<h2>Seimas pritarė 4 dienų darbo savaitei auginantiems vaikus</h2>
<p>Lietuvoje vaikus auginti bus lengviau tik valdininkams. Privilegiją derinti karjerą su vaikų auginimu, daugiau laiko praleisti su mažyliais ir nuo to nenukentėti finansiškai galės tik dirbantys valstybiniame sektoriuje. Kai kurie ekonomistai kritikuoja tokį sprendimą ir stebisi, kaip viešajame sektoriuje gali nebūti tiek darbo, kad net ketinama leisti daliai darbuotojų pasiimti papildomą laisvą dieną savaitėje ir už ją mokėti kaip už darbo dieną? Gal tuomet metas būtų kelti klausimą, ar nereikėtų mažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičiaus? Be to, tokios išskirtinės sąlygos viešajame sektoriuje diskriminuoja privatų verslą. Jei privatus verslas norėtų savo darbuotojams suteikti tokią prabangą, nuostoliai, patirti dėl sutrumpintos savaitės gultų išimtinai ant pačios įmonės pečių.</p>
<p>Nepaisant kritikos, antradienį po svarstymo Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siekiama jau nuo kitų metų pradžios sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams derinti darbą ir vaiko priežiūrą. Jei asmuo iš vaiko priežiūros atostogų grįžtų anksčiau, jo darbo savaitė sutrumpėtų iki 4 dienų arba 32 valandų per savaitę iki kol vaikui sukaks treji, o atlyginimas nuo to nesumažėtų. </p>
<p>Teigiama, kad tokių pokyčių imamasi siekiant sumažinti socialinę ir profesinę atskirtį tarp vyrų ir moterų, kurios sugrįžusios po vaiko priežiūros atostogų dažnai sunkiai integruojasi greta vyrų. Akcentuojama, kad toks sprendimas leistų ne tik neprarasti kvalifikacinių gebėjimų, bet ir išlaikyti ryšį su darboviete ir tuo pačiu veiksmingai prižiūrėti mažametį vaiką.</p>
<p>Šis klausimas yra vienas iš Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamo šeimų paketo projekto. Pačios Seimo vadovės teigimu, dėl vaiko auginimo Lietuvoje susidaro nemenkas atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Vyrai Lietuvoje uždirba net 16 proc. daugiau nei moterys, o šios, grįžusios iš vaiko priežiūros atostogų, dažnai taip ir nebepaveja vyriškos lyties atstovų.</p>
<blockquote>
<p>„Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos tam turi pertrauka, kurią dažnu atveju moteris turi karjeroje dėl motinystės, dėl vaiko priežiūros. Kai moteris grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, jai tenka dėl darbo užmokesčio dydžio vytis kolegas vyrus ir labai dažnai tas procesas užtrunka iki pat pensijos. Šią problemą būtų galima spręsti efektyviau, kuriant teisinį mechanizmą, kuris skatintų grįžti anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų į darbą, taip tiesiog sukuriant alternatyvą tiems, kurie norėtų ja pasinaudoti. Ir vienu iš tokių teisinių mechanizmų instrumentų ir galėtų būti mūsų siūloma sutrumpinta darbo norma“, – anksčiau atkreipė dėmesį V. Čmilytė-Nielsen[1].</p>
</blockquote>
<p>Už šiuos įstatymo pakeitimus po svarstymo balsavo 74 Seimo nariai ir susilaikė 42 parlamentarai. Galiausiai pakeitimams buvo pritarta, tačiau, kad šie būtų priimti, Seimas turės balsuoti antrą kartą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-32.png" alt="" /></p>
<h2>Iniciatyvą laimina ne visi – o kas už juos dirbs?</h2>
<p>Tuo tarpu tokia iniciatyva, jei būtų pradėta viešajame sektoriuje, tikintis, kad kaip virusas išplis ir privačiame, darbdavių vertinama su neigiamu prieskoniu. Juk dirbti už „atostogaujančius“ darbuotojus kažkam tai teks. Žinoma, didesnis krūvis už tą laisvą dieną teks vaikų neturintiems kolegoms. Kad toks pasiūlymas nėra sąžiningas jų atžvilgiu, prabilo ir UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.</p>
<p>Anot jos, tikrai motyvuotų ir darbo sąlygomis patenkintų darbuotojų skatinti papildomais „bonusais“ esą nereikia, mat šie ir taip grįžta į darbą neleidžiant visų trejų metų vaiko priežiūros atostogose. Todėl svarbiausias aspektas, pasak I. Genytės-Pikčienės, darbovietėje turėtų būti atlyginimas, mat tik tėvų finansinis užtikrintumas gerina šalies demografinę padėtį, o ne papildoma laisva diena savaitėje[3].</p>
<blockquote>
<p>Ekonomistė teigė nesuprantanti, kaip viešajame sektoriuje gali nebūti tiek darbo, kad net leisti daliai darbuotojų pasiimti papildomą laisvą dieną savaitėje: „Tokiu atveju galbūt apskritai reikėtų mažinti darbuotojų skaičių“, – svarstė ji[3].</p>
</blockquote>
<p>I. Genytės-Pikčienės teigimu, Lietuvoje ir taip yra sudarytos palankios sąlygos vaikų auginimui, tad reikalauti papildomų sąlygų – nederėtų, juk dirbti kažkam tai reiks. Anot jos, svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas darboviečių lankstumui, o ne „iš viršaus nuleistam reikalavimui“ – juk turėdami tokią progą, darbuotojai tikrai ja pasinaudos ir dauguma neliks dirbti penktąją dieną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbas-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Idėja gera, bet dar turi būti tobulinama</h2>
<p>Kritikos dabartiniam siūlymui turėjo ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, mat Darbo kodekse neturėtų būti taikoma išimtis tik valstybinio sektoriaus darbuotojams – sąlygos turėtų būti vienodos tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose[6].</p>
<p>Jam pritarė ir bendrapartietis Linas Kukuraitis, kurio nuomone, tokiais siūlymais yra diskriminuojamos šeimos, dirbančios privačiuosiuose sektoriuose, o pagal Darbo kodekso principą darbuotojams esą turėtų būti suteikiamos lygios galimybės[6].</p>
<p>Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas nors ir pritarė, kad darbuotojams turėtų būti suteikiamos lygios galimybės, laikėsi pozicijos, kad tokį projektą įgyvendinti derėtų pradedant nuo viešojo sektoriaus, nes reikės spręsti darbuotojų, pavyzdžiui, medikų pavadavimo klausimą[6].</p>
<p>Kita vertus, projektą palaimino Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė. Anot jos, teisėsaugos pareigūno profesija tampa vis labiau populiari tarp moterų, o bendras vyrų skaičius policijoje siekia maždaug 42 proc. Tad toks darbo laiko normavimas ir galimybė profesiją suderinti su karjera – sveikintinas žingsnis[7].</p>
<p>LTPF taipogi išreiškė poziciją, kad nuostatos dėl 32 valandų per savaitę darbo laiko normos turi būti įtvirtintos ir Vidaus tarnybos statute.</p>
<p>Visgi V. Čmilytė-Nielsen siūlomo įstatymo pakeitimo kritikams atkirto, kad trumpesnė darbo savaitė toli gražu nėra naujos alternatyvos auginantiems mažamečius sukūrimas. Priešingai, tai priemonė, kuria galės pasinaudoti asmuo, nusprendęs nebūti dvejus metus vaiko priežiūros atostogose, o į darbą sugrįžti greičiau[8].</p>
<p>Parlamento vadovė taip pat teigė, jog iš vaiko priežiūros atostogų sugrįžtant anksčiau, darbdavys nepatirtų didelių nuostolių, mat vaiko priežiūros išmokos pinigų sutaupymas leistų kompensuoti galimus įstaigų praradimus dėl trumpesnės darbo savaitės. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau privačioms įmonėms, anot V. Čmilytės-Nielsen, galiotų kiek kitokia tvarka – nuostoliai, patirti dėl sutrumpintos savaitės gultų išimtinai ant pačios įmonės pečių.</p>
</blockquote>
<p>Primename, kad viešojo sektoriaus darbuotojams svarstoma ir kitais būdais sumažinti vaiko priežiūros naštą. Praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė pataisoms, viešosiose įstaigose įteisinančioms vaiko kambarius[9]. </p>
