Trumpesnę darbo savaitę taikiusios įmonės gavo daugiau naudų nei to nedariusios
Moksliškai įrodyta, kad ilgas darbo laikas tikrai neprisideda prie žmogaus sveikatos gerinimo, o štai šiuolaikinį perdegimą padėtų išspręsti sutrumpinta darbo savaitė – nuo penkių iki keturių dienų. Kai kurios įmonės jau griebiasi tokių sprendimų siekdamos pagerinti darbo efektyvumą, o toks sprendimas jau ne svetimas ir Lietuvoje – išlygomis jau gali pasinaudoti valstybinių įstaigų darbuotojai, auginantys mažamečius.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad keturių dienų darbo savaitė gali būti labai naudinga darbuotojų sveikatai. Tyrime dalyvavo 61 įmonė, kurioje iš viso dirbo apie 2 900 darbuotojų, nuo 2022 m. birželio-gruodžio mėnesių nusprendusi įvesti trumpesnę darbo savaitę[1].
Tyrime dalyvavusios įmonės galėjo laisvai nusistatyti savo darbo grafikus, jei per šešių mėnesių bandomąjį laikotarpį sutrumpino darbo valandas nemažindamos darbo užmokesčio.
Nustatyta, kad trumpesnės darbo valandos turėjo nemažai privalumų – trumpesnę darbo savaitę turėję darbuotojai pasižymėjo geresne bendra savijauta, jie susidūrė su mažesniu stresu ir perdegimu, buvo fiksuota geresnė psichikos sveikata, geresnis miegas, jie turėjo daugiau laiko mankštai ir laisvalaikiui.
Tyrimo duomenimis, 40 % darbuotojų teigė, kad apskritai jaučiasi geriau, o 96 % darbuotojų pasibaigus bandymui pirmenybę teikė keturių dienų darbo savaitės grafikui. Bandymas taip pat buvo naudingas darbdaviams, nes pajamos padidėjo apie 1 %, taip pat sumažėjo darbuotojų kaita ir pravaikštos.
Tyrimą prižiūrėjo Bostono koledžo ir Kembridžo universiteto mokslininkai, kurie atliko dalyvių apklausas, rinko duomenis ir atliko analizę. Organizacijos „4 Day Week Global“ akademinės valdybos narė, Bostono koledžo sociologijos profesorė Juliet Schor teigė, kad COVID-19 pandemija padėjo pastūmėti darbdavius bei darbuotojus prie tokių sprendimų paieškų.
Ji pridūrė, kad darbdaviai, norėdami suvokti trumpesnės darbo savaitės naudą, turi sutelkti dėmesį į visą organizaciją, o ne į atskirų asmenų produktyvumą.
Tyrimo dalyviai atskleidė, kaip sutrumpinta darbo savaitė paveikė jų asmeninį gyvenimą
Tyrime dalyvavę asmenys, kurių darbo savaitę buvo sutrumpinta iki 4 dienų, neslėpė teigiamos ilgesnio savaitgalio naudos. Štai viena 27-erių dalyvė Cara Froggat tikino, kad dviejų dienų savaitgalis yra per trumpas poilsiui, mat didžiąją laiko dalį „suryja“ namų tvarkymas, maisto pirkimas, jo gaminimas ir pan.[2].
Ji patikino, kad ilgesnis laisvų dienų skaičius savaitėje padėjo jai tapti produktyvesnei, išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvalaikio ir namų ruošos darbų.
Dienraštis „The Independent“ taip pat susisiekė su vienos paskolas teikiančios bendrovės darbuotoja, teigusia, kad keturių dienų savaitė maždaug 5 procentais padidino biuro našumą ir padidino darbo bei gyvenimo efektyvumą.
Tyrime taip pat dalyvavęs 31-erių vyras taip pat teigė, kad toks sprendimas įmonę privertė ieškoti efektyvesnių sprendimų darbo procesuose.
Tėvai, dirbantys valstybinėse įstaigose ir auginantys mažamečius, taip pat dirbs trumpiau
Trumpesnė darbo savaitė nėra jokia naujiena ir Lietuvoje – dar pernai metais Seimas pritarė siūlymui, kad nuo 2023 metų valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų amžiaus, galėtų dirbti keturias darbo dienas per savaitę vietoje penkių arba 32 valandas per savaitę jiems mokant vidutinį darbo užmokestį[3].
Kol kas tokie pokyčiai nepalies privataus sektoriaus darbuotojų, ką labiausiai akcentavo ir opozicijai priklausantys parlamentarai, mat visiems mažamečius auginantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to – viešajame ar privačiajame sektoriuje jie dirba, turi būti suteiktos vienodos sąlygos.
„Garantija taikoma valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams.
Toks teisinis reguliavimas priimtas tam, kad paskatintų darbuotojus grįžti anksčiau į darbą, neprarandant kvalifikacijos ir ryšio su darboviete, o kartu leistų veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką“, – sprendimą argumentavo Valstybinė darbo inspekcija[4].
