<h2>BVP augimas Lietuvoje lėtės, bet jau kitais metais mažės infliacija</h2>
<p>Šiandien bankas „Swedbank“ pateikė Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje nuotaikos – stebėtinai optimistiškos. Nors pastaruoju metu susiduriama su milžiniškais ekonominiais pokyčiais ir jau kone dangų siekiančia infliacija, kad ir kaip sunku būtų patikėti, prognozuojama, kad jau kitais metais bus galima lengviau atsikvėpti. Nors BVP augimas ir bus mažesnis nei buvo nurodoma prognozėse iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau metinė infliacija nuo 10,7 proc. sumažės iki 2,9 proc.</p>
<p>Karas Ukrainoje neabejotinai prislopino viso pasaulio ekonomikos augimą. Tai yra dar vienas didelis smūgis pasaulio ekonomikai po dar nesibaigusios COVID-19 pandemijos. Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, pasaulio ekonomika šiemet turėtų paaugti 2,7 proc., o tuo tarpu Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 proc[1].</p>
<p>Vis dėlto didelio ekonominio nuosmukio Lietuvoje kol kas nematyti, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad sankcijų Rusijai pasekmės Vakarų pasauliui bus minimalios, mat Rusijos BVP sudarė mažiau nei 3 proc. pasaulio ekonomikos. Tačiau šių sankcijų pasekmės pačiai Rusijai bus didesnės ir prognozuojama, kad BVP joje susitrauks iki 14 proc.</p>
<p>BVP augimas sulėtėjo ir Vakarų valstybėse, todėl prognozėse BVP kartelė sumažinta iki 2,6 proc., kas, tikėtina išliks ir kitais metais. Visgi, labiausiai nukentės šalys, turinčios didelę energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o viena iš tokių ir Vokietija.</p>
<p>Anot N. Mačiulio, pagrindinė infliacijos Vakarų valstybėse priežastimi išlieka energetinė krizė, kada stipriai brangsta elektra ir dujos, o atlyginimų kilimas išlieka vangus.</p>
<blockquote>
<p>Tokie ekonomikos požymiai signalizuoja ir apie greitu metu įvyksiantį Euribor normos augimą, kuris jau kurį laiką buvo neigiamas. Tačiau N. Mačiulis atkreipia dėmesį, jog jau šių metų pabaigoje numatoma euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl palūkanos aukščiau nulio gali ir nepakilti.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eurai-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Infliaciją mažins ir Vyriausybės pateiktas planas</h2>
<p>Nors karas Ukrainoje į ekonomiką įnešė daug nežinomųjų, kai kurioms sritims atvykę ukrainiečiai padės išlikti. Pavyzdžiui, stabilizuos Lietuvoje sparčiai augantį nedarbą ir taip prisidės prie neigiamų infliacijos padarinių amortizavimo kartu su Vyriausybės parengtu antiinfliaciniu paketu[2] ir vidutiniškai 8,4 proc. augsiančiais atlyginimais.</p>
<p>Kita vertus, ilgalaikių teigiamų prognozių šalies ekonomikoje dar teks kiek luktelėti, o Lietuvos ekonomikos augimo prognozė šiais metais jau sumažinta iki 1,7 proc.</p>
<blockquote>
<p>Pokyčius pajusime jau kitais metais, mat tikimasi, jog BVP jau sieks 2,5 proc. O štai infliacija šiais metais sieksianti 10,7 proc., remiantis prognozėmis, drastiškai sumažės iki 2,9 proc.</p>
</blockquote>
<p>Baltijos valstybių paveiksle Lietuva 2021-aisiais laikėsi vidutiniokės pozicijos ir nusileido Estijai. Tų metų duomenimis, Lietuvos BVP siekė 5 proc., Latvijos – 4,7 proc. ir Estijos – net 8,3 proc.</p>
<p>2022-aisiais šalių rodikliai kone susilygino ir iš visų Baltijos šalių Lietuva išsiveržė į priekį su 1,7 proc. BVP, kai tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis siekė 1,4 proc., o Estijoje – 1,5 proc.</p>
<p>Prognozuojama, kad jau 2023-aisiais šalių pozicijos vėl persimainys – didžiausią BVP turės Latvija (2,6 proc.), po to seks Lietuva su 2,5 proc. BVP ir Estija (2,0 proc.).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/planas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Euro zona susiduria su rekordine energetikos krize ir pinigų nuvertėjimu</h2>
<p>Tuo tarpu šių metų kovą euro zonoje fiksuota rekordiškai didelė infliacija, siekianti 7,5 proc., kai dar vasarį ji buvo 5,9 proc. Preliminariais vertinimais, infliacija viršijo naują rekordinį lygį ketvirtą mėnesį iš eilės, o to priežastis – dėl sankcijų Rusijai rekordiškai pradėjusios augti degalų ir gamtinių dujų kainos[3].</p>
<p>Panašu, kad geri Vakarų pasaulio užmojai siekiant priversti Rusiją pasiduoti, patys tuoj pat padarys „meškos paslaugą“ ir nustums į dar didesnę ekonominę krizę. O tą rodo ir tai, kad šiuo metu infliacija daugiau kaip 3 kartus viršija Europos centrinio banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą.</p>
<blockquote>
<p>Didžiausias kainų augimas buvo užfiksuotas energetikos sektoriuje (44,7 proc., kai vasarį dar buvo 32,0 proc.), maisto, alkoholio ir tabako (5 proc. palyginti su buvusiu 4,2 proc.), neenergetinių pramonės prekių (3,4 proc. palyginti su 3,1 proc.) ir paslaugų (2,7 proc. palyginti su 2,5 proc.).</p>
</blockquote>
<p>Rekordinė infliacija neaplenkė ir Baltijos šalių – pavyzdžiui Latvija nuo pat 2009-ųjų susidūrė su didžiausia infliacija šalyje, kai kainos vartotojams jau siekia 8,7 proc., kai tuo tarpu ankstesnį mėnesį siekė 7,4 proc. Ten labiausiai brango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (11,8 proc. palyginti su 8,8 proc. sausį), būsto ir komunalinės paslaugos (11,2 proc. palyginti su 10,1 proc.), transporto (14,3 proc. palyginti su 13,7 proc.) ir alkoholinių gėrimų bei tabako (4,6 proc. palyginti su 2,5 proc.) kainos[4].</p>
<p>Dar didesnė infliacija fiksuojama Estijoje ir siekia net 12,0 proc., kai dar prieš mėnesį buvo 11,3 proc. Naujausias rodiklis ne tiek ir daug atsiliko nuo praėjusių metų gruodžio mėnesį pasiekto rekordo, kai infliacija pasiekė 12,2 proc. lygį. Estijoje labiausiai brango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (12,4 proc. palyginti su 9,3 proc.), alkoholis ir tabakas (3,7 proc. palyginti su 3,4 proc.), būstas (26,9 proc. palyginti su 31,5 proc.) ir kitų paslaugų kainos[5].</p>
<p>Tuo tarpu Lietuva tapo tikrų tikriausia infliacijos „lydere“ tarp Baltijos šalių. Infliacija pas mus jau siekia 14,2 proc., o tendencingas jos didėjimas buvo stebimas jau aštuntą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią įmanomą lygį nuo pat 1996-ųjų lapkričio mėnesio. Labiausiai didėjo šilumos, kuro, pieno, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų, daržovių, dujų, elektros bei asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto kainos[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krize-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skrydis už Atlanto nepadės – pasekmės palies visus</h2>
<p>Visgi, jei dar galvojate, kad nuo pasikartosiančios Didžiosios depresijos pabėgsite vos perskridę Atlantą, klystate. Su didžiuliais neigiamais ekonominiais reiškiniais susiduria ir Amerika. 2022 m. vasario mėn. duomenimis, metinė infliacija JAV padidėjo iki 7,9 proc., o tai yra didžiausia nuo 1982 m. sausio mėnesio. Neskaitant nepastovių energijos ir maisto produktų kainų, vartotojų kainų indeksas pasiekė 6,4 proc., o toks rodiklis yra didžiausias per 40 metų laikotarpį[8].</p>
<p>Tačiau tai – dar ne viskas. Jei manote, kad pikas jau pasiektas, klystate, mat dėl karo Ukrainoje JAV vis dar laukiama užplūsiančio energijos kainų šuolio. Iš pradžių buvo manyta, kad kovo mėnesį fiksuota infliacija jau pasiekė aukščiausią lygį, tačiau pastarojo meto įvykiai, dėl kurių susiduriama su pasiūlos apribojimais, didele paklausa ir darbo jėgos trūkumu, tikėtina, kad infliacijos kopimą į viršų dar kurį laiką išlaikys[8].</p>
<p>Prognozės – ne kokios. Pasaulyje po truputį pradedama kalbėti apie tai, kad jau netrukus gali tekti susidurti su dešimtmečiais neregėta krize ir šiuolaikiniam žmogui patirti, ką reiškė išgyventi XX a. viduryje ištikusią Didžiąją depresiją. Kol Lietuvoje dar tylu, JAV ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis gilėjančią infliaciją gali tapti vis sunkiau suvaldyti, o po to pasaulis jau greitai gali susidurti ir su stagfliacija, buvusia tik 1970-aisiais[9].</p>
