Išlipus iš lėktuvo tvoskė 50 laipsnių karštis
Klaipėdoje gimusi ir užaugusi smuikininkė Eglė Valutė nuo mažens žinojo, kad ateityje gyvens užsienyje, tačiau, kad gyvenimas nublokš į tolimąjį Katarą, negalėjo nė pagalvoti. Kataro filharmoniniame orkestre grojanti muzikantė į šią Persų įlankos valstybę persikėlė prieš šešerius metus.
Vykti į Katarą Eglę pakvietė jos vyras rusniškis Valdemaras. Tuo metu pora dar tik draugavo, Eglė mokėsi koncertinio smuiko atlikimo Vienos vaizduojamųjų menų ir muzikos universitete Austrijoje. Kineziterapeuto specialybę turinčiam Valdemarui tuomet pasiūlė darbą Kataro sostinėje Dohoje – dirbti su Kataro lengvosios atletikos rinktine. Vyras delsė duoti atsakymą, o pora, kartu leisdama vakarą, nutarė peržiūrėti darbo skelbimus Dohoje ir pamatė, jog Kataro filharmoninis orkestras ieško dviejų smuikininkų.
Eglė nusiuntė paraišką ir netrukus buvo pakviesta į perklausą Miunchene (orkestro direktorius yra vokietis, o jame groja tik užsieniečiai). Pirmojoje atrankos dalyje iš maždaug pusšimčio kandidatų buvo atrinkti 10, tarp jų pakliuvo ir Eglė, tad netrukus skrido į Katarą, kur vyko dar du turai. Lietuvė darbą gavo, tiesa, pirmiausiai buvo priimta bandomajam šešerių mėnesių laikotarpiui, kuris buvo sėkmingas, tad jam pasibaigus moteriai buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta. „Neįtikėtina, kaip sklandžiai viskas susiklostė“, – džiaugėsi E. Valutė.
Kai gavo darbą, studijų dar nebuvo baigusi, tad metams pasiėmė akademines atostogas, o dar kitais metais nuolat skraidė į Austriją. Pagaliau magistro diplomas buvo rankose. „Esu labai dėkinga orkestro vadovybei, kad mane palaikė ir noriai išleisdavo, o universiteto dėstytojams, kad sudarė sąlygas sėkmingai pabaigti, beje, būtent universiteto dėstytojai man padėjo pasiruošti perklausoms“, – kalbėjo E. Valutė. Dabar moteris ne tik groja orkestre, bet ir pati veda privačias smuiko pamokas vaikams bei suaugusiesiems.
Kai pirmą kartą lankėsi Dohoje, jau lipant iš lėktuvo suprato, kad karštis bus sunkiai pakeliamas. Buvo birželio mėnesis ir temperatūros stulpelis siekė 50 laipsnių. Tiesa, birželis ir liepa yra patys karščiausi, kitu metų laiku yra kiek vėsiau.
Prieš atvykdama žinojo, kad šalis – musulmoniška, tad pasiėmė daugiau dengiančių kūną drabužių. „Būnant prie jūros galima vaikštinėti ir su atvira suknele ar aptemptais marškinėliais ir šortais, tačiau einant į valstybines įstaigas ar net į prekybos centrą, reikia prisidengti“, – aiškino E. Valutė. Kartą užsimiršusi į prekybos centrą įėjo apnuogintais pečiais – greitai pasivijo apsaugininkas ir paprašė prisidengti arba išeiti. Dabar lietuvė išeidama iš namų nepamiršta į rankinę įsimesti skarą ar šalį. Vietos moterys Katare nešioja abają – drabužį, kuris dengia beveik visą kūną – atviri lieka tik veidas ir rankos.
Su lietuviais verda cepelinus ir pramogauja dykumoje
Iš 2,5 milijonų Kataro gyventojų katariečių tėra apie 400.000. Kiti – užsieniečiai. Ypač daug atvykusių iš Indijos, Pakistano, Filipinų, Rusijos. Lietuvių, pasak, Eglės, Katare gyvena apie šimtą. Dauguma jų turi prestižines profesijas – dirba gydytojais, lėktuvų pilotais, bankininkais, telekomunikacijų specialistais. Gauti leidimą gyventi Katare nėra lengva, net turistai įleidžiami tik įrodę, kad turi atgalinį bilietą.
Tai viena turtingiausių šalių pasaulyje, praturtėjusi tuomet, kai atrado naftos ir dujų. „Prabangos čia daug: milžiniškas vilas, naujausius automobilius, auksu pasipuošusias moteris čia matome kasdien“, – sakė Eglė. Katariečius ji apibūdino kaip malonius, svetingus žmones, tačiau pridūrė, kad kartais jie linkę žadėti tai, ko net nesiruošia daryti. Per šešerius metus artimesnius ryšius moteris užmezgė vos su pora katariečių, o daugiausiai laiką leidžia su čia gyvenančiais užsieniečiais bei lietuviais. „Su lietuviais reguliariai susitinkame, kartu pusryčiaujame ar pietaujame, išsiverdame cepelinų, o dar viena mūsų mėgstama pramoga – su džipais važiuoti į dykumą, ten pasidarome pikniką, kartais su palapinėmis liekame nakčiai“, – pasakojo moteris.
Gyventi Katare moteriai užtenka anglų kalbos, čia ji įteisinta kaip antroji oficiali šalies kalba (tai – buvusi Anglijos kolonija), angliškai kalba ir jauni, ir seni. Visgi, šiemet Eglė nusprendė pradėti mokytis arabų kalbos ir kartu su drauge lietuve triskart per savaitę lanko kursus. „Arabų kalba yra labai graži, bet prisipažinsiu, tikrai sunki“, – šypsojosi E. Valutė.
Kol kas abu su vyru ketina likti Katare, o tolimesnėje ateityje galbūt norėtų grįžti į Europą. „Katare turime tikrai geras sąlygas, gerus atlyginimus. Kai atvykome, pirmus tris mėnesius galėjome gyventi darbovietės mums surastame bute, už tai nereikėjo nieko mokėti. O dabar šalia atlyginimo gauname priedus, skirtus padengti nuomos išlaidas“, – įspūdžiais dalinosi pašnekovė. Pora nuomojasi nedidelį dviejų kambarių butą Perlo rajone, nuo jo iki jūros – mažiau nei 100 m, jūra matosi ir pro buto langus. Mėnesio nuoma atsieina apie 1500 eurų. Gyvendami prie pat jūros jie neseniai atrado naują pramogą – plaukioti irklentėmis. Nors iki šiol jas nuomodavosi, šis sportas taip patiko, kad nutarė įsigyti savo. Valdemaras anksčiau taip pat aktyviai užsiėmė aitvaravimu.
Pora vis dažniau pagalvoja apie vaikus. Tiesa, Eglei katariečių vaikų auginimo ypatybės – ne prie širdies. Pasak jos, Katare įprasta, ypač, jei šeima pasiturinti, vaiką „numesti“ auklei. Kartais auklės surandamos net naujagimiams, o jei vaikų keletas – kiekvienas jų turi atskirą auklę. Reta katarietė dirba, dažniausiai jas išlaiko vyrai.
Katariečių vaikai – gan išlepę, jiems sunku susikaupti. „Turėjau keletą katariečių mokinių, deja, jiems sekėsi prastai – smuikas nėra „lengvas“ instrumentas, jam reikia labai daug disciplinos“, – teigė muzikantė.
Orkestas, kuriame groja – vienintelis Artimuosiuose Rytuose
Kultūrinis gyvenimas Katare nėra išplėtotas. Net orkestras, kuriame groja Eglė, tėra įkurtas vos prieš trylika metų (ir yra vienintelis visuose Artimuosiuose Rytuose). Jį įkūrė Sheikha Moza bint Nasser, Kataro emyro Tamimo bin Hamamo Al Thani motina – ji rūpinasi šalies kultūra bei švietimu ir yra didžiausios šalyje organizacijos – Kataro fondo įkūrėja bei pirmininkė. Pasak Eglės, tai labai išsilavinusi, šviesi moteris. Ją buvo sutikusi keletą kartų – per orkestro dešimtojo gimtadienio koncertą Sheikha Moza sėdėjo pirmojoje žiūrovų eilėje, o per Kataro nacionalinio muziejaus atidarymą, kurioje Eglė grojo, sakė įžanginę kalbą. Beje, atidarymo vakare dalyvavo ir daug pasaulio garsenybių, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy su žmona dainininke ir manekene Carla Bruni, aktorius Johnny Deppas, manekenės Naomi Campbell bei Natalia Vodionova.
Gana dažnai vietinės šeimos Eglę kviečia pagroti ir privačiose šventėse, pavyzdžiui, vestuvėse. Įdomu tai, kad dauguma santuokų Katare vis dar yra tėvų suorganizuotos, o vestuves vyrai ir moterys švenčia atskirai. Vyrai šventėje dainuoja, šoka tradicinį šokį su kardais, o moterys švenčia ramiau – paprastai rengiamas nedidelis koncertas, vėliau sėdi prie staliukų, šnekučiuojasi. Eglei teko ne kartą linksminti būtent moteriškąją pusę. Beje, tokiose šventėse fotografuoti griežtai draudžiama, nes moterys jose būna apsirengusios itin seksualiai. Vestuvėse valgoma, vėliau – užkandžiaujama, ypač daug jose būna saldumynų. „Alkoholis Katare yra uždraustas, bet saldumynai aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kaip ir alkoholis“, – juokavo Eglė.
Katare gyvenantys užsieniečiai alkoholio gali įsigyti specialioje parduotuvėje – į ją įeiti galima tik turint nario kortelę, kuri Kataro piliečiams nesuteikiama. Šioje parduotuvėje norintys gali įsigyti ir kiaulienos, tiesa jos kaina, anot E. Valutės, yra gana aukšta. „Mes kiaulienos visiškai nepasiilgstame, tačiau jei būtų, mielai nusipirktume silkės“, – šypsojosi moteris.
Kataro virtuvė Eglei labai patinka. Stiprią įtaką jai padarę indų bei kitų aplinkinių šalių tradicijos. Pagrindinė mėsa – aviena, mėgstama ir žuvis, dauguma patiekalų valgomi su ryžiais. Taip pat mėgstamas humusas, halumio sūris. Katariečiai valgo be įrankių ir dažniausiai susėdę ant grindų.
Iš gėrimų mėgstama juoda arbata su pienu, gardinta kardamonu bei kitais prieskoniais, karštą dieną populiaru gerti vandeniu skiestas citrinų sultis su mėtų lapais. „Labai populiarios čia ir visokios kokakolos, pepsikolos bei fantos, – neslėpė lietuvė. Nors pačiame Katare vaisiai neauga, parduotuvėse ir turguose gausu įvairių atvežtų egzotinių vaisių. Tiesa, ekonominės blokados, kurią aplinkinės šalys paskelbė Katarui 2017 m. ir nutraukė tik šiemet, metais, Kataro verslininkai patys pasistatė šiltnamius ir ėmė auginti pomidorus, agurkus, burokėlius bei kitas daržoves, o taip pat iš Vengrijos atsivežę karvių įkūrė pienininkystės ūkį. Negana to, Kataro valdžia yra užsibrėžusi iki 2030 m. šalyje pasodinti milijoną medžių.
Lietuvoje Eglė ir Valdemaras lankosi kasmet – vasaros metu pabūna net keletą mėnesių, visuomet parskrenda ir Kalėdoms (tiesa, praėjusiais metais to padaryti nepavyko dėl karantino), o Velykoms savo tėvus pasikviečia į Katarą. Eglė sako, kad pabūti gimtinėje visuomet labai smagu, tiesa, Baltijos jūroje klaipėdietė nebesimaudo – sako, kad išlepo ir per šalta.
