Respublikonas Vivekas Ramaswamy smarkiai kritikuoja dabartinę JAV politiką
Ne visi kandidatai į JAV prezidentus yra patenkinti dabartine JAV padėtimi ir pasirinktais politiniais, socialiniais bei ekonominiais sprendimais. Tačiau bene labiausiai kritikuojantis dabartinę valdžią yra respublikonų kandidatas Vivekas Ganapathy Ramaswamy. Dabar jis patraukė dar didesnį dėmesį, kai viešai pranešė, jog siektų bendradarbiavimo su Rusija ir neleistų Ukrainai tapti NATO nare.
V. Ramaswamy yra vos 38-erių metų verslininkas ir galimas respublikonų kandidatas į JAV prezidentus. 2014 metais jis įkūrė farmacijos kompaniją „Roivant Sciences“, o dabar jo grynoji vertė siekia daugiau nei 950 mln. JAV dolerių[1].
V. Ramaswamy nuo pat savo rinkimės kampanijos pradžios smarkiai išsiskyrė iš daugumos kitų kandidatų. Jis teigia, kad JAV išgyvena nacionalinės tapatybės krizę, kurią paskatino tai, ką jis pavadino „naujomis pasaulietinėmis religijomis, tokiomis kaip COVIDizmas, klimatizmas ir lyčių ideologija“.
Jis aršiai kritikuoja aplinkosaugos iniciatyvas, teigdamas, jog klimato kaita tėra apgaulė. V. Ramaswamy taip pat griežtai pasisako prieš genderizmo ideologiją ir teigia, jog pasaulyje egzistuoja tik dvi lytys. Politikas netgi nebijo kelti klausimo dėl galimo JAV vyriausybės įsitraukimo į Rugsėjo 11-osios teroristinį aktą ir siūlo didinti balsavimo amžių iki 25 metų.
Dėl visų savo pasisakymų V. Ramaswamy labai greitai buvo pradėtas vadinti jaunesne, radikalesne Donaldo Trumpo versija[2]. Tačiau nepaisant to, jog šis politikas negali pasigirti tokiu dideliu palaikymu, kokio sulaukia D. Trumpas, V. Ramaswamy nepailsdamas peikia JAV padėtį ir pamažu randa naujų rėmėjų. Dabar jis netgi pareiškė, kad yra kvaila iš Rusijos daryti priešą ir toliau finansuoti Ukrainą. Vietoj to verslininkas bei politikas siūlo patraukti Rusiją savo pusėn, nes jo įsitikinimu tai yra kur kas naudingesnis ir protingesnis kelias nei veltis į svetimus konfliktus.
V. Ramaswamy pripažintų Rusijos aneksuotas teritorijas ir blokuotų Ukrainos prisijungimą prie NATO
Kalbėdamas apie savo požiūrį į tai, kokiu keliu turėtų eiti JAV, V. Ramaswamy cituoja apibendrintą George’o Washingtono mintį, kuri dar vadinama „Vašingtono doktrina“: „Taika, prekyba ir sąžininga draugystė su visomis tautomis, nesijungiant į sąjungas su niekuo“. Politikas įsitikinęs, jog JAV turėtų nustoti palaikyti Amerikai nenaudingas sąjungas ir vietoj to daryti viską, kad susigrąžintų savo didybę. V. Ramaswamy sako[3]:
„<…> mūsų šalis po SSRS žlugimo perėjo nuo buvimo viena iš dviejų supervalstybių į tapimą vienintele pasaulyje supervalstybe. Mes iššvaistėme savo galimybę po Šaltojo karo išsaugoti šią poziciją per dvišalį „demokratinio kapitalizmo“ glėbį su komunistine Kinija, remdamiesi klaidinga prielaida, kad demokratiją galime skleisti per kapitalizmą, sukurdami abipusę ekonominę priklausomybę su Kinija. Mūsų klaidingas požiūris komunistinės Kinijos atžvilgiu per pastaruosius tris dešimtmečius atvedė mus prie naujos nepatogios pusiausvyros, kai Jungtinės Valstijos neabejotinai išlieka didžiąja pasaulio supervalstybe, tačiau mūsų dvi didžiosios galios varžovės – Kinija ir Rusija – dabar dirba kartu mums keliančiu grėsmę būdu. Turime pripažinti savo klaidas, atpažinti savo laiką ir priimti peržiūrėtą strateginę mūsų dienų viziją, atitinkančią tikrovę, o ne trokštant, kad iškart po Šaltojo karo vėl atsirastų tvarka.“
V. Ramaswamy nėra patenkintas tuo, jog JAV skiria daugybę lėšų ir resursų kitoms šalims. Pasak jo, sąjungininkai turėtų patys skirti didesnes lėšas savo galios stiprinimui, o JAV turėtų orientuotis į savo gynybą:
„Vesiu mūsų tautą nuo kruvinų neokonservatizmo ir liberalaus internacionalizmo kvailysčių užsienyje link strategijos, kuri teigiamai gina mūsų tėvynę. <…> Užuot išleidę milijardus kurdami galią į pasaulinius vakuumus, kur mūsų sąjungininkai neišleidžia nieko, kad tai išlaikytų patys, mes vėl iškelsime Ameriką į pirmąją vietą, kaip ragino George’as Washingtonas – kai perkalibruosime ir apgalvosime savo tikruosius interesus.“
V. Ramaswamy taip pat teigia, jog žavisi Richardo Nixono vykdyta užsienio politika. Tuo tarpu kitą Amerikos lyderių kartą jis vadina naudingais idiotais, jog padeda kurstyti karą Ukrainoje. Jo teigimu, šis karas yra be jokių pergalių, o nuolatinis kruvino konflikto skatinimas bei jo parama tik suartina Rusiją su Kinija. Tad kandidatas į JAV prezidentus siūlo pradėti dialogą su Rusija ir siūlosi pats vykti į Maskvą, jog užbaigtų karą Ukrainoje:
„<…> kalbant apie užsienio politiką, prezidentas, kuriuo labiausiai žaviuosi, yra Richardas Nixonas. Chaotiškame septintojo dešimtmečio fone, kai mūšiai dėl idėjų pasipylė į gatves, Nixonas išlaikė šaltą ir blaivų realizmą. <…> Jei tik Nixonas būtų galėjęs pamatyti dovanas, kurias būsimos administracijos pasiūlytų Kinijai. Jis buvo atsargus dėl kinų ir tikėjo, kad iki XXI amžiaus jie taps didele galia ir didele grėsme, bet negalėjo pagalvoti, kad visa Amerikos lyderių karta padės jai tai padaryti – „naudingi idiotai“, kalbant komunistine kalba. Jo laikais daug naudingų idiotų gyveno užsienio politikos sistemoje, ir jis atmetė jų įtaką. Nixonui vadovaujant, valstybės varikliai buvo pasukti nuo universalistinės kalbos į, kaip jis sakė, skatinančią vietinius veikėjus prisiimti „pagrindinę atsakomybę apsirūpinti darbo jėga [savo] gynybai“.
Būdamas JAV prezidentu, gerbsiu ir atgaivinsiu Nixono palikimą, atmesdamas kraugerišką naudingų idiotų, skelbiančių karą be pergalių Ukrainoje, siautėjimą, kuris dar labiau suartina mūsų du didžiuosius priešus. Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, darosi vis aiškiau, kad nugalėtojas yra tik vienas – Kinija. Aš nuvesiu Ameriką nuo moralizmo prie realizmo <…>: 2025 metais vyksiu į Maskvą. Aš atgabensiu taiką į Ukrainą pagal vieninteles sąlygas, kurios turėtų būti mums svarbios – sąlygomis, kuriose Amerikos interesai bus svarbiausi. Bideno administracija kvailai bandė priversti Xi mesti Putiną. Iš tikrųjų mes turėtume priversti Putiną mesti Xi.“
Žinoma, V. Ramaswamy puikiai supranta, jog karas Ukrainoje negali stebuklingai pasibaigti tiesiog pasikalbėjus su V. Putinu. Tam reikėtų daug pastangų, o Rusija taip pat turėtų įžvelgti kažkokią naudą nutraukiant karinius veiksmus prieš Ukrainą. Tad kandidatas į JAV prezidentus be užuolankų sako, jog pripažintų Rusijos aneksuotas teritorijas, nutrauktų Rusijai skirtas sankcijas, sugrąžintų ją į pasaulinę rinką ir netgi neleistų Ukrainai tapti NATO nare:
„Geras sandoris reikalauja, kad visos šalys ką nors iš to gautų. Tuo tikslu aš priimsiu Rusijos kontrolę okupuotose teritorijose ir pasižadėsiu blokuoti Ukrainos kandidatūrą į NATO mainais į Rusijos pasitraukimą iš karinio aljanso su Kinija. Nutrauksiu sankcijas ir sugrąžinsiu Rusiją į pasaulinę rinką.“
Kandidatas į JAV prezidentus nutrauktų JAV ir Kinijos ekonominius ryšius bei apginkluotų Taivaną
V. Ramaswamy pagrindiniu JAV priešu ir didžiausiu trukdžiu išlaikyti savo galybę įvardija Kiniją. Negana to, jog norėdamas iš Kinijos sąjungininkių sąrašo išbraukti Rusiją, politikas sutiktų ją remti ir nusisukti nuo Ukrainos, jis taipogi planuoja nutraukti ekonominius ryšius su Kinija:
„Su tokiu pat realistišku atvirumu pripažinsiu, kad nepriimtinai pavojinga, jog tiek daug mūsų gyvenimo būdo priklauso nuo Kinijos gamybos ir Taivano puslaidininkių. Paskelbsiu ekonominę nepriklausomybę nuo Kinijos. Aš reikalausiu sąžiningumo mūsų prekybos santykiuose su jais. <…> Skatinsiu Amerikos įmones perkelti tiekimo grandines iš Kinijos ir iš naujo nukreipti jas į sąjunginkų rinkas <…>.“
Panašu, jog V. Ramaswamy taip pat ir toliau didintų įtemptą situaciją su Taivanu. Jis teigia, jog reikalautų iš Taivano, kad šis dar labiau ginkluotųsi, o pats savo ruožtu užtikrintų didelį ginklų tiekimą:
„Mes pernelyg ilgai veikėme strateginėje dviprasmybėje Taivano atžvilgiu. Pereisiu prie strateginio aiškumo, turiu omenyje, kad Kinija turi suprasti, kad ginsiu Amerikos interesus Taivane. Jei Taivanas nori kokios nors partnerystės savo gynyboje, jis turės padidinti gynybos išlaidas ir karinį pasirengimą iki priimtino lygio. Tuo tarpu aš įsipareigosiu užtikrinti, kad Taivanas turėtų ginklų, kurių jiems reikia šiai gynybai, tiek nuo invazijos per jūrą, tiek ateityje ilgalaikiam sukilimui prieš bet kokias okupacines užsienio pajėgas, jei to reikės.“
Deja, žinant, jog ir dabar Taivano padėtis yra labai įtempta ir ekspertai nuolat kalba apie galimus karinius veiksmus, toks atviras Taivano apginklavimas veikiausiai dar labiau didintų kruvino konflikto tikimybę. Juk jau dabar ekspertai kalba, kad karas yra neišvengiamas, tad papildomas žibalo pilimas į ugnį vargu ar padėtų išlaikyti taiką.
V. Ramaswamy keistų NATO, nebesubsidijuotų Europos, bet reikalautų jos palaikymo JAV planuose dėl Azijos
Įdomu ir tai, jog V. Ramaswamy rinktųsi kuo šiltesnį bendradarbiavimą su Indija, tačiau akivaizdžiai mažintų saitus su Europos sąjungos valstybėmis. Jo teigimu, Indija gali pasitarnauti savo technologijomis ir prekyba, o atėjus laikui – stotų ginti Taivano:
„Šiuo metu Indija yra didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje, taip pat stiprus technologijų ir inžinerijos centras. Amerikos gynybos pramonei reikia laiko augti ir atsigauti po dešimtmečius trukusio netinkamo valdymo po Šaltojo karo. Tuo metu Indija gali būti naudinga partnerė. Mes galime panaudoti prekybą ir technologijų perdavimą, jog atskleistume Indijos technologijas ir gamybą, kad ne tik apginkluotume Indiją, bet ir kitus regioninius sąjungininkus – paverstume juos iš importuotojo į eksportuotoją. Panašiai sieksiu AUKUS tipo sandorio, kuriuo dalinsiuosi branduolinių povandeninių laivų technologijomis ir sustiprinsiu Indijos laivyną. Rezultatas turėtų būti toks, kad jei Taivane kiltų karas, galėtume patikimai pasikliauti Indija, jog ji stos kartu su mumis Andamanų jūros ir Malakos sąsiaurio jūrų blokadoje – Kiniją naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų kelio. Vien ši galimybė dar labiau atgrasys Kiniją nuo įsiveržimo į Taivaną.“
V. Ramaswamy yra įsitikinęs, jog Europos valstybės privalo palaikyti JAV planus. Jo teigimu, „Jei planuojame stovėti drauge su europiečiais jų žemyne, neturėtume jausti gailesčio prašydami jų stovėti su mumis Azijoje.“. Tačiau tuo pačiu politikas pabrėžia, jog visgi mažintų pagalbą Europos valstybėms ir skatintų pokyčius NATO aljanse, kad jis mažiau kištųsi į valstybinius reikalus:
„Europos žemyne turime siekti baigtinės NATO sienos ir nežadėti tolesnės teritorinės plėtros. Europos darbo jėga turėtų būti pagrindinė Europos sienų gynyba, o Amerika – paskutinė priemonė. <…> Nors Europos ir Amerikos interesai tebėra suderinami, mūsų išlaidų prioritetai – ne. Amerika nebesubsidijuos Europos silpnumo. Šiam perskaičiavimui trukdo NATO biurokratija, kuri yra linkusi stumti liberalias internacionalistines misijas, neatitinkančias pagrindinio Aljanso vaidmens. <…> Performuosiu NATO į griežtai gynybinį karinį aljansą, o ne internacionalistinį klubą, kuris vertina savo narių vidaus politiką.“
Tad panašu, jog kandidatas į JAV prezidentus planuoja kuo labiau stiprinti JAV ir tam yra pasiryžęs imtis visų įmanomų žingsnių. Tiesa, kai kurie iš šių žingsnių gali labai nepatikti Europos sąjungai ar net paskatinti didesnius konfliktus.
