<h2>Bankų uždirbamas pelnas per 3–4 metus nepasikeitė</h2>
<p>Gyventojams vis garsiau reiškiant nepasitenkinimą bankų savivaliavimu ir vienašališkais sprendimais drastiškai didinti paslaugų įkainius, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus šiuos stoja ginti ir teigia, kad drastiškai kylant maisto produktų kainoms parduotuvių lentynose, bankų pelnas taip stipriai nekilo ir išliko toks pat kaip ir prieš 3–4 metus. Tuo tarpu infliacijai Lietuvoje jau mušant 21 proc., gyventojai vis dažniau galvoja apie tai, kas gi susižeria visus jų pinigus? Pasirodžius žinioms apie kai kurių energetikos bendrovių milijoninius pelnus, abejonių turbūt nebelieka. Energetikos įmonių akcininkais veikiausiai apsimoka būti net labiau nei bankų. Tačiau kad bankai nebūtų nuskriausti, jiems į pagalbą skuba mūsų valdantieji, nusprendę apriboti grynųjų srautus ir priversdami žmones aktyviau naudotis bankinėmis paslaugomis. Ir, žinoma, už jas susimokėti.</p>
<p>Ne bankai kalti, kad maisto kainos parduotuvėse pamažu tampa sunkiai įkandamos. G. Šimkaus teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo 180 mln. eurų pelno, kas yra maždaug tiek pat, kiek ir 2018–2019 metais[2]. Tačiau LB vadovas neslepia, kad situacija dar gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių.</p>
<blockquote>
<p>„Kalbėti apie pusmetį yra truputį ankstyva, nes per kitą pusmetį situacija gali pasikeisti labai įvairiai. Mes gyvename labai sudėtingu laikotarpiu, kur vyksta neprognozuojami įvykiai, tokie kaip karas, koronovirusas. Sutinku, kad bankai uždirba pelną ir tas pelnas matuojamas šimtais milijonų. Vėlgi prisiminkime, kad praėjusiais metais bankai buvo papildomai apmokestinti“, – teigė G. Šimkus[2].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu bankams ir kredito unijoms, uždirbančioms daugiau negu 2 mln. eurų pelno yra taikomas 20 proc. pelno mokestis, kai įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-16.jpg" alt="" /></p>
<h2>Maisto kainos auga greičiau nei bankų pelnas</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu mušant 21,6 proc. infliacijai[3] (palyginimui, Rusijoje ji šiuo metu siekia 15,1 proc.[4]), maisto kainos kyla daug sparčiau nei bankų pelnas ir jau baiminamasi dėl artėjančio rudens.</p>
<p>Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, maisto kainos Lietuvoje augo 25 proc., o štai norintys įsigyti įprastą maisto produktų „krepšelį“, už jį per pastaruosius 12 mėnesių turi išleisti 13,4 proc. daugiau[6].</p>
<p>ŽŪM teigimu, didžiausią įtaką maisto kainų augimui turėjo brangęs pienas ir jo gaminiai, daržovės bei mėsa.</p>
<blockquote>
<p>Europiniame kontekste pagal maisto kainų augimą – mes vėl pirmieji. Net kitose Baltijos šalyse maisto kainos augo vangiau nei Lietuvoje. Štai Latvijoje maistas brango 19,7 proc., Estijoje – 17,3 proc., kaimyninėje Lenkijoje – 12,9 proc., o vidutiniškai visoje ES – 10,4 proc.</p>
</blockquote>
<p>Augo ne tik Lietuvos gamintojų maisto produktų kainos, bet ir importuotų – atitinkamai 29,6 proc. ir 26,6 proc.</p>
<p>Visgi, tokie kainų šuoliai – dar ne pabaiga!</p>
<blockquote>
<p>Ministerija praneša, kad remiantis optimistiniu scenarijumi, atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis rugsėjį turėtų siekti 24,2 proc., o pesimistiniu scenarijumi – 28,5 proc. Lyginant 12 pastarųjų mėnesių su praėjusiais 12 mėn., optimistiniu scenarijumi kainų pokytis turėtų siekti 19,2 proc., pesimistiniu – 19,9 proc.[6]</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vezimelis-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lobsta energetikos bendrovės ir elektros tiekėjai</h2>
<p>Tačiau pastarosiomis dienomis netyla kalbos, kad drastiškai augant išlaidoms už dujas ir elektrą lobsta nepriklausomi elektros tiekėjai ir energetikos bendrovės. Štai antradienį „Ignitis grupės“ akcininkai <a title="Kam šokas dėl kainų, o kam į sąskaitas – milijonai: „Ignitis“ akcininkams dalija milijoninį pelną" href="/kam-sokas-del-kainu-o-kam-i-saskaitas-milijonai-ignitis-akcininkams-dalija-milijonini-pelna">pasidalino papildomai dar 43,8 mln. eurų dividendų</a> (bendra suma už 2021 m. siekia 87,6 mln. eurų). O bendrovės dividendų suma 2021-aisiais buvo didžiausia per septynerius metus.</p>
<p>Pralobo ir „Kauno energija“, kurios akcijas beveik vienbalsiai valdo Kauno miesto savivaldybė. Bendrovės pajamos, lyginant su metais prieš tai, padidėjo net 62 proc. ir pasiekė 43,8 mln. eurų.</p>
<p>Nepaisant augančių pelnų, „Ignitis“ jais pasidalinti su gyventojais nenori, todėl praėjusio penktadienio vakarą buvo pasidalinta bendrovės kai kuriems <a title="Nepriklausomi elektros tiekėjai krenta it lapai: „Ignitis“ pranešė apie sutarčių nutraukimą verslo klientams" href="/nepriklausomi-elektros-tiekejai-krenta-it-lapai-ignitis-pranese-apie-sutarciu-nutraukima-verslo-klientams">verslo klientams išplatintu laišku</a>, kuriame apgailestaujama, kad dėl drastiškai augančių elektros kainų kai kurios neterminuotos sutartys bus nutraukiamos jau nuo spalio 1 d., argumentuojant, kad „Ignitis“ nebegali tęsti sutarčių nurodytomis sąlygomis.</p>
<h2>Bankams aktyviai talkina valdantieji</h2>
<p>Tačiau turtėti nori ne tik energetikai, bet ir bankininkai. Tačiau ir jie su tokiu per kelis metus nepakitusiu pelnu nuskriausti neliks, nes jiems į pagalbą ateina dabartiniai valdantieji, priimdami lobistams palankius sprendimus, kurie skausmina vartotojus, bet patinka patiems bankams. Štai Seimas leido jau nuo lapkričio 1-osios <a title="Pažeidus atsiskaitymo grynaisiais taisykles, gresia net iki 4 tūkst. eurų bauda" href="/pazeidus-atsiskaitymo-grynaisiais-taisykles-gresia-net-iki-4-tukst-euru-bauda">apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais</a>, o nepaklūstančius bausti iki 4 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.</p>
<p>O jei kartais norėsite be banko žinios kur išleisti savo uždirbtus 10 tūkstančių eurų, taip pat galite neprasmukti – jei esate banko „Swedbank“ klientas, <a title="Bankų godumui ribų nėra: nestabdomi kelia paslaugų įkainius ir reikalauja pasiaiškinimų" href="/banku-godumui-ribu-nera-nestabdomi-kelia-paslaugu-ikainius-ir-reikalauja-pasiaiskinimu">jūsų gali būti pasiteirauta</a>, kur ketinate išleisti savo pinigus. </p>
<p>Dar to nebūtų gana, prisirišę vartotojus prie savęs, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai vienbalsiai nusprendžia kelti įkainius, o bėgti tiesiog nėra kur. Už kai kurias paslaugas bankų klientams teks susimokėti ir beveik dvigubai daugiau. Tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė pastebi, kad <a title="Kol bankai kelia įkainius, pagrindinis vadas ramiai miega?" href="/pazere-kritikos-lietuvos-bankui-del-tingumo-kol-bankai-kelia-ikainius-pagrindinis-vadas-ramiai-miega">bankai pas mus tikrai neskursta</a> – štai vien per metus bankų turtas išaugo 5,1 mlrd. eurų.</p>
