- Vyriausioji rinkimų komisija gėlių dovanojimą moters dienos proga laiko papirkinėjimu
- Anksčiau VRK gėlių dovanojimo papirkinėjimu nelaikė
- VRK nenorėjo registruoti E. Vaitkaus rinkiminės programos
Vyriausioji rinkimų komisija gėlių dovanojimą moters dienos proga laiko papirkinėjimu
Nors politologai ir sako, kad šie prezidento rinkimai yra ne patys įdomiausi, vis dėlto panašu, kad aistros kažkur rinkiminiuose užkulisiuose verda pakankamai audringos. Štai šiųmetė moters diena, sutapusi su Vilniuje vykusia Kaziuko muge, tapo puikiu pretekstu prisikabinti prie vieno kandidatų, kuris įvardijamas kaip rimčiausias dabartinio šalies vadovo konkurentas. Pasirodo, kad kol visi vyrai moters dienos proga galėjo dovanoti gėles moterims, Ignui Vėgėlei to daryti šiukštu nebuvo galima.
Kaip teigiama Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadoje, keturi asmenys pranešė jai apie I. Vėgėlės socialiniame tinkle pasirodžiusį pusės minutės trukmės vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis moters dienos proga keletą moterų pasveikina įteikdamas gėlės žiedą.
Advokato I. Vėgėlės rinkiminis štabas taip pat nupirko ir puokštę varžovei Ingridai Šimonytei, kuri prezidento posto siekė su, tikriausiai atsitiktinai, konservatorių taip nemėgiamoje Rusijoje pamėgtu šūkiu: stipri prezidentė, stipri šalis.
Pats I. Vėgėlė teigė, kad gėlių dovanojimas niekaip nesusijęs su jo, kaip kandidato į prezidentus, rinkimine akcija. Gėles jis, kaip ir didžioji dalis kitų šalies vyrų, kovo 8-ąją dieną pirko iš savo kišenės ir dovanojo tiek savo pažįstamoms, tiek kelioms nepažįstamoms moterims.
Vis dėlto, VRK nusprendė, kad kovo aštuntoji – ne pasiteisinimas ir, matyt, ne priežastis kandidatui į prezidentus dovanoti gėles moterims. Trumpai sakant, jei jau esi kandidatas į prezidentus, pamiršk, kad esi vyras, kad yra kovo 8-oji, kad yra moterys, kurios nudžiugtų gavusios gėlių, nes kiekvienas malonus kandidato žingsnis jau bus laikomas… potencialių rinkėjų papirkinėjimu.
„Pagal Rinkimų kodekso 101 straipsnio nuostatas <...> draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą.
Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana, t.y. suteikiama turtinė nauda“, – sako VRK[1].
Sukluskite. Porą eurų kainuojanti gėlė yra turtinė nauda moteriai! Na, mielosios, kiek jūsų jaučiatės reikšmingai praturtėjusios nuo kovo 8-ąją gautų ir per porą dienų nuvytusių gėlių žiedų?
Pats I. Vėgėlė sako, kad tokį VRK sprendimą skųs.
„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas. Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – BNS sakė I. Vėgėlė[2].
Anksčiau VRK gėlių dovanojimo papirkinėjimu nelaikė
Štai anksčiau VRK, atrodo, labiau vadovavosi sveiku protu. Net ir politikos užribyje likusio Petro Gražulio neapkaltino bandant papirkti rinkėją tada, kai jis padovanojo gėlės žiedą moteriai, sveikindamas ją su gimimo diena.
Tąkart komisijos narės juokavo, esą, jei P. Gražulį pripažintų papirkinėjus rinkėją, moterys gautų dar mažiau gėlių.
Ir, ko gero, tai tiesa – dabar rinkiminis laikotarpis ne tik kandidatams į prezidentus, bet ir Seimo nariams, tad bent jau iš kelių šimtų vyrų gėlių žiedų artimiausiu metu nematysime.
Na, o istorija su P. Gražuliu yra gana sena – dar 2012 metais VRK pasiekė skundas, kad politikas nepažįstamai moteriai gimtadienio proga padovanojo rožę su prisegta kortele.
Skundo autoriai manė, kad kadangi dovana buvo padovanota rinkiminiu laikotarpiu moteriai, gyvenančiai P. Gražulio rinkiminėje apygardoje, tai būtų laikoma papirkinėjimu.
Tuometis komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tada sakė, kad jeigu buvo padovanota viena rožė gimtadienio proga, tai nebuvo didelis nusižengimas[3].
VRK nenorėjo registruoti E. Vaitkaus rinkiminės programos
VRK atrodo yra gana skeptiškai nusiteikusi ne tik I. Vėgėlės atžvilgiu. Štai kitas kandidatas – Eduardas Vaitkus – taip pat yra sulaukęs VRK nemalonės.
VRK leidinyje, kuriame pateikiama informacija apie kandidatus į prezidentus, E. Vaitkaus programos nebuvo. VRK tuomet nurodė, kad E. Vaitkaus programoje esama teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais.
Kaip neatitinkantys reikalavimų, nurodomi šie E. Vaitkaus teiginiai programoje: „Jau skelbiamas naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, kas reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą. Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą, Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų; Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne?; Siųsti Lietuvos karius į Vakarų „proxy“ karą Ukrainos teritorijoje, ar ne.“
Dėl šių priežasčių esą programa ir nebuvo spausdinama, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino tokį VRK sprendimą.
„Teismas nusprendė pareiškėjo Eduardo Vaitkaus skundą tenkinti iš dalies, panaikintas VRK sprendimas ir komisija buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo pateiktos programos spausdinimo“, – aiškino teismo atstovė Kamilė Arbačiauskaitė[4].
Po tokio teismo sprendimo VRK kandidatų į prezidentus rinkimų leidinyje nutarė išspausdinti savo kandidatūrą keliančio mediko E.Vaitkaus programą. Už tai balsavo septyni VRK nariai, trys buvo prieš, susilaikė vienas komisijos narys.
„Siūloma spausdinti tą programos naujausią versiją“, – sakė VRK darbuotojas Rokas Stabingis[5].
