukiantiems žmogaus organų donoro, ir gerokai sutrumpinti laukimo laiką. Šias inovacijas padėjo pasiekti genų mokslas. Genų inžinerijos pažanga leido modifikuoti gyvūnų, pavyzdžiui, kiaulių, organus taip, kad jie būtų geriau suderinami su žmogaus organizmu. Tai sumažina atmetimo riziką, kuri yra didelė transplantacijos kliūtis.
Imunosupresinė terapija reikalinga tokiam procesui ir jo sėkmei užtikrinti. Kaip ir transplantuojant iš žmogaus žmogui, pacientams, gaunantiems gyvūno organą, reikės imunosupresinių vaistų, kad būtų išvengta atmetimo. Kruopščiai stebint ir taikant vaistų vartojimo režimą galima palaikyti organo funkciją žmogaus organizme[2].
Genų modifikacija ir eksperimentinės stadijos veda ksenotransplantaciją tolyn
Etiška ūkininkavimo praktika gali lemti tokių transplantacijos procesų sėkmę. Norint užtikrinti gyvūnų gerovę ir organų saugą, reikia humaniškos ir etiškos ūkininkavimo praktikos. Ksenotransplantacija vis dar yra eksperimentinės stadijos, tačiau padaryta didelė pažanga.
Moksliniai tyrimai tobulėja ir šios technologijos juda vis toliau iki mokslinių bandymų. Įvairiais bandymais gyvūnų organai buvo sėkmingai persodinti nežmoginiams primatams, o rezultatai buvo daug žadantys. Kai kurios iš šių transplantacijų truko kelis mėnesius, o tai rodo, kad jos gali būti gyvybingos.
Pirmieji bandymai su žmonėmis prasidėjo neseniai. Pastaraisiais metais reguliavimo institucijos patvirtino pirmuosius klinikinius ksenotransplantacijos žmonėms tyrimus. Pirmieji rezultatai buvo daug žadantys, nors ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas.
Genetinės modifikacijos procesai suteikia daug galimybių, bet taip pat ir reikalauja daug gilinimosi. Kiaulių genetinių modifikacijų tyrimai leido padidinti jų biologinį suderinamumą su žmonėmis[3]. Pavyzdžiui, mokslininkai sėkmingai redagavo kiaulių genus, kad pašalintų tam tikrus cukrus, kurie gali sukelti žmonių atmetimą.
Tačiau ksenotransplantacija kelia išskirtinių etinių problemų:
- Gyvūnų gerovė: Reikia atsižvelgti į transplantacijai naudojamų gyvūnų gerovę, įskaitant jų gyvenimo sąlygas ir organų paėmimo būdą.
- Galimas pavojus sveikatai: Galimybė perduoti gyvūnų ligas žmonėms (zoonozės) yra didelė problema, dėl kurios reikia griežtai tikrinti ir stebėti.
- Socialinės ir kultūrinės problemos: Religiniai, kultūriniai ir asmeniniai įsitikinimai gali turėti įtakos žmonių požiūriui į gyvūno organo gavimą.
Genetiškai modifikuoti kiaulių organai išlieka žmogaus kūne mėnesiais
Niujorko universiteto chirurgai sėkmingai persodino genetiškai modifikuotos kiaulės inkstą žmogui, kuriam diagnozuota smegenų mirtis. Inkstas normaliai funkcionavo daugiau nei mėnesį, o tai yra reikšmingas žingsnis į priekį siekiant, kad gyvūnų organus būtų galima panaudoti gyviems žmonėms[4].
Mokslininkai, siekiantys, kad gyvūnų organai taptų žmonių gyvybes gelbstinčiu sprendimu, lenktyniauja visame pasaulyje. Naudojant tyrimams paaukotus organus kaip bandomuosius objektus, tokie eksperimentai suteikia precedento neturinčių įžvalgų apie tokio metodo pritaikomumą.
Šis neseniai tyrėjų paskelbtas pranešimas tai rekordas pagal tai, kiek laiko kiaulės inkstas veikė žmogaus organizme, o tyrimą ketinama tęsti dar mėnesį. NYU Langone transplantacijos instituto direktorius daktaras Robert Montgomery teigiamai pakomentavo rezultatus, pabrėždamas, kad organas veikė panašiai kaip žmogaus inkstas ir netgi viršijo lūkesčius. Per liepos 14 d. atliktą procedūrą kiaulės inkstas iškart po persodinimo pradėjo gaminti šlapimą.
57 metų paciento, Maurice Miller iš Niujorko šeima sutiko, kad jo kūnas būtų panaudotas eksperimentui, įkvėpta galimybės sumažinti nuolatinį transplantuojamų organų trūkumą. Gyvūnų transplantacija žmogui istoriškai buvo sudėtinga dėl žmogaus organizmo imuninės sistemos, kuri puola svetimus audinius. Tačiau dabar mokslininkai naudoja genetiškai modifikuotas kiaules, kad jų organai būtų labiau suderinami su žmogaus organais.
Ne pirmas kartas kai kiaulės organas veikia žmogaus kūne, bet vienas sėkmingiausių
Praėjusiais metais genų modifikuota kiaulės širdis buvo persodinta pacientui, kuris išgyveno du mėnesius, kol organas nesuveikė, ir tai buvo vertinga pamoka būsimiems bandymams. JAV maisto ir vaistų administracija svarsto galimybę leisti atlikti kiaulės širdies ar inksto transplantacijos tyrimus su savanoriais pacientais. Niujorko universiteto eksperimentas yra vienas iš keleto neseniai atliktų klinikinių bandymų[5].
Alabamos Birmingemo universitetas pranešė apie sėkmingą kiaulių inkstų poros transplantaciją, kuri septynias dienas normaliai funkcionavo kito donoro kūne. Inkstų efektyvumą užtikrinant gyvybę palaikančias funkcijas pabrėžė daktaras Jayme Locke. Jungtinėse Valstijose transplantacijos laukia daugiau nei 100 000 pacientų, o tūkstančiai jų kasmet miršta.
Šie ilgalaikiai eksperimentai su kiaulių organais yra labai svarbūs siekiant suprasti, kaip jie reaguoja į žmogaus imuninę sistemą ir koks yra tikrasis jų potencialas sprendžiant organų trūkumo krizę. Dr. Adamas Griesemeris ir daktaras Džefris Sternas dalyvavo paimant kiaulių inkstus iš Virdžinijoje įsikūrusios bendrovės, kurioje laikomos genetiškai modifikuotos kiaulės.
Jų kelionė atgal į Niujorko universitetą buvo puikiai suplanuota, o transplantacija atlikta sėkmingai, kas komandai sukėlė ir jaudulį, ir palengvėjimą. Išlieka keletas etinių klausimų, pavyzdžiui, šių eksperimentų trukmė ir galimas poveikis gedinčioms šeimoms. Donoro kūno stabilumas, visuomenės švietimas ir pritarimas ksenotransplantacijai yra kiti spręstini uždaviniai.
Nors tyrimai teikia vilčių, tokie ekspertai kaip daktaras Muhammadas Mohiuddinas iš Merilendo universiteto įspėja, kad dar daug ką reikia suprasti apie tai, kaip mirusiojo kūno reakcija į kiaulės organą atspindės gyvo paciento reakciją. Šių tyrimų pažanga teikia vilties ir yra svarbus žingsnis demistifikuojant ksenotransplantaciją, užtikrinant, kad visuomenė bus pasirengusi, kai ateis laikas bandyti transplantuoti organus gyviems pacientams.
Ksenotransplantacijos ateitį lems naujausių mokslo pasiekimų, etinių sumetimų ir visuomenės pritarimo derinys. Toliau atskleidžiant šio novatoriško sprendimo potencialą, nuolatinis mokslininkų, etikos specialistų, politikos formuotojų ir plačiosios visuomenės dialogas ir bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ksenotransplantacija taptų saugia ir visuotinai pripažinta praktika.
