Vyriausybė norėjo atšaukti vadovų kadencijų limitus
Šalies Vyriausybei, panašu, sunku dirbti nuosekliai – vieną akimirką ji pasisako už įstatymo pataisas, siūlančias leisti vadovams dirbti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės, o kitą, kai balsavimas dėl tokio įstatymo pasiekia Seimo salę, staiga persigalvoja ir pakeitę giesmelę nubalsuoja „prieš“.
Dar 2018 metais buvo priimtos įstatymo pataisos, kurios savivaldybių ir valstybės valdomų įmonių vadovams apribojo laiką, kurį galima eiti vienos ir tos pačios įstaigos vadovo pareigas. Nuspręsta, kad vadovas yra renkamas vienai 5 metų kadencijai ir vadovauti gali ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Dabar Seime grupė parlamentarų teikė įstatymo pataisas, siūlančias leisti vadovams dirbti ir ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Kaip sakė pataisų iniciatoriai, dabar valstybinės ar savivaldybei priklausančios įstaigos vadovas negali tęsti darbo, neatsižvelgiant į jo darbo rezultatus, ilgiau nei 10 metų iš eilės. Nurodoma, kad EBPO rekomendacijose Lietuvai siūloma atsisakyti kadencijų skaičiaus ribojimo.
Vyriausybė šioms pataisoms pritarė, tad jos nukeliavo į Seimo salę.
„Vyriausybės pozicija – iš esmės pritarti Seimo narių siūlomiems įstatymų pakeitimams atliepia EBPO rekomendaciją dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo atsisakymo“, – nurodė Ekonomikos ir inovacijų ministerija[1].
Balsuojant Seime, ministrai vadovų kadencijų ilginti jau nebenorėjo
Tačiau kai prisireikė už pataisas balsuoti Seime, nutiko kuriozinė situaciją – prieš tai pataisas patvirtinusi Vyriausybė, kitaip tariant, ministrai, balsavimo metu jau pabruko uodegas ir nubalsavo priešingai.
Pataisų iniciatorius konservatorius Antanas Čepononis ministrus išvadino „išsigandėlių kompanija“.
„Tai tiesiog išsigandėlių tam tikra kompanija. Kada viešoj erdvėj pasirodė tam tikros abejonės, tie patys ministrai – kaip stručiai galva į smėlį ir čia manęs gal ir nebuvo, gal aš nedalyvavau, gal aš dabar jau nebepritariu. Jeigu Vyriausybė pritarė vieną kartą, tai turi pritarti ir antrą kartą, arba reikia nepritarti iš karto. Jeigu būtų buvę kažkokių klausimų ar neaiškumų, prieš Vyriausybės išvados teikimą galėjo teikti man paklausimus, aš būčiau dar [kažką] pasakęs. Ne vien aš todėl, kad ir komitetas buvo, ir 18 berods pasirašiusių“, – sakė parlamentaras[2].
Siūlymą riboti kadencijas pateikė tuometinė prezidentė D. Grybauskaitė
Dar 2017 metais tuometinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė siekė riboti valstybės valdomų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsią viešojo sektoriaus skaidrinimą, siūlydama nutraukti amžinų vadovų tradicijas“, – tuomet aiškino prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.
Anot patarėjos, D. Grybauskaitės nuomone valstybės įmonės negali būti giminių įdarbinimo agentūromis, partijų maitinimo piniginėmis ar užuovėja politikams, kokiais tapo „Lietuvos geležinkeliai“. Šalies vadovės teigimu, nepakeičiami vadovai susigyvena su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą.
„Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai. Todėl prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba“, – teigė L. Antanavičienė[3].
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kadencijų ribojimo siūlo atsisakyti
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai „Delfi“ yra sakę, kad niekada nesiūlė savivaldybių ar valstybinių įstaigų vadovų kadencijų ribojimų.
EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blumas sakė, kad Lietuvai jau kurį laiką primenama apie ribojimų nereikalingumą.
„Patvirtinu, kad EBPO niekada nerekomendavo Lietuvos Vyriausybei taikyti ribojimų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijoms”, – teigė analitikas.
Jis paaiškino, kad 2015 metais, prieš Lietuvai 2018 metais tampant EBPO nare, iš tiesų buvo atkreiptas dėmesys, kad VVĮ valdybos nebuvo efektyvios skiriant ar atleidžiant vadovus. Tuomet organizacija rekomendavo didinti valdybų efektyvumą, įtraukiant didesnį nepriklausomų narių skaičių.
„Kadencijų ribų nustatymas yra žingsnis priešinga kryptimi, nes riboja valdybos autonomiją prižiūrint ir skiriant vadovą“, – sakė D. Blumas.
Tuo tarpu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, prieš šešerius metus buvęs ūkio ministru, teigia, kad dabar siūlomi sprendimai yra blogos tvarkos grąžinimas.
„Labai keista, kad dabar norima žengti tą žingsnį atgal ir grįžti į tuos laikus, kai turėsime amžinus vadovus“, – „Delfi“ sakė Europos Komisijos narys[4].
Pasak A. Širinskienės, geri vadovai darbą rasti visada galės ir kitur
Mišrioje Seimo narių frakcijoje dirbanti Agnė Širinskienė teigė, kad panaikinus draudimą būtų „staiga grįžta į 2010-2016 metus“, kai įmonės buvo užvaldytos politinių partijų draugų, pažįstamų, kursiokų, klasiokų.
„O vadovavo asmenys, kurie vadovaudavo paskirti iš esmės iki gyvos galvos. Siūlau tų „iki gyvos galvos“ vadovų neįvesti ir išlaikyti tą kryptį, kuri buvo priimta 2017 metais nustatant, kad vis dėlto valstybės įmonėse, savivaldybių įmonėse vadovautų ir dirbtų tie vadovai, kurie yra paskiriami ribotoms kadencijoms“, – Seimo posėdyje kalbėjo politikė.
Pasak jos, gabūs ir geri vadybininkai, baigę kadenciją, pakeis darbą, išeis į kitą įmonę.
„Jis neabejotinai susiras tą darbą ir kitą įmonę, ir bus laukiamas kitur, o įmonės, neturėdamos amžinų vadovų, matyt, irgi turi galimybę šiek tiek lanksčiau dirbti ir inovatyviau žiūrėti į sprendimus“, – mano A. Širinskienė[5].
