Perestroika: Didžiausia XX amžiaus (KGB) Apgaulė?

XX amžiaus pabaiga buvo laikotarpis, kuris į istoriją įėjo kaip Šaltojo karo pabaiga. Vakarų pasaulis triumfavo – Sovietų Sąjungos „griūtis“, komunizmo atsisakymas ir demokratijos sklaida atrodė neišvengiami. Tačiau ar tikrai tai buvo natūrali istorijos eiga? Buvęs KGB agentas Anatolijus Golitsynas, perbėgęs į Vakarus, pateikė šokiruojančią alternatyvą: visa tai – apgaulė, sukurta siekiant įgyvendinti ilgalaikį Sovietų Sąjungos strateginį planą.

Perestroika: Tikros Reformos ar Strateginis Melas?

1980-ųjų pabaigoje Michailo Gorbačiovo inicijuota perestroika pasauliui atrodė kaip Sovietų Sąjungos atvirumo ir reformų pradžia. Dezinformacijos ekspertas Golitsynas savo knygose „New Lies for Old“ (1990) ir „The Perestroika Deception“ (1995) argumentavo, kad perestroika buvo niekas kita kaip Sovietų Sąjungos strateginis manevras, skirtas apgauti Vakarus ir įtvirtinti savo globalią įtaką.

Jo teigimu, perestroika ir tariamos reformos buvo gerai suplanuota strategija, siekiant:

1. Suklaidinti Vakarus, pateikiant Sovietų Sąjungą kaip reformuojančią ir nusiginkluojančią valstybę.

2. Pritraukti ekonominę ir technologinę pagalbą iš Vakarų.

3. Skaldyti NATO ir silpninti Vakarų karinį bei politinį dominavimą.

Golitsynas teigia, kad tariamas Sovietų Sąjungos žlugimas buvo ne staigus režimo krachas, bet strategiškai kontroliuotas procesas. Nors komunistinės vėliavos buvo nuleistos, esminės struktūros – slaptosios tarnybos, politiniai tinklai ir įtaka – liko.

—

Baltijos šalys: Eksperimentinė Manipuliacijos Zona

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, užėmė ypatingą vietą šioje strategijoje. Golitsynas argumentuoja, kad Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimai, nors ir atrodė autentiški, buvo dalis Sovietų Sąjungos plano sukurti iliuziją apie taikią demokratizaciją. Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo svarbiomis propagandinėmis priemonėmis, skirtomis parodyti, kad Sovietų Sąjunga leidžia šalims atsiskirti be prievartos.

Tačiau realybė, pasak Golitsyno, buvo kita – net po nepriklausomybės atkūrimo, daugelis senų sovietinių struktūrų išliko aktyvios. Per paslėptą įtaką ir politinius tinklus, Sovietų Sąjunga siekė išlaikyti savo geopolitinę kontrolę regione.

—

Vakarų pasaulio klaidos

Golitsyno kritika buvo ypač nukreipta į Vakarų vyriausybes ir žvalgybą. Jis teigė, kad Vakarų lyderiai neįvertino Sovietų Sąjungos strateginio mąstymo ir buvo pernelyg linkę manyti, jog komunistiniai režimai natūraliai griūna. Vakarų euforija dėl demokratizacijos ir perestroikos neleido pastebėti, kad tikroji kontrolė niekur nedingo.

—

Galutinis Tikslas: Nauja Globali Tvarka

Golitsynas argumentavo, kad Sovietų Sąjungos ilgalaikės strategijos galutinis tikslas buvo ne tik Vakarų pasaulio susilpninimas, bet ir globalios kolektyvistinės sistemos sukūrimas. Ši sistema turėjo veikti per tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga, kuriose nacionalinės valstybės būtų pamažu pakeičiamos centralizuotu valdymu. Sovietų Sąjungos strategai tikėjosi, kad šis procesas padės komunizmui triumfuoti ne per karą, o per subtilias manipuliacijas.

—

Ar buvęs KGB agentas Golitsynas buvo teisus?

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo Sovietų Sąjungos griūties, Golitsyno teorijos vis dar kelia diskusijas. Rusijos geopolitinės ambicijos, Kinijos komunizmo klestėjimas ir tarptautinės sistemos centralizacija leidžia kai kuriems manyti, kad Golitsynas buvo įžvalgus. Tačiau kiti kritikai teigia, kad jo požiūris buvo pernelyg spekuliatyvus ir nepagrįstas faktais.

Nepaisant to, Golitsyno analizė siūlo svarbią pamoką: politikos pasaulyje paviršutiniškai atrodantys pokyčiai gali slėpti daug gilesnius strateginius tikslus. Demokratija, laisvė ir Vakarų vertybės vis dar išlieka svarbiausiais pasaulinės politikos principais, tačiau jų apsauga reikalauja budrumo ir supratimo apie galimą manipuliaciją.

—

Išvada

Perestroika ir Sovietų Sąjungos žlugimas simbolizavo viltį ir pokyčius, tačiau, kaip rodo Golitsyno teorijos, istorija gali būti sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei jo įžvalgos teisingos, Vakarų triumfas Šaltojo karo pabaigoje gali būti tik didesnės strateginės apgaulės dalis – planas, kuris dar nėra pilnai išsipildęs.

—

Esminiai klausimai

Ar gali būti, kad vis dar esame didelio Sovietų sąjungos plano dalis?

Ar gali būti, kad veikiančių KGB ir kitų užsienio tarnybų agentų įtaka paaiškina tai, kas vyksta Lietuvoje?

Įtarimus kelia: sąjūdžio laikais į komunistų partiją įstojęs ir dabar prezidentu išrinktas G. Nausėda; Senelio Landsbergio biografija; Paskutinio dešimtmečio valdžios veiksmai kurių „kova” su Rusija nešė naudą Rusijai ir nuostolius Lietuvai (pvz. Belaruskali); Didžiulis pasipriešinimas siekiant paviešinti buvusių KGB agentų sąrašą; Konservatorių partijos narys kuris prokurorų įtariamas šnipinėjimu.

Jei sistema neleidžia išslaptinti buvusių KGB agentų, tai kas valdo sistemą? KGB?

Šaltiniai:

„New lies for old” (1990)

„The Perestroika Deception” (1995)

LRT.lt ir Visa internete laisvai prieinama informacija.

Youtube kanalai ir laidos: „OpTV”, „KitaipTV”, „Iš kiemo pusės”, „Komentaras TV”, „Stuff they don’t want You to know”.

Straipsnis parašytas dirbtinio intelekto remiantis straipsnyje minimais šaltiniais…