Paskelbė, kad Putinas pradėjo karą, nes manė, kad NATO yra silpna
JAV Karo studijų institutas visai neseniai paskelbė tyrimą, kurio tikslas buvo išaiškinti, kodėl gi Putinas pradėjo karą Ukrainoje, kada tas karas baigsisis, kaip baigsis, ir ką reikėtų daryti, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų. JAV nesikuklina ir išvadoje skelbia, kad Rusija karą pradėjo todėl, Putinas manė, jog NATO yra silpna.
„Jis įsiveržė, nes manė, kad NATO yra silpna, kad jo pastangos atgauti Ukrainos kontrolę kitais būdais žlugo, o prorusišką vyriausybę Kijeve įrengti bus saugu ir paprasta. Jo tikslas buvo ne apginti Rusiją nuo kokios nors neegzistuojančios grėsmės, o išplėsti Rusijos galią, išnaikinti Ukrainos valstybingumą ir sugriauti NATO – tikslų, kurių jis vis dar siekia“, – taip teigiama instituto išvadoje.
Karo analitikai sako, kad V. Putinas iki 2021 metų pabaigos buvo įsitikinęs, kad Rusija turi galimybę saugiai pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą, kad pasiektų du skirtingus tikslus: įtvirtinti Rusijos kontrolę Ukrainoje nesulaukiant didelio Vakarų pasipriešinimo ir sugriauti NATO vienybę.
Putinas siekė sugriauti NATO ir Vakarų vienybę, bet ne todėl, kad Kremlius jautė karinį NATO grėsmę. Rusijos karinė laikysena V. Putino valdymo laikotarpiu parodė, kad Putinui niekada nerūpėjo NATO atakos prieš Rusiją rizika. Putinui visada labiau rūpėjo tai, kad prarandama Rusijos suvokiama įtakos sfera.
Tikroji Putino problema su NATO ir Vakarais, pasak karo analitikų, buvo ta, kad jie pasiūlė alternatyvų kelią šalims, kurios, Putino nuomone, pateko į Rusijos įtakos ar net kontrolės sferą.
NATO ir Vakarai kėlė grėsmę Rusijai tiesiog egzistuodami, propaguodami savo vertybes, kaip Rusija propagavo savo vertybes ir būdami daugelio buvusių Sovietų Sąjungos valstybių pageidaujama partnere – tai, V. Putino nuomone, pakirto Rusijos įtaką šioms valstybėms. Vis dėlto Putinas sugebėjimą kontroliuoti buvusias sovietines valstybes laikė esmine prielaida norint atkurti Rusiją kaip didelę galią.
„Paprastai tariant, Putinas pradėjo politiką, puolančią NATO vienybę ir plėtrą. Putinas visą savo valdymo laikotarpį savo prioritetu laikė neleisti daugiau buvusių sovietų valstybių ir net kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Balkanų šalims, prisijungti prie NATO“,– sako JAV Karo institutas[1].
Nusprendė ir kaip karas su Ukraina baigsis
Karo ekspertai aiškiai pasakė, kad galimybė susitarti prie derybų stalo ir taip baigti karą yra… neįmanoma. Ar tai galima suprasti kaip tiesioginį raginimą įsitraukti į karinius veiksmus?
„Vakarų diskusijos apie būtinybę rasti diplomatinį konflikto sprendimą, darant prielaidą, kad jis yra aklavietėje, yra labai klaidingos Viena vertus, ISW vertina, kad konfliktas nėra aklavietėje. Tačiau šiai diskusijai svarbiau yra tai, kad Putinas šį karą pradėjo turėdamas maksimalistinių tikslų Ukrainos ir NATO atžvilgiu. Jis nepakeitė šių tikslų ir nenurodė, kad būtų pasirengęs susitaikyti su mažesniu rezultatu dėl bet kokios tariamos aklavietės.
Net jei jis parodytų norą derėtis dėl paliaubų pagal dabartinę tvarką, Ukraina ir Vakarai būtų kvaili, jei tai priimtų“, – įsitikinę karo ekspertai.
Jie sako, kad nėra kito kelio į tikrą taiką, išskyrus pagalbą Ukrainai nedviprasmiškai sutriuškinant Rusiją, o vėliau padėti atstatyti Ukrainą į kariuomenę ir visuomenę, tokią stiprią ir atsparią, kad joks būsimasis Rusijos lyderis nematytų tokios galimybės, kokias V. Putinas neteisingai suprato 2014 ir 2022 m.
„Šis kelias yra pasiekiamas, jei Vakarai įsipareigos remti Ukrainą atliekant ilgalaikes pastangas, kurių, tikėtina, prireiks norint ją nueiti . Jei Vakarus vilioja kažkokio kompromiso iliuzija, tai kol kas gali baigti skausmą, bet tik daug didesnio skausmo kaina vėliau. Putinas parodė, kad kompromisą laiko pasidavimu, o pasidavimas skatina jį vėl pulti. Šis karas gali baigtis ne tada, kai Putinas jaučia, kad gali išgelbėti savo veidą, o tada, kai žino, kad negali laimėti“, – teigiama JAV Karo instituto išvadose.
Dėl karo JAV kaltina patys amerikiečiai
Tačiau ne visi pasiruošę karti visus šunis ant Rusijos. Žinoma, nėra pateisinimo karo nusikaltimams, kuriuos jie vykdo, tačiau vis dažniau girdima, kad JAV indėlio pamiršti nevalia. Ir tas indėlis – visai ne švelnios ir taikios sąjungininkės, o šalies, kuri iš esmės atsakinga už karą.
„Pirma, Jungtinės Valstijos yra iš esmės atsakingos už Ukrainos krizės sukėlimą. Jungtinės Valstijos pastūmėjo Ukrainos atžvilgiu politiką, kurią Putinas ir jo kolegos laiko egzistencine grėsme jų šaliai – tai jie ne kartą kartojo daugelį metų. Konkrečiai, kalbu apie Amerikos norą įvesti Ukrainą į NATO ir paversti ją Vakarų atrama Rusijos pasienyje.
Antra, Bideno administracija reagavo į prasidėjusį karą padvigubindama savo poziciją prieš Rusiją. Vašingtonas ir jo Vakarų sąjungininkai yra įsipareigoję ryžtingai nugalėti Rusiją Ukrainoje ir taikyti visapusiškas sankcijas, kad labai susilpnintų Rusijos galią. Jungtinės Valstijos nėra rimtai suinteresuotos rasti diplomatinį karo sprendimą, o tai reiškia, kad karas greičiausiai užsitęs mėnesius, jei ne metus. Šiuo metu Ukraina, kuri ir taip smarkiai nukentėjo, patirs dar didesnę žalą. Iš esmės JAV ir jų sąjungininkės padeda vesti Ukrainą sunkiausiu keliu“, – sako Johnas J. Mearsheimeris yra R. Wendell Harrison nusipelnęs politikos mokslų profesorius Čikagos universitete.
Jis pridūrė, kad kyla pavojus, jog karas paaštrės, nes NATO gali būti įtraukta į kovą ir gali būti panaudoti branduoliniai ginklai.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad yra reikšmingų įrodymų, kad V. Putinas pripažino Ukrainą nepriklausoma šalimi. Savo 2021 m. liepos 12 d. straipsnyje apie Rusijos ir Ukrainos santykius, kuriuos įprastos išminties šalininkai dažnai nurodo kaip jo imperinių ambicijų įrodymą, jis Ukrainos žmonėms sako: „Norite sukurti savo valstybę: esate laukiam !” Kalbėdamas apie tai, kaip Rusija turėtų elgtis su Ukraina, jis rašo: „Yra tik vienas atsakymas: su pagarba“. Tą ilgą straipsnį jis užbaigia tokiais žodžiais: „O kokia bus Ukraina – sprendžia jos piliečiai“. Šiuos teiginius sunku suderinti su teiginiu, kad jis nori įtraukti Ukrainą į didesnę Rusiją.
Tame pačiame 2021 m. liepos 12 d. straipsnyje ir dar kartą svarbioje kalboje, kurią pasakė 2022 m. vasario 21 d., Putinas pabrėžė, kad Rusija priima „naują geopolitinę tikrovę, kuri susiformavo po SSRS žlugimo“. Tą patį jis pakartojo trečią kartą 2022 m. vasario 24 d., kai paskelbė, kad Rusija įsiveržs į Ukrainą. Jis taip pat leido suprasti, kad „ne mūsų planas okupuoti Ukrainos teritoriją“ ir gerbia Ukrainos suverenitetą, bet tik iki tam tikros ribos: „Rusija negali jaustis saugi, vystytis ir egzistuoti susidūrusi su nuolatine grėsme iš Ukrainos teritorijos. šiandieninė Ukraina“. Iš esmės Putinas nebuvo suinteresuotas, kad Ukraina taptų Rusijos dalimi; jis buvo suinteresuotas užtikrinti, kad tai netaptų Vakarų agresijos prieš Rusiją „tramplinu“[2].
D. Grybauskaitė sakė, kad Rusiją sustabdyti galima tik mūšio lauke
Kad diplomatija jokio žaidimo kare nežaidžia, jau seniai sakė ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Grasinimai izoliuoti ar atgrasyti sankcijomis agresoriaus nesustabdė ir toliau nestabdys. Sankcijos tik pavėluotai baudžia. KARO NUSIKALTĖLIS gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Todėl baikite virpinti orą tuščiais plepalais, o imkitės realių veiksmų“, – feisbuke rašė prezidentė[3].
