Lietuvoje infliacija yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje
„Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Praeitų metų vasarą šalies infliacijos rodikliai šovė į seniai matytas aukštumas – perkopė 20 proc., tačiau kainų kilimas nesustojo. Rudenį metinė infliacija pasiekė jau 24 proc. ir tik tada situacija, atrodo, stabilizavosi[1].
Tuo tarpu Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Danijos, Airijos gyventojams prekės ir paslaugos brango, tačiau dvigubai-trigubai mažesniais tempais nei Pabaltijo valstybėse. Nors daugumoje ES šalių cirkuliuoja bendras piniginis vienetas – euras, dalinamės bendra prekybos laisva rinka, tačiau metinis kainų kilimo lygio diapazonas labai platus – Lichtenšteine kainos kilo 3,4 %, Liuksemburge – 4,3 %, Ispanijoje – 6 %, Vengrijoje – 25,4 %, Latvijoje – 20,3 %, Lietuvoje – 18,7 %.
Infliacijos lygio kilimo tempų skirtumas kelia daug klausimų. Ypač daug jų buvo užduota Lietuvos politikams bei Europos centrinio banko atstovams.
Prezidentas Gitanas Nausėda: „Kalta Rusija“
Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas, o dabar Lietuvos prezidento pareigas einantis Gitanas Nausėda dėl drastiškų kainų šuolių ir gyventojų indėlių bankuose nuvertėjimo apkaltino Rusiją.
„Ši problema (infliacija – LRT) egzistuoja turbūt absoliučiai visose ES valstybėse. Tai yra susiję su Rusijos brutaliu karu Ukrainoje ir Rusijos sąmoningais veiksmais eskaluoti situaciją bei stengtis, kad per energetikos išteklius karo pasekmes pajustų ir dalis ES žmonių“, – kalbėjo G. Nausėda[2].
Naujųjų Metų išvakarėse duodamas interviu LRT Radijui, Prezidentas griežtai atmetė galimybę, jog ES sankcijos Rusijai galėjo daryti įtaką infliacijos rodikliams.
„Reikia suprasti, kad tai (didelės kainos – LRT) yra ne ES sankcijų Rusijai pasekmė, o pačios Rusijos beprecedenčio ir brutalaus karo Ukrainoje pasekmė“, – sakė G. Nausėda.
Jeigu dėl infliacijos Europoje, pasak valstybės vadovo, kalta Rusija, tai kodėl jos kaltė taip netolygiai pasiskirstė? Juk Liuksemburgo ir Lietuvos gyventojams prekės bei paslaugos brango skirtingai…
Finansų ministrė: „Dėl aukštos infliacijos kalti geri ekonominiai rodikliai pandemijos metu“
Lietuvos finansų ministrės Gintarė Skaistės teigimu, Lietuvos kainų augimo tempus lėmė didesnės šalies gyventojų vartojimo galimybės, kadangi valstybės ekonominiai rodikliai nuo COVID-19 uždarymų nukentėjo mažiau nei kitos Europos šalys.
„Dėl to, kad pandemijos metu ekonomika nukentėjo mažiau, žmonės turi santykinai šiek tiek daugiau lėšų ir dėl to paklausa prekėms nemažėja. Todėl natūralu, kad pasiūla neturi motyvacijos mažinti kainų. Dėl to, kad nuperkama už tokią sumą, už kurią yra pasiūloma“, – tikino G. Skaistė praėjusių metų viduryje[3].
Panašu, kad ministrė siekė įteigti, jog lietuvaičiai pandemijos metu daugiau susitaupė. Ir išties, prieš pandemiją, 2020 metų sausio mėnesį, Lietuvos gyventojų indėlių komerciniuose bankuose suma buvo 15 mlrd. eurų, o 2022 metų gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojai komerciniuose bankuose jau buvo sukaupę 21,6 mlrd. eurų indėlių.
Detektyvas: gyventojų indėliai per pandemiją ir karą smarkiai išaugo
Lietuvos banko (LB) duomenimis, gyventojų indėliai komerciniuose bankuose nuo 2010 iki 2020 metų išaugo 7,7 milijardais. Nuo 7,3 mlrd. eurų iki 15 mlrd. eurų. (Į indėlių sąvoką įeina ir einamosios sąskaitos, kitaip vadinami „vienadieniai“ indėliai). O 2020 metais, prasidėjus masiniams lockdown’ams, verslų uždarymams, kelionių bei giminių lankymo ribojimams, bankų klientų sąskaitose per vienerius metus atsirado dar papildomi 3,2 mlrd. eurų. 2021 m. sausį Lietuvos bankas deklaravo jau 18,2 mlrd. indėlių.
Nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. gruodžio gyventojų sąskaitos komerciniuose bankuose papilnėjo dar 3,4 milijardais. 2023-iųjų gruodį, kaip jau minėta, deklaruota 21,6 mlrd. eurų indėlių.
Jeigu dėl infliacijos Europoje, pasak valstybės vadovo, kalta Rusija, tai kodėl jos kaltė taip netolygiai pasiskirstė? Juk Liuksemburgo ir Lietuvos gyventojams prekės bei paslaugos brango
Panašu, kad ministrė siekė įteigti, jog lietuvaičiai pandemijos metu daugiau susitaupė. Ir išties, prieš pandemiją, 2020 metų sausio mėnesį, Lietuvos gyventojų indėlių komerciniuose bankuose suma buvo 15 mlrd. Eurų, o 2022 metų gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojai komerciniuose bankuose jau buvo sukaupę indėlių 21,6 mlrd. eurų.
Kas įdomiausia, terminuotų indėlių nuo 2010 m. iki 2023 m. sumažėjo nuo 5 mlrd. iki 3,5 mlrd. eurų. O jeigu skaičiuotumėm sukauptus pinigus einamosiose sąskaitose nuo 2020 m. iki 2023 m., tai per pandemijos bei karo laikotarpį jose susikaupė papildomi 6,9 milijardo eurų[4].
Kyla vienas vienintelis klausimas: IŠ KUR?
Lietuvos bankas: „Infliaciją lemia vidaus veiksniai“
Anot Lietuvos banko, didžiąją dalį infliacijos šalyje lemia vidaus veiksniai. Kaip vieną iš veiksnių LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įvardijo sparčiai šalyje augantį darbo užmokestį.
„Didžioji arba labai didelė infliacijos dalis ateina iš veiksnių, kurie yra vidaus rinkoje – iš darbo užmokesčio augimo. Monetarinė pinigų politika yra svarbi kovojant su infliaciniais procesais ir Lietuvoje ji yra labai svarbi, nes daug kas nulemta paklausos pusės“, – aiškino G. Šimkus.
Indėlių suma bankuose per pastaruosius trejus metus išaugo 44 %. Ar tokia milžiniška suma galėjo rastis, kaip teigia LB atstovas, „iš vidaus“?
Spekuliuoti nesinorėtų. Ne paslaptis, kad per pandemiją iš įvairių tarptautinių paramos fondų į rinkas buvo įlieta „malūnsparninių pinigų“. Ar galima daryti prielaidą, kad jie anksčiau ar vėliau nusėdo pas kažką sąskaitose? Nežinau. Spekuliuoti ir vėl nesinorėtų.
Įvertinus tai, kad infliacija Lietuvoje vien tik 2021 metais siekė beveik 10 %, o 2022 metais – virš 20 %, galima manyti, kad per tuos trejus metus bankuose ir ne tik juose laikomos Lietuvos žmonių santaupos nuvertėjo beveik trečdaliu – 32 %.
Tiesa, per pastaruosius du mėnesius LB skelbia, jog gyventojų indėlių komerciniuose bankuose sumažėjo 2,6 %. Sutapimas ar ne, bet ir infliacija Lietuvoje ėmė trauktis.
