Neišlaikytas egzaminas gali sulaužyti jaunuolių gyvenimus
Lietuvos švietimo sistemai – šokas: nors valstybinį matematikos brandos egzaminą pasirinko laikyti rekordiškai mažas abiturientų skaičių, jo neišlaikė net 35 procentai jį pasirinkusių!
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė suskubo reikalauti egzamino užduočių analizės ir tvirtinti rezultatus tik ją atlikus, tačiau visuomenininkai į tai žiūri skeptiškai ir neatmeta, kad dabar tokiu būdu gali būti bandoma dirbtinai pagerinti šokiruojančius rezultatus užuot laiku pasimokius iš kritikos, kurios nei matematikos dalyko programai, nei visai švietimo pertvarkai tikrai nestinga.
Neišlaikytas valstybinis matematikos brandos egzaminas gali sulaužyti jaunuolių gyvenimus – be šio jie negalės stoti į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas. Be to, matematikos nemokanti karta po kelerių metų darys įtaką ir visam valstybės gyvenimui.
Rezultatus skelbs tik po papildomos analizės
„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus. Todėl paprašiau papildomos informacijos ir vertinimo, kad būtų išsiaiškintos priežastys, lemiančios tokius rezultatų svyravimus. Matematikos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dieną“, – sakė situaciją tokiu būdu užsimojusi gelbėti ministrė J. Šiugždinienė[1].
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė sakė, kad tokiems prastiems egzamino rezultatams turėjo įtakos karantinas, tačiau, pasak jos, tokie rezultatai nulemti ne tik nuotolinio mokymosi.
„Iš pokalbių su specialistais, programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema, tam įtakos vienareikšmiškai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų, tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro problemos esmę“, – komentavo NŠA vadovė[2].
Atsakomybę turėtų prisiimti egzamino užduočių rengėjai
Seimo Švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė atkreipė dėmesį, kad kalbos, jog VBE (valstybinio brados egzamino) užduotys neatitiko programos, negali būti praleistos pro ausis.
„Jau buvo naujos programos projekto neigiamas ekspertų įvertinimas. Ar padarytos išvados? O dabar valstybinis brandos egzaminas. Norėčiau paklausti matematikos mokytojų, ar tikrai 19.2, 23.3 ir 27 užduotys neatitinka programos? Jei taip, tai atsakomybę turi prisiimti NŠA direktorės pavaduotoja, kuri yra atsakinga už VBE. Juk tai nėra pirmas kartas. Turi būt pagaliau sutvarkyti VBE. Nevalia taip dirbti – juk tai susiję su abiturientų ateitimi“, – komentavo profesorė[3].
Brandos egzaminai yra politinė priemonė prastumti kokį naują „gelbėjimo planą“?
Ne vienerius metus matematikos egzaminų užduotis ruošęs matematikas Dainius Dzindzalieta patvirtino, kad minėtos užduotys neatitiko programos ir tikino galintis lengvai tą įrodyti.
„4 metus dalyvavau rengiant VBE užduotis, puikiai žinau programą ir galiu garantuoti, kad 19.2, 23.3 ir 27 užduotys yra neprograminės užduotys. Jei iškils poreikis, tą įrodysiu labai lengvai, nes matematika yra tikslusis mokslas ir čia nėra „galbūt“.
Beje, sutinku su teiginiu, jog neprogramines užduotis įmanoma išspręsti, bet tam reikia žinoti gerokai daugiau nei prašoma egzaminų programoje.
Licėjaus, Vilniaus Jėzuitų gimnazija, KTU gimnazija dėl to problemų neturėjo, bet jie ir atsirenka gabiausius mokinius, jiems nebūna per sunkių uždavinių praktiškai.
Kas galėtų paneigti galimybę, jog VBE yra politinė priemonė prastumti kokį naują „gelbėjimo planą“. Juk už egzaminus atsakinga NŠA dir. pavaduotoja labai sėkmingai kyla karjeros laiptais.
Negali būti, kad 2017 metais neišlaiko 5,7 %, pernai 17 %, o šiemet jau 35 %. Taip greitai mokinių žinių lygis nesikeičia“, – svarstė matematikas.
Problema egzamine, ar programoje?
Tuo tarpu teisininkas Dominykas Vanhara atkreipia dėmesį, kad neišlaikytas matematikos egzaminas parodo visų ankstesnių švietimo reformų rezultatus ir yra aiškus signalas centrinei valdžiai, kur reikia mesti visas pajėgas.
„Žodis katastrofa šioje situacijoje, mano subjektyviu vertinimu, yra gerokai per švelnus”, – sakė žinomas advokatas.
„Aš nemanau, kad didžioji dauguma šiųmetinių abiturientų užaugo sąmoningai norėdami nemokėti matematikos. Kaip ir tikrai nemanau, kad šiųmetiniai abiturientai yra kažkaip užkeiktai mažiau gabūs matematikai, nei baigę, pvz., 2017 metais, kai neišlaikiusių matematikos VBE, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, buvo vos 5 proc.
Kokia matematikos VBE reikšmė? Nelaikęs ar neišlaikęs matematikos VBE, abiturientas gali gauti atestatą, bet negali stoti į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose. Tai reiškia, kad iš tų apytikriai 10 000 abiturientų, kurie matematikos VBE nelaikė, vienas kitas jo nelaikė galbūt todėl, kad ketina stoti į užsienį. O absoliuti dauguma jo nelaikė todėl, kad puikiai suprato, kad šio egzamino neišlaikys, net jei jo nelaikius nebus galimybės nemokamai studijuoti Lietuvoje.
Na o iš laikiusių, 35 proc. neišlaikė. Kas reiškia, kad grubiai 60 proc. iš šiuometinių abiturientų, praleidę 12 metų mokyklos suole, užaugo matematiniais analfabetais, ir tik kiek daugiau nei 40 proc. abiturientų pademonstravo per 12 metų įgytas matematines žinias, kurios būtų pakankamos bent minimaliam praeinamam balui per matematikos VBE surinkti.
Ir ne, tai, kad 10 000 abiturientų išlaikė matematikos VBE, nereiškia, kad jie turi puikias ir ypač gilias matematines žinias. Jei neklystu, dalis matematikos VBE yra testas, kur reikia tik apibraukti teisingą atsakymą“, – komentavo teisininkas[4].
Ką visuomenei reiškia karta, nemokanti matematikos?
D. Vanhara akcentavo ir tai, ką visuomenei reiškia visa karta, kuri nemoka matematikos.
„Visų pirma, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skirti mokinius 12 metų mokinti mokykloje, buvo investuoti ne geriausiai. Švelniai tariant.
Visų antra, neturėdami net minimalių matematinių žinių ar turėdami jas minimalias, mokiniai negalės studijuoti šiuo metu rinkoje paklausiausių specialybių su didžiausiais vidutiniais atlyginimais.
IT – matematika būtina. Inžinerija – be matematikos nei žingsnio. Gamtos mokslai, medicina – matematika irgi yra reikalinga. O jei mokinys nemoka matematikos, klausimas, kaip jam einasi su fizika ar chemija?
Be matematikos lieka tik dalis socialinių mokslų ir humanitariniai mokslai. Kurie taip, irgi yra svarbūs, bet ne tiek, kad juos studijuotų visi abiturientai.
Trumpai tariant, ilgalaikėje perspektyvoje, turėsime labai daug norinčių būti valstybės tarnautojais ar fondų įsisavintojais per projektus, bet labai mažai tokių, kurie kurs realų produktą su kuo didesne pridėtine verte.
Trumpai tariant, kol visos valdžios pastangos yra skiriamos narkotikų legalizavimui, partnerystėms, Profesoriaus „įvadovinimui“, o šiais klausimais yra užimta visa Lietuvos viešoji erdvė, paraleliai vyksta procesai, kurie ilguoju laikotarpiu griaus Lietuvos ateitį. Ir niekam tai nei trupučio nerūpi“, – kirto D. Vanhara.
Neišlaikiusiųjų skaičių ministerija bandys dirbtinai sumažinti?
Ar gali būti, kad po papildomo vertinimo neišlaikiusiųjų matematikos egzamino sumažės?
„Kas bus toliau artimiausiu metu? Spėčiau, kad bus priimtas politinis sprendimas tyliai sumažinti praeinamo matematikos VBE balo ribą, ko dėka dalis tų neišlaikiusių abiturientų, kuriems geriau pagal tikimybių teoriją sekėsi spėlioti testo atsakymus, surinks minimalų balų skaičių, dėl ko neišlaikiusių skaičius bus dirbtinai sumažintas, o ministerija pasakys, kad taip, situacija nėra gera, bet būdavo ir blogiau…“, – svarsto D. Vanhara.
Aistras kursto ir istorijos egzaminas
Tačiau ne tik matematikos egzaminas šiemet kursto aistras. Nestinga ir pasipiktinusių, kad istorijos egzamine nebuvo klausimų apie moteris, kurių veikla buvo reikšminga Lietuvos istorijai.
Tačiau dėstytojas Vytautas Sinica įsitikinęs, kad tame nėra nieko keisto:
„Nematau nieko skandalingo. Istoriškai moterys nebuvo lygiaverčiame vaidmenyje. Mokyklinė istorija yra daugiausiai politikos ir karo istorija, tad moterų nebuvimas ten akivaizdus, bet ir kitose – meno ar mokslo, geografinių atradimų srityse beveik visus svarbiausius pėdsakus paliko vyrai. Ar teisinga/gerai, kad taip buvo? Ne. Bet taip buvo ir nebuvo niekaip kitaip. Moterims neleido dalyvauti viešajame gyvenime. Todėl dabar ieškoti ir pritemptai vaizduoti neva lygų moterų vaidmenį ankstesnių amžių istorijoje nebūtų teisinga. Tai būtų istorijos iškraipymas.
Toks požiūris nei seksistinis, nei kažkaip prieš moteris. Tai tiesiog pagarba istorinei tiesai. XXI amžiuje daugybę šalių valdo ir sprendimus priima, taigi ir istoriją kuria moterys. Neabejotinai tas pats teisingumo ir pagarbos istorinei tiesai principas reikalauja, kad ateityje mokant istorijos apie XXI amžių būtų proporcingai parodomas moterų vaidmuo. Toks, koks buvo, o ne kažkaip iškreiptas siekiant atsverti istorines neteisybes. Paradoksas, bet istorinėms neteisybėms teisingiausi esame jas perteikdami tokias, kokios buvo.
Užkalbintas šia tema susimąsčiau, kad Lietuvos istorijoje tikrai netrūktų medžiagos ir nereikėtų jokių pritempinėjimų atskirai vadovėlių temai „Moterys nepriklausomybės kovose“, kur būtų galima pristatyti moterų dalyvavimą laisvės kovoje nuo Pliaterytės (kas dar nebuvo kova už modernią tautinę Lietuvą) per Vilniaus visuomenininkes kaip Šlapelienė ar Bortkevičienė ir pokario partizanes iki laisvės kovotojų Sadūnaitės ir Asanavičiūtės. Yra kuo didžiuotis.
Tačiau moterų vaidmuo nė iš tolo nebuvo lygus vyrų vaidmeniui rašant istoriją. Jį dirbtinai ryškinti, rankioti iš fragmentų ir rodyti vien dėl to, kad būtų atspindėtos moterys, būtų tik dar viena istorijos neteisybė. Ir tai niekaip neturėtų žeisti šiandienos moterų, kurios jau laisvos dalyvauti istoriškai reikšminguose įvykiuose ir sprendimuose“, – sako V. Sinica.
