- Astanoje vyko aukščiausio lygio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimai
- Rusiją ir Kiniją vienija bendra vizija ir tikslai
- Susitikimo mąstai signalizuoja Vakarų pozicijų silpnėjimą
- Azijos šalių sąjunga sėkmingai plečiasi ir ateina į Europą
Astanoje vyko aukščiausio lygio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengė derybas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime, kurį Maskva ir Pekinas laiko įrankiu atremti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų įtaką.[1]
V. Putinas ir Xi Jinpingas sėkmingai plečia ŠBO, kurį 2001 metais įkūrė Rusija, Kinija ir Centrinės Azijos šalys. Prie organizacijos jau prisijungė Indija, Iranas ir Pakistanas.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad V. Putinas trečiadienį planavo virtinę dvišalių susitikimų per ŠBO viršūnių susitikimą. Aukščiausiojo lygio susitikimas Kazachstano sostinėje Astanoje vyksta liepos 3–4 dienomis.
Prieš susitikimą su Xi Jinpingu V. Putinas susitiko su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdoğan), Pakistano ministru pirmininku Šabazu Šarifu (Shahbaz Sharif), taip pat su Azerbaidžano ir Mongolijos prezidentais Ilhamu Alijevu ir Uknaginu Kurelsuku (Ukhnaagiin Khurelsukh).[2]
Indija yra nurodžiusi, kad ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris vėliau šį mėnesį lankysis Maskvoje, viršūnių susitikime nedalyvaus. Vietoj to Indija atsiuntė užsienio reikalų ministrą Subramanjamą Jaišankarą (Subrahmanyam Jaishankar).
Rusiją ir Kiniją vienija bendra vizija ir tikslai
Rusija ir Kinija mano, kad ŠBO, kuria skatinamas bendras požiūris į išorės saugumo grėsmes, tokias kaip prekyba narkotikais ir kova su vidaus nestabilumu, yra priemonė savo įtakai visoje Azijoje stiprinti.
„ŠBO valstybių narių lyderiai aptarė dabartinę padėtį ir perspektyvas toliau gilinti daugiašalį bendradarbiavimą organizacijos viduje ir gerinti jos veiklą“, – nurodoma Kremliaus pareiškime.
Pernai vykusiame virtualiame viršūnių susitikime grupė išplatino pareiškimą, kuriame kritikavo vadinamąjį neigiamą „vienašališkos ir neribotos pasaulinių priešraketinės gynybos sistemų plėtros poveikį atskiroms šalims ar šalių grupėms“, tiesiogiai neminint NATO plėtros ir Vakarų karinės pagalbos Ukrainai. Šiemetiniame susitikime situacija Ukrainoje irgi buvo aptarta, tačiau, pasak Kremliaus, tai nebuvo svarbiausias klausimas. [3]
Kinija ir Rusija apie partnerystę be sienų paskelbė 2022 metų vasarį, kai V. Putinas apsilankė Pekine likus kelioms dienoms iki dešimčių tūkstančių karių siuntimo į Ukrainą. Nuo to laiko Xi Jinpingas ir V. Putinas tik sustiprino savo santykius.
Kinijos prezidentas likus kelioms valandoms iki susitikimo su V. Putinu, dalyvavo ceremonijoje su savo kolega iš Kazachstano Žomartu Kasymu Tokajevu, kad pažymėtų naujos krovinių siuntos išsiuntimą Trans-Kaspijos tarptautiniu transporto maršrutu.
Maršrutas prasideda Pietryčių Azijoje ir Kinijoje, eina per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Gruziją ir toliau į Europą. Vakarai aktyviai propaguoja šį maršrutą kaip alternatyvą sausumos tranzitui tarp Azijos ir Europos per Rusijos teritoriją.
Susitikimo mąstai signalizuoja Vakarų pozicijų silpnėjimą
Xi Jinpingas ir V. Putinas mano, kad JAV dominavimo pasaulyje era po Šaltojo karo yra praeitis. Jungtinės Valstijos Kiniją laiko pagrindine konkurente, o Rusiją – pagrindine grėsme tarp likusių pasaulio valstybių. Perrinkimo siekiantis, bet sunkiai erdvėje besiorientuojantis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidena) teigė, kad dabartinį šimtmetį apibrėš egzistencinė konfrontacija tarp demokratijų ir autokratijų.
JAV Xi Jinpingą ir V. Putiną laiko autokratais, kurie slopina žodžio laisvę ir griežtai kontroliuoja žiniasklaidą bei vidinę teismų sistemą. Dž. Baidenas Kinijos prezidentą pavadino „diktatoriumi“, o V. Putiną – „žudiku“. Pekinas ir Maskva pasmerkė Dž. Baideną už šiuos komentarus.
Baltarusija pirmą kartą dalyvaus viršūnių susitikime kaip visateisė organizacijos narė, organizacijos plėtra pasidžiaugė Kremlius.
Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja ir kitos valstybės, įskaitant Bahreiną, Kambodžą, Egiptą, Kuveitą, Mianmarą, Nepalą, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Į viršūnių susitikimą atvyko ir JT generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (António Guterres), kuriam šis vizitas buvo antroji organizacijos generalinio sekretoriaus kelionė į Kazachstaną.
Azijos šalių sąjunga sėkmingai plečiasi ir ateina į Europą
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) (rus. Шанхайская организация сотрудничества, ШОС, kin. 上海合作组织 (上合组织) Shànghǎi Hézuò Zǔzhī (Shàng Hé Zǔzhī), angl. Shanchai Cooperation Organization, SCO) – tarptautinė vyriausybinė organizacija, įkurta 2001 m. ir vienijanti daugiausiai Azijos valstybes. ŠBO skatina ekonominį, politinį ir gynybinį šalių narių bendradarbiavimą.[4]
Tikslai
Pagrindiniai ŠBO deklaruojami tikslai: stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir gerą kaimynystę, skatinti veiksmingą jų bendradarbiavimą politikos, prekybos ir ekonomikos, mokslo, technologijų ir kultūros, taip pat švietimo, energetikos, transporto, turizmo, aplinkosaugos ir kitose srityse, kartu užtikrinti ir palaikyti taiką, saugumą ir stabilumą regione, siekti demokratinės, teisingos ir racionalios naujos tarptautinės politinės ir ekonominės tvarkos.
ŠBO valstybės narės laikosi „Šanchajaus dvasios“ idėjos ir konsensuso bei abipusio pasitikėjimo, abipusiai naudingo bendradarbiavimo, lygybės, abipusių konsultacijų, pagarbos kultūrų įvairovei ir bendro vystymosi siekio principų, o išorėje - atvirumo, neprisijungimo ir nesitaikymo prie trečiųjų šalių principų.
Šalys narės: Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Rusija, Tadžikija, Uzbekija, Indija, Iranas, Pakistanas, Baltarusija.
Šalys turi ŠBO stebėtojų statusą: Afganistanas, Mongolija. Šešios šalys yra ŠBO dialogo partnerės: Armėnija, Azerbaidžanas, Kambodža, Nepalas, Turkija, Šri Lanka.
Veikla
Valstybių grupė rengia Eurazijos bloko valstybių aukščiausiojo lygio susitikimus. ŠBO įkūrimo deklaracija pasirašyta Šanchajuje 2001 m. birželio 15 d. Kaip visateisė tarptautinė organizacija ji funkcionuoja nuo 2004 m. sausio, kai įkurti nuolatiniai jos organai – sekretoriatas Pekine ir regioninė antiteroristinė struktūra Taškente. Netrukus stebėtoja į ją buvo priimta Mongolija (2004), vėliau – Iranas, Pakistanas ir Indija (2005). Svečių teisėmis dalyvauja Afganistanas, ASEAN, ir NVS.
