<h2>Makaronų gamybai italai energijos taupyti nenori</h2>
<p>Energetikos krizė – žodžiai, kuriuos pastaruosius mėnesius girdime bene kasdien. Kataras jau perspėjo, kad nepajėgs Europos aprūpinti dujomis ir paragino Rusiją bei Vakarus sėsti prie derybų stalo ir nutraukti karą Ukrainoje. Tuo tarpu augančios sąskaitos jau baugina žmones, o drastiški ir neretai net ciniški politikų siūlymai taupyti, daugelį gali pastūmėti link nevilties. </p>
<p>Liūdniausia, kad priversti taupyti turime atsisakyti ir kasdienių įpročių, pavyzdžiui, lėkštės mėgstamų makaronų. Būtent tokia situacija pastarosiomis savaitėmis neramina italus, kurie dėl pabrangusios elektros ir dujų, turistų ir vietinių mylimus makaronus yra raginami gaminti kiek kitaip. </p>
<p>Tradiciškai itališki makaronai yra verdami vandenyje, tačiau dabar siūloma šiek tiek pavirus makaronus, išjungti ugnį, kad sumažėtų energijos sąnaudos.</p>
<p>Italų gastronomijos gynėjai ir tradicijų puoselėtojai smerkia tokias kalbas, esą to neleidžia tradicijos ir papročiai[1].</p>
<p>Be to, kalbama, kad patiekalo skonis ir galutinis rezultatas tikrai nebus toks pats. Jei ugnis išjungiama per anksti, makaronai bus daug sunkiau virškinami ir tikrai ne tokie gardūs. Vis dėlto, kai kuriems restoranams tai gali būti vienintelis pasirinkimas.</p>
<p>Pagrindinė Italijos makaronų gamintojų asociacija „Unione Italiana Food“ apskaičiavo, kad tie, kurie naudoja prieštaringai vertinamą metodą ir makaronus gamina be tokios gausios ugnies, gali sutaupyti iki 47 proc. dujų. Vis tik, organizacijos duomenimis, devyni iš dešimties italų, gamindami makaronus, liepsną naudoja pilnu pajėgumu[2].</p>
<blockquote>
<p>Tikrų ir tradicinių itališkų makaronų gerbėjams rekomenduojama vandenį su puodu laikyti nuolat uždengtą ir 100 gramų makaronų sunaudoti tik 700 mililitrų vandens, o ne daugiau.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/natasha-polyakova-yloloqzv_dm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tradicinių valgių atsisakyti turės ir britai, jau dabar raginama taupyti šv. Kalėdų vakarienei</h2>
<p>Su gana analogiška problema susidurs ir britai, kurie turės atsisakyti ypač pamėgtų sekmadieninių kepsnių. Manoma, kad dėl dabartinės energijos krizės sekmadienio kepsnį britams išsikepti kainuos daugiau nei 5 svarus sterlingų[3].</p>
<blockquote>
<p>Sekmadieniniam mėsos kepsniui paruošti orkaitė įprastai turi būti įjungta apie dvi valandas. Palyginimui, 2019 m. 3 kW galios orkaitės įjungimo dvi valandas kaina buvo šiek tiek daugiau nei 1 svaras sterlingų. 2019 m. spalio mėnesį, įsigaliojus viršutinei kainų ribai, ji padidėjo iki 3,12 svaro sterlingų, o nuo ateinančio sausio mėnesio bus dar didesnė ir sieks maždaug 5,16 svaro sterlingų.</p>
</blockquote>
<p>Sekmadieninis kepsnys paprastai gaminamas iš mėsos: jautienos, kiaulienos, vištienos, kalakutienos arba ėrienos. Tradiciškai jis yra patiekiamas su daržovėmis, bulvėmis ir svarbiausia, su garsiuoju Jorkšyro pudingu – garnyru, pagamintu iš kiaušinių, miltų ir pieno arba vandens tešlos.</p>
<p>Norintieji pietauti restorane tam, kad sumažintų sąskaitas už energiją, taip pat susidurs su problemomis, nes restoranų ir užeigų vadovai įspėja apie masinį užsidarymą. Dalis verslų praneša, kad išlaidos už komunalines paslaugas išaugo iki 500 proc. Išnykimas gresia net tradicinėms britų „fish and chips" užeigoms[4].</p>
<p>Be to, Jungtinės Karalystės ekspertai baiminasi, kad šv. Kalėdų vakarienės produktų sąrašas taip pat gerokai pabrangs[5]. Tiesa, prakalbus apie šv. Kalėdas, į raginimus taupyti energiją įsiklauso ne visi, kartais to negirdi net valdžios atstovai.</p>
<p>Ir taip yra ne tik Jungtinėje Karalystėje. Štai, pavyzdžiui, Madride jau dabar pradedama puošti miestą kalėdinėmis lemputėmis, nors tuo pat metu vyksta diskusijos dėl energijos krizės[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-lupan-hy97yy3e03a-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Artimųjų Rytų valstybės Europos neišgelbės</h2>
<p>Kol Europoje netyla diskusijos dėl to, kaip krizės akivaizdoje teks gaminti maistą, Kataro, tiekiančio dujas Europai Šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani, skubiai kreipėsi į Rusiją ir Vakarus, teigdamas, kad jo šalis negalės Europai tiekti pakankamai suskystintų gamtinių dujų, kad šią žiemą išvengtų krizės</p>
<p>Dėl to abi šalis jis ragina kuo greičiau sėsti prie derybų stalo, susitarti dėl taikos sutarties ir užbaigti šį kruviną karą.</p>
<blockquote>
<p>„Svarbiausia, kad visi kenčiame dėl susidariusios padėties, nesvarbu, ar tai būtų susiję su energija, ar su maistu. Štai kodėl turime užbaigti šį karą Ukrainoje[7]."</p>
</blockquote>
<p>Šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani pabrėžė, kad nors dujų ir naftos tiekimo grandinės sunkiai veikė iki Kremliaus invazijos vasario mėnesį, karas smarkiai paveikė pramonę.</p>
<blockquote>
<p>„Norime padėti Europai ir artimiausiais metais tieksime dujas Europai. Tačiau netiesa, kad galime pakeisti rusiškas dujas. Rusiškos dujos yra būtinos pasaulinei rinkai,“ – teigė šeichas. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tatiana-zanon-pvzn-34bxzq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Tuo tarpu valstybinė Saudo Arabijos naftos ir gamtinių dujų kompanija „Saudi Aramco“ vadovas pareiškė, kad Europos vyriausybių pastangos įveikti energetikos krizę „nepadeda“[8].</p>
<p>Didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos vadovas Aminas Nasseras teigė, kad planai apriboti vartotojų sąskaitas ir apmokestinti energetikos bendroves nėra ilgalaikiai pasaulinės krizės sprendimo būdai.</p>
<blockquote>
<p>„Sąskaitų už energiją įšaldymas ar apribojimas gali padėti vartotojams trumpuoju laikotarpiu, tačiau tai nesprendžia tikrųjų priežasčių ir nėra ilgalaikis sprendimas.“</p>
</blockquote>
<p>A. Nasseras teigė, kad pagrindinė krizės priežastis – nepakankamos investicijos į iškastinį kurą.</p>
<blockquote>
<p>„Konfliktas Ukrainoje neabejotinai sustiprino energetikos krizės padarinius, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis. Deja, net jei konfliktas šiandien liautųsi, kaip mes visi norėtume, krizė nesibaigtų," – teigia jis.</p>
</blockquote>
