Kas iš tiesų vadovauja Lietuvos (ne)kultūrai?

Lietuvoje įsigali atmetimo kultūra

Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje pradėjo formuotis nauja atmetimo (angl. „cancel“) kultūra, atmetanti ir į pragaro verpetą nustumianti bet kurį, turintį kitokį požiūrį. Ši „kultūra“ įsibujojo iki tokio lygio, kad žmonėms net yra aiškinama, kurių atlikėjų klausytis galima, o kuriuos derėtų nustumti užmarštin – į kuriuos koncertus eiti, o į kuriuos kojos nekelti. O tokią rūšiavimo ir atmetimo kultūrą lietuviams primeta ne kas kitas kaip pats kultūros ministras Simonas Kairys, o taip pat ir žinomas pramogų pasaulio veikėjas Arūnas Valinskas.

Su tokia situacija jau susidūrė šalies atlikėjai, kurie vienaip ar kitaip išsakė daugumai nepriimtiną nuomonę apie Ukrainoje vykstantį karą. Ir vienas iš tokių – visiems gerai žinomas atlikėjas Gytis Paškevičius, kurį nuo įsisiautėjusio pramogų pasaulio atstovo A. Valinsko puolė ginti virtinė internautų.

Iš pradžių apie atlikėją feisbuke pasisakė žymioji „Gustuko picerija“, tačiau netrukus, be jokio įspėjimo šis jos įrašas buvo pašalintas. Vėliau juo pasidalino visuomenės veikėjas Gintaras Furmanavičius.

G. Paškevičių A. Valinskas užsipuolė radęs porą atlikėjo sūnaus skelbtų įrašų ir todėl, panašu, nusprendė galimai suvesti senas sąskaitas.

„Pasirodo, ne įstatymai, ne visuomenė kaip paslaugos gavėjai, o sistemos kalės dabar nustato bausmes. Arenos šiam atlikėjui nebenuomojamos, komercinėse radijo stotyse jo dainos nebegrojamos (išskyrus radijo stotį „PŪKAS" ir kai kurias regionines radijo stotis), valstybinėse ir miesto šventėse, kurios vyksta už mūsų sumokėtus mokesčius, jo nebematysime“, – pašalintame feisbuko įraše rašė „Gustuko picerija“.

Užtai sisteminis buldozeris ir toliau leidžia veikti išties visuomenei darantiems didelę žalą – automobiliu girtiems besivažinėjantiems nacionalinio transliuotojo vedėjams, iki šiol šildantiems mokesčių mokėtojų finansuojamas kėdes. O štai, pasak „Gustuko picerijos“ vadovo, ministrės patarėjais ekonominiais klausimais tampa asmenys, atvirai Rusijos televizijose besityčioję iš Lietuvos. Keista ta Lietuvos „kultūra“.

Negailėjo iki širdies gelmių veriančių žodžių

Tai, kad visuomenė, klausanti tokių asmenų kaip antai A. Valinsko, garma bedugnėn, savo viešame laiške pastarajam pareiškė ir buvęs A. Valinsko bendražygis, humoristas Valdas Vižinis.

Laiško pradžioje V. Vižinis akcentavo, kad niekuomet apie buvusį kolegą blogu žodžiu neužsiminęs ir net už liežuvio temptas nepasidavęs. Tačiau tai, kas vyksta dabar, neramina.

„Man nepatinka kuo tu tapai. Gniuždančiu žmones bestija, naudojančia politinio monstro galią. Tik nereikia kalbėti apie Lietuvą. Man nekalbėk“, – laiške rašo V. Vižinis.

Panašu, kad A. Valinskas galimai užsimojo naikinti sau neparankius kolegas. Iš pradžių Egidijų Dragūną-Selą, tuomet G. Paškevičių, Ligitą Kernagį. 

Nepaisant to, kad šiandien siekiama sunaikinti tai, ką lietuviai panosėje niūniuoja jau dešimtis metų, nepaisant niekingų būdų tai sužlugdyti, V. Vižinis savo laiške priminė kolegai A. Valinskui, jog G. Paškevičiaus dainos turi daug didesnę galią nei tik grodamos radijo stotyse. Jas dainuoja japonų choras, jas dainuoja už kalnų ir slėnių neviltyje atsidūrę emigrantai. Ir jos suvienija. O dainų žodžiai skrodžia per sielą kiaurai. O ypatingą reikšmę turi ir daina „Palankūs vėjai“.

„Kokius išgyvenimus patiria lietuviai emigrantai besiklausantys šios dainos. O taip gali išgyventi žodžius, vieną po kito... va taip. Pasileisti visu garsu ir iki skausmo jausti kiekvieną posmą. Gali? Nebandei? Pabandyk – „Nėra auksinio kalno, nėra švelnesnio delno, už tą, kuris man moja ant ilgo balto molo, tik man palankūs vėjai, visas duris atvėrė, namo, kryptis teisinga, namo ir aš esu laimingas“ – Erikos Drungytės eilėraščio žodžiai tiesiog kapoja pribloškiančiu tiesumu“, – rėžė V. Vižinis.

Galiausiai laiške jis kreipėsi į A. Valinską teiraudamasis, ar šis gali tą patį duoti žmonėms, ką ir G. Paškevičius? Ar gali taip kaip jis suvienyti žmones, ar gali jiems duoti tokių jausmų, kurie juos gydytų, guostų ir pildytų išmintimi? 

Pritarė karą neigusiam sūnui?

O štai istorija, dėl kurios G. Paškevičius pateko A. Valinsko nemalonėn, prasidėjo dar kovo pradžioje – pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis. Tąkart žibalo į ugnį tolimesnei G. Paškevičiaus karjerai papylė jo sūnus Dominykas Paškevičius. Pastarasis savo socialinėje feisbuko paskyroje kaipmat ėmė abejoti, ar tikrai vyksta karas, ar aukos nėra aktoriai. 

„Vėl nauja rėmelių ir vėliavėlių pandemija... Nes kažkodėl žmonės galvoja, kad jie geriečių pusėj... Iš kur žinot? Kas sakė? Ar tikrai viską suprantat gerai? Ar tikrai žinot, kas vyksta? Blogiečiai puola? O iš kur žinot, kad jie blogiečiai, pagal ką čia skiriat? Kas yra geriečiai ir blogiečiai šiuo atveju?“, – rašė D. Paškevičius^[3].

Galiausiai po sūnaus įrašu pakomentavo ir pats G. Paškevičius. Jis teigė esantis už tiesą, bet ir pritarė tam, kad pasaulyje yra daug melo. Dėl sūnaus paviešintų įrašų ir savo komentaro G. Paškevičiui teko atlaikyti tikrą pykčio ir neapykantos bangą.

Pažadėjo sužlugdyti karjerą

Po šio G. Paškevičiaus sūnaus pasisakymo į akistatą prieš atlikėją stojo pats A. Valinskas, tokias kalbas išvadinęs „kliedesiais“, o muzikantą su žemėmis sumaišęs dėl to, kad šis ne tik, kad neatsiprašė už tokį sūnaus elgesį, bet ir jam pritarė! O labiausiai A. Valinską esą papiktino tai, kad atlikėjas savo dainose „meluoja“. Pavyzdžiui, dainuodamas patriotišką dainą „Mano kraštas“^[4].

„Tau šitie dainos žodžiai yra tušti, nes jie yra tik dainos tekstas, o žmonės vertinami ne pagal tai, ką jie sako, o pagal tai, ką jie daro. O tu iš išdidžiai patriotiškos dainos atlikėjo su savo ir sūnaus pasisakymais pavirtai dar vienu Kremliui naudingu idiotu“, – į atlikėją kreipėsi A. Valinskas^[4].

Mainais už tai A. Valinskas pažadėjo skolingu nelikti ir pažadėjo pasirūpinti, jog nei viena radijo stotis negrotų nė vieno G. Paškevičiaus kūrinio, o taip pat, kad ir šiemet rekonstruojamoje Nidos „Šlovės alėjoje“ neliktų jo delno.

Nežinia, ar G. Paškevičiaus delnas liks Nidos „Šlovės alėjoje"

Visgi, dėl šioje alėjoje esančio G. Paškevičiaus delno buvo pasėta dar daugiau klausimų po to, kai Neringos miesto savivaldybė balandžio 8 d. pasirašė sutartį su Svajūnu Jurkumi dėl šio šlovės tako atnaujinimo ir naujų rankų įspaudų sukūrimo, kurie bus atnaujinti vienuolikos asmenų, tarp kurių yra ir G. Paškevičius^[5].

Tačiau Neringos miesto savivaldybės meras Darius Jasaitis prasitarė, jog „delną tai atnaujins, bet ar jis gulės sandėlyje, ar grįš į Šlovės taką – klausimas yra atviras.“

Į kuriuos renginius eiti, sprendžia kultūros ministras

Kritikos dabartinei kultūros politikai negailėjo ir „valstietis“ Robertas Šarknickas. Pasak jo, pasitelkta skaldymo politika mėginama sunaikinti ir visuomenėje populiarius renginius, pavyzdžiui, kaip antai dar neseniai vykusį Naisių šeimos festivalį. O šiuo atveju labiausiai esą nustebino kultūros ministro Simono Kairio stotas, iš kurio nebuvo matyti nė menkiausios pagarbos demokratinei visuomenei.

R. Šarknickas paviešino jį sugluminusius S. Kairio pasakytus žodžius:

„<...>. Naisių festivalis niekuo nesiskiria nuo viduramžių santvarkos, kuomet visuomenė nebuvo pažengusi, neturėjo žmogaus teisių. O tas festivalis gali tiesiog likti lyg koks paveldo objektas. Na, tarkim, festivalyje būtų galima susipažinti su viduramžių tradicijomis. Pavyzdžiui, būtų galima susipažinti, kaip degindavo raganas ant laužo, kaip moterys neturėjo teisių į savo apsisprendimą ar žmonės negalėjo tiesiog mylėti to, ką iš tikrųjų myli“^[1].

Kitaip tariant, kultūros ministras pasirinko viešai pasmerkti tuos, kurie nusprendė šiame festivalyje dalyvauti ir išvadino juos nepažengusia visuomenės dalimi. Tačiau parlamentaras pasidžiaugė, kad šie iš ministro lūpų išskrieję žodžiai buvo įvertinti pačių žmonių, mat jie po šiuo įrašu puolė gėdinti ministrą teigdami, kad jis yra „nei ministras, nei dar labiau kultūros“.

Visgi šiuo atveju R. Šarknickas pastebėjo kitą kolegą, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį, kuris, pasak jo, būtų labiau tinkamas eiti kultūros ministro pareigas, mat yra pasakęs, jog kultūra yra viso ko aukščiau ir nedera visuomenės skaldyti pasinaudojant ja^[1].