Įvedamas mokestis savarankiškai dirbantiems asmenims, didinamas bankų pelno mokestis
Finansinė parama, skiriama vakarų, pasirodo, Ukrainai yra ne dovana, o paskola, tad šalis turės vienaip ar kitaip ją atiduoti. Vienas iš būdų – mokesčių didinimas[1].
Ukrainos parlamentas pritarė „istoriniu“ tapusiam mokesčių didinimui, kuris šiais metais į šalies biudžetą įneš 563 mln. dolerių, o kitais metais – dar apie 3 mlrd. dolerių. Į mokestinę prievolę buvo svarstyta įtraukti ir vadinamąjį karinį mokestį, kuris yra renkamas nuo bendrų piliečių pajamų karo veiksmams finansuoti, tarifą didininant iki 5 proc., tačiau jo galiausiai atsisakyta.
Kadangi Kijevas tapo priklausomas nuo skirtingų finansavimo šaltinių, mokesčių didinimas žymi pastangas atrasti papildomų finansavimo šaltinių, šalyje užsimojus kurti daugiau darbo vietų bei kelti atlyginimus. Tačiau be iššūkių, regis, neapsieinama. Mat įstatymu taip pat įvedamas mokestis savarankiškai dirbantiems asmenims, nuo šių metų pradžios (atgaline data) iki 50 proc. didinamas ir bankų pelno apmokestinimas, o kitų finansų įstaigų – iki 25 proc.
Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis kalbėjo, esą kitais metais valstybės biudžeto deficitas gali siekti 35 mlrd. JAV dolerių, nepaisant to, jog užsienio partneriai pažadėjo skirti apie 20 mlrd. dolerių jam padengti.
Mokestiniai pokyčiai sukrės Ukrainą, kur žmonių ekonominė gerovė jau yra smukusi
Valdžia imasi nepopuliaraus manevro, siekdama surinkti papildomų lėšų. Vis dėlto, tikėtina, jog šie pokyčiai stipriai sukrės šalį, kurioje žmonių ekonominė gerovė dėl karo jau yra smukusi. Žmonės reiškia neviltį, nesuprasdami, kodėl susiduriant su tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, uždedami papildomi antpečiai.
Iš tiesų, Ukrainos parlamentas dar spalio 10 d. priėmė įstatymo projektą dėl mokesčių padidinimo, Kijevui tapus vis labiau priklausomam nuo išorinių finansavimo šaltinių, tokių kaip ES, JAV, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų partnerių dotacijos ir paskolos[2]. Tačiau aišku, jog tai didžiausias mokesčių padidinimas nuo tada, kai prieš daugiau nei dvejus metus prasidėjo visapusiška Rusijos invazija, šia iniciatyva stengiantis finansuoti 12 milijardų JAV dolerių karinių išlaidų.
Nepaisant atgarsių, valdžia tvirtina neturinti kito pasirinkimo, juolab Ukrainai norint išlaikyti kovą su Rusija, padidinusia savo karines išlaidas.
Zelenskio partijos narys ir Parlamento Ekonominės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Oleksijus Movchanas pripažino, jog įstatymo projektas yra „nepopuliarus“.
„Būsime nekenčiami, bet neturime kitos išeities“, – sakė jis.
Nors šalis gauna karinę pagalbą ne tik ginklų pavidalu, tačiau ir finansine parama, Ukraina, kaip teigiama, privalo padengti savo tarnybų narių atlyginimus bei vidaus ginklų gamybą iš savo pajamų, išlaidoms sudarant daugiau nei pusę valstybės 100 milijardų dolerių metinio biudžeto. Ukrainiečius liūdina tai, kad neseniai šalies vyriausybė siekė apsaugoti gyventojus nuo finansinės naštos karo fone. Tačiau galiausiai nuspręsta eiti kitu – pastarųjų „smaugimo“ – keliu.
„Turime rasti kitų būdų išlaikyti stabilią makroekonominę situaciją, padėti kariuomenei ir laimėti šį karą prieš Rusiją“, – dar vasarą tvirtino Oleksijus Sobolevas. Jis tikino, kad viskas „nuteka“ armijai, ir šių lėšų kitiems dalykams nepakanka[3].
Poreikis stiprinti valstybės biudžetą auga
Kadangi pokyčiai palies kariaujančios šalies piliečių gyvenimus, pastarieji nuogąstauja, esą šiuo metu dalis iš jų netgi negali sau leisti nusipirkti naujų batų. Vėlgi, atsiranda Ukrainos gyventojų, kurie nėra kritiškai nusiteikę mokestinių prievolių atžvilgiu, sakydami, jog tai neturės įtakos gyvenimo kokybei.
Bet įstatymo projekto šalininkai bei oponentai pasisakė, jog yra rizika, kad gautos lėšos taps Ukrainos korupcijos aukomis. Tokias mintis įaudrina Ukrainos pareigūnų sulaikymas, kaltinant juos namuose kaupus milijonus dolerių grynųjų. Šie nuogąstavimai taipogi nuskambėjo per paskutines diskusijas dėl įstatymo projekto Parlamente. Opozicijos įstatymų leidėja ir Parlamento gynybos ir žvalgybos komiteto narė Solomiia Bobrovska sakė:
„Nėra pasitikėjimo, kad valstybė tinkamai panaudos pinigus“. Anot jos, praėjo daugiau nei dveji karo metai, tačiau jei valstybė būtų tinkamai panaudojusi lėšas, tuomet nereikėtų savanorių, kurie rinktų pinigus kariuomenei.
Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln.
Nors įstatymų leidėjai blokavo 5 proc. padidintą karinį mokestį, vis tik nesugebėjo atidėti rekordinio mokesčių padidinimo įvedimo[4]. Šalis teigia, esą vienas svarbiausių Ukrainos atsigavimo prioritetų yra atstatyti didelę karo padarytą žalą, apimančią namų, mokyklų, ligoninių, kelių ir tiltų atstatymą, taip pat pagrindinių paslaugų, tokių kaip elektros, vandens ir šildymo sistemų, atkūrimą.
Vis dėlto, siekis ne tik atsigauti po karo nuniokojimo, bet ir sukurti stipresnę, atsparesnę, Europos standartus atitinkančią ateitį, kelia daug triukšmo.
Ukrainai nuo karo pradžios Lietuva, savo ruožtu, suteikė karinės paramos už daugiau nei 647 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė, ir perkopė jau vieną milijardą eurų. Be to, Europos Sąjungos (ES) valstybės patvirtino 35mlrd. eurų paskolą Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto[5]. 77 Primena, jog ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko lėšų.
